Джин Сэссон - Princesės Sultanos dukros

7. Nevalia raugėti.

8. Niekas neturi juoktis, nebent tai būtina produktui parduoti.

Kai tai, kas normalu, draudžiama, žmonės griebiasi iškrypėliškų dalykų. Manau, taip ir nutiko mano dukrai.

Mano tėvynėje religiniai įstatymai draudžia nevedusiems vyrams susitikinėti su netekėjusiomis moterimis. Todėl čia vyrai bendrauja su vyrais, moterys su moterimis. Mes negalime elgtis tradiciškai, todėl tarp tos pačios lyties atstovų tvyro aiškiai juntama seksualinė įtampa. Kiekvienas bent kiek ilgiau gyvenęs Saudo Arabijoje užsienietis įsitikina, kad šalyje be galo paplitę homoseksualiniai santykiai.

Esu dalyvavusi daugybėje koncertų ir renginių, skirtų vien moterims, kuriuose tankiomis skraistėmis ir juodomis abajomis užsidengusios moterys pralaimi atvirai veidą rodančioms, iš jaudulio tirtančioms ir gundomai besielgiančioms gražuolėms. Tvarkingas persikvėpinusių meilės ištroškusių saudoarabių sambūris staiga virsta pašėlusiu vakarėliu, kur dainas apie uždraustą meilę lydi gašlūs šokiai. Mačiau, kaip drovaus veido moterys geidulingai šoka su kitomis, prisispaudusios kūnais, susiglaudusios skruostais. Girdėjau, kaip moterys šnabždasi apie meilę ir skiria slaptus pasimatymus, kol jų vairuotojai kantriai laukia automobilių aikštelėse. Vėliau jie parveš tas moteris pas savo vyrus, kurie tą patį vakarą bus pasidavę kitų vyrų kerams.

Į vyrų elgesį žiūrima pro pirštus, o moterų elgesys, net jų tarpusavio santykiai, dažnai yra kruopščiai reglamentuojami. Tam skirtos įvairiausios taisyklės ir nurodymai. Prieš keletą metų iškirpau žinutę iš vieno Saudo Arabijos laikraščio parodyti seserims. Mane ypač suerzino dar vienas moterims įvestas kvailas apribojimas. Mergaičių mokykloje buvo uždrausta naudotis kosmetika. Neseniai aptikau tą iškarpą išmesdama senus popierius. Žinutėje buvo rašoma:

MOKYKLOJE UŽDRAUSTA KOSMETIKA

Al Raso miesto mergaičių mokyklos direktorius Abdula Muchamedas al Rašidas paragino visas savo vadovaujamos mokyklos moksleives ir darbuotojas nenaudoti kosmetikos, dažų ir papuošalų mokyklos teritorijoje.

Direktorius pareiškė, kad kai kurios darbuotojos ir moksleivės pastaruoju metu buvo pastebėtos vilkinčios perregimais drabužiais, pasigražinusios kosmetika ir apsiavusios aukštakulniais bateliais. Nuo šiol šitaip puoštis draudžiama. Mokinės privalo rengtis vienodai, o mokytojos rodyti joms gerą pavyzdį. Vadovybė nedvejodama griebsis baudžiamųjų priemonių prieš tokius mokyklos taisyklių pažeidimus, pridūrė al Rašidas.

Puikiai prisimenu, ką tąsyk sakiau seserims. Piktai mojuodama iškarpa joms po nosimis šaukiau:

– Žiūrėkit! Matot?! Šios šalies vyrai nori įsakinėti, kokiais batais mums avėti, kokius kaspinus pintis į plaukus, kokia spalva dažytis lūpas!

Nors mano seserys pyko ne taip smarkiai kaip aš, jos niūriai pasiskundė, kad mūsų vyrus apsėdusi manija kontroliuoti kiekvieną mūsų gyvenimo žingsnį, net privačiais laikomus buitinius dalykus.

Nusprendžiau, kad tie fanatiškai pasišovę viską kontroliuoti vyrai, valdantys visą kasdienį mūsų gyvenimą, ir pastūmėjo mano dukrą į moters glėbį! Buvau be galo nusiminusi dėl dukters santykių su kita moterimi ir jų nepateisinau, bet supratau: dėl sunkiai pakeliamų suvaržymų, patiriamų vien todėl, kad gimė moterimi, ji tikėjosi sulaukti paguodos iš kitos savo lyties atstovės.

Dabar, žinodama bėdą, jutau galinti rasti ir jos sprendimą.

Karimas baiminosi, kad Mahos psichikai pakenkė baisūs išgyvenimai. Aš, motina, negalėjau su tuo sutikti. Atsakiau Karimui, kad tai, jog Maha nori atskleisti tamsiausias savo paslaptis žmonėms, kurie ją labiausiai myli, rodo, kaip galima ją išgydyti.

Aš neklydau. Po kelių gydymo mėnesių Maha buvo pasirengusi klausyti motinos. Pirmą kartą pasijuto man artima, norėjo bendrauti ir pro ašaras prisipažino kiek atsimenanti nekentusi visų vyrų, išskyrus tėvą. Kodėl – jai sunkiai sekėsi paaiškinti.

Mane persmelkė kaltė: gal mano pačios nusistatymas prieš vyriškąją lytį persidavė vaisiui, kuriam daviau gyvybę. Galėjai pamanyti, kad duktė buvo įspėta apie nedorą vyrų prigimtį iš anksto, dar gulėdama įsčiose.

Maha prisipažino, kad dėl ilgo tėvų išsiskyrimo ankstyvoje vaikystėje patirta trauma dar labiau pakirto jos pasitikėjimą vyrais.

– Kuo blogas buvo tėvas, kad mums teko nuo jo bėgti? – klausė jinai.

Žinojau, kad Maha turi galvoje tą metą, kai Karimas mėgino parsivesti antrą žmoną. Nenorėdama dalytis žmonos statusu su kita moterimi, pabėgau iš Karalystės, pasiėmusi vaikus iš vasaros stovyklos Jungtiniuose Arabų Emyratuose, ir apsistojau Prancūzijos kaime. Prancūzai yra jautrūs ir užjaučia tuos, kurie pateko į nelaimę, todėl ši šalis man atrodė tinkamiausia mažyliams apsaugoti, kol aš ilgus mėnesius ginčijausi su vyru dėl jo kėslų vesti kitą moterį. Ak, kaip stengiausi apsaugoti vaikus nuo yrančios santuokos ir mudviejų su Karimu išsiskyrimo skausmo!

Paskutinė kvaiša! Aš, motina, dabar žinau: absurdiška tikėtis, kad net menkiausias tėvų nesutarimas neatsilieps vaiko psichikai. Išgirdusi iš Mahos lūpų, kad savo veiksmais ją dar labiau įskaudinau, nes jai į sąmonę ėmė brautis nesveikos mintys, patyriau ligi tol nepažintą sielvartą. Prisiminiau, kokią širdgėlą per mano vyrą teko išgyventi trims mūsų vaikams, ir vėl užsiplieskiau pykčiu.

Maha prisipažino, kad net tada, kai mudu su Karimu užglaistėme nesutarimus ir šeima vėl susiėjo, užsitęsusi nesantaika jau buvo suardžiusi kokoną, kuriuo apgaubti mūsų vaikai jautėsi saugūs.

Kamantinėjama apie santykius su Aiša, Maha prisipažino anksčiau nežinojusi, kad moterys gali mylėti moteris, o vyrai vyrus. Tokia mintis jai nebuvo atėjusi į galvą, kol vieną dieną Aiša parodė jai žurnalus iš tėvo kabineto. Juose buvo daugybė nuotraukų, kuriose gražios moterys mylėjosi viena su kita. Iš pradžių nuotraukos jai darė įspūdį tik dėl to, kad tai buvo nauja, nematyta, bet po kurio laiko Mahai jos ėmė atrodyti gražios. Nuojauta kuždėjo, kad meilė tarp moterų švelnesnė ir ne tokia savanaudiška kaip šiurkšti, valdinga vyro meilė moteriai.

Sužinojau ir kitų nerimą keliančių dalykų.

Prieš susipažindama su mano dukra, Aiša eksperimentavo su daugybe visuomenės tabu, tad nematė nieko bloga šnipinėti savo tėvą, darantį seksualinius nusikaltimus. Taigi mergina išgręžė skylutę sienoje, skiriančioje tėvo kabinetą ir miegamąjį. Pro ją jiedvi su mano dukra stebėjo, kaip Aišos tėvas atima skaistybę vienai mažai mergaitei po kitos. Pasak Mahos, tų mergaičių klyksmai atėmė iš jos bet kokį norą turėti santykių su vyrais.

Ji papasakojo man neįtikimą istoriją. Būčiau palaikiusi ją pramanu, jei dukra nebūtų prisiekusi, kad viską matė savo akimis.

Vieną ketvirtadienio vakarą Aiša paskambino Mahai ir liepė skubiai atvažiuoti. Anot Mahos, mudu su Karimu buvome kažkur išėję, tad ji paprašė vieno mūsų vairuotojų nuvežti ją į Aišos namus.

Aišos tėvas vienu metu atsivedė septynias mergaites. Maha nežinojo, kas jos – laikinos žmonos ar sugulovės.

Mano dukra žiūrėjo, kaip draugės tėvui paliepus mergaitės vaikštinėjo po kambarį nuogos, įsikišusios į užpakalį po didelę povo plunksną. Tomis plunksnomis mergaitės buvo verčiamos vėduoti ir kutenti Aišos tėvui veidą. Per tą ilgą vakarą jis pasimylėjo su penkiomis iš septynių mergaičių.

Vėliau Maha ir Aiša vieną plunksną pasivogė ir drauge žaidė Aišos lovoje – kikendamos viena kitą kuteno. Tada Aiša ir parodė Mahai, kaip moterys gali patirti malonumą viena su kita.