Джин Сэссон - Princesės Sultanos dukros

– Jei taip būtų iš tikrųjų, Sultana, tavo daug prisikentęs tėvas būtų seniausias žmogus planetoje.

Patenkinta, kad mano vyras rodo bent šiokią tokią gyvybės kibirkštėlę, nuleidau jo žodžius negirdomis ir švelniai padėjau galvą jam ant peties. Jutau palengvėjimą, kad šeimos tragedija, užuot dar labiau perskyrusi, mus suartino. Tą akimirką priminiau sau, kad nė vienas nėra šventas, ir atleidau vyrui už nuoskaudą, kurią patyriau, kai jis nesėkmingai mėgino įsitaisyti antrą žmoną. Tai nutiko prieš daug metų, mūsų santykiai vėliau susitvarkė, bet iki šiol nedovanojau vyrui už tai, kad šis buvo įsigeidęs atvesti į mūsų namus kitą moterį. Kupina jausmų, kurių jau maniau niekados nebepatirsianti, pasveikinau save ištekėjusią už manęs verto vyro.

Atėjo laikas, kai mudu su Karimu tapome stebuklo liudytojais. Kaip ir tikėjausi, Mahos gydytojas pasirodė esąs genialus ir be galo atkaklus, atsidavęs profesijai žmogus. Įgimtais sugebėjimais jis sutramdė baisiuosius mano dukters demonus. Mažai kam žinomas, bet labai tuo patenkintas, užsirakinęs nykiame nykiausio ligoninės skyriaus kabinete, derindamas medicinos žinias su patirtimi, sukaupta bendraujant su arabėmis, jis pelnė mano dukters pasitikėjimą. Todėl gydytojui pavyko atverti jos žaizdas ir iš drebančių Mahos rankų į paprasto bloknoto puslapius nesulaikomu srautu pasipylė pavydas, neapykanta ir pyktis. Taip atsirado nepaprastas dienoraštis.

Po kelių savaičių, skaitydami vieną iš tų trumpų, bet nerimą keliančių istorijų, – Maha nesivaržydama davė dienoraštį tėvams, – mudu su Karimu pamatėme, kaip giliai dukra nugrimzdusi į šiurpų pasaulį, pranokstantį mudviejų vaizduotę.

GYVENIMAS SAUDO ARABIJOS MIRAŽE,

arba

SVAJONIŲ HAREMAS

Autorė: princesė Maha Al Saud

Tamsiuoju Saudo Arabijos laikotarpiu ambicingos dykumų moterys galėjo tik svajoti apie haremus su daugybe raumeningų vyrų, gamtos dosniai apdovanotų malonumą teikiančiais įnagiais. Šaliai apsišvietus, 2010 metais, kai valdžią paėmė matriarchalinė šeima ir karaliene tapo išmintingiausia moteris, jos paėmė į savo rankas politinę, ekonominę ir teisinę šalies valdžią.

Didžiuliai turtai, sukaupti per 2000 metais naftos paklausos sukeltą milžinišką ekonomikos pakilimą, pakirto Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos valstybių ir Japonijos galią. Jos smuko iki trečiųjų šalių, o daugybei Saudo Arabijos ateities kartų buvo užtikrinta gerovė. Turėdamos į valias laiko moterys ėmėsi socialinių problemų, kamuojančių šalį nesuskaičiuojamą daugybę metų.

Menkutė moterų mažuma balsavo, kad būtų panaikinta poligamija – praktika turėti keturis vyrus, tačiau dauguma, prisimindama, kokių negerovių sukėlė šis reiškinys, kai Karalystės sankloda buvo patriarchalinė, pripažino: tokia sistema buvo ne geriausia, kokią galėjai sugalvoti, bet vienintelė tinkama kartėlio pritvinkusioms moterims. Iki tol drausti meilės malonumai dabar prasiskverbė į kiekvienos moters sąmonę, net į lieknutės Saudo Arabijos karalienės dukters Malek.

Malek šoko meilės šokį Šadi, meilužiui, kuriam ji teikė didžiausią pirmenybę. Laikydama tarp lūpų auksinę monetą ji galva kvietė jį dantimis ištraukti pinigą.

Malek buvo švelnių bruožų, nedidutė, rudos odos. Jos meilužis aukštas, stambus, plieniniais raumenimis. Trokšdamas žūtbūt pasiekti savo tikslą – būti paskirtas įtakingiausiu haremo vyru – Šadi aplaižė kiekvieną Malek kūno lopinėlį tiesiog iki skausmo ją įaistrindamas.

Pašėlusiais judesiais Šadi dantimis ištraukė monetą, pakėlė Malek ant rankų ir nusinešė už perregimų jam skirtos haremo dalies užuolaidų. Ten meilužiai prisispaudė vienas prie kito; iškvėpto oro karštis tvilkė jiems veidą, kaklą ir krūtinę. Nekreipdami dėmesio į nieką aplink juodu ėmė bučiuotis.

Malek atsimerkė ir žiūrėjo į ritmingai judantį meilužį. Jos raumenys įsitempė, kai pamatė, kad Šadi bruožai sušvelnėjo ir jis virto moterimi!

Malek susitaikė su neišvengiamybe ir pamilo gražiąją moterį, su kuria dalijosi guolį. Jai teko rinktis: justi aplinkinių baimę ir nepatirti meilės ar būti mylimai ir nepatirti baimės, Malek nusprendė negalinti aukoti meilės.

Taip subtiliai, kad net Makiavelis būtų pavydėjęs, Malek tapo tuo, kuo turėjo būti to meto aplinkybėmis ir atmosferoje.

Nesveikai išbalęs ir suglumęs Karimas padėjo Mahos dienoraštį, atverstą ties šiuo pasakojimu, gydytojui ant rašomojo stalo ir piktai paklausė:

– Ką tai reiškia? – jis mostelėjo į bloknotą. – Sakėte, kad Mahos būklė labai pagerėjo, bet šita rašliava – ne kas kita, kaip beprotės kliedesiai.

Nežinoma nuojauta pakuždėjo, ką atsakys gydytojas, dar jam nė nespėjus prasižioti. Man ėmė trūkti oro, netekau žado; akis aptraukė žydra migla. Gydytojo balsas, rodės, pasiekia mane iš toli.

– Iš tikrųjų viskas gana paprasta, – kuo maloniausiai dėstė Karimui gydytojas. – Jūsų duktė jums sako padariusi atradimą, kad vyrai yra jos priešai, o moterys – draugės.

Karimas vis dar nesuvokė gydytojo žodžių, todėl ėmė nekantrauti.

– Tikrai? Na ir kas?

Gydytojui neliko kitos išeities, kaip kalbėti be užuolankų. Jis išsakė tai, ką aš jau žinojau.

– Prince Karimai, jūsų dukra ir jos draugė Aiša – meilužės.

Mano vyras kelias minutes prarado amą. Kai pagaliau atitoko, teko jį tramdyti ir neleisti prie Mahos tris dienas.

* * *

Musulmonai mokomi, kad meilė ir seksas tarp dviejų vienos lyties atstovų yra smerktini, o Koranas draudžia eksperimentuoti: Nemėgdžiok to, ko nežinai. Saudo Arabijoje meilė ir lytiniai santykiai laikomi šlykščiais net tarp dviejų priešingos lyties atstovų, mūsų visuomenė apsimeta, kad kūniškos meilės nėra. Šioje veidmainiškoje atmosferoje Saudo Arabijos piliečiai, žinodami, ko iš jų laukia visuomenė ir dvasininkija, sako kaip tik tai, ko iš jų ir tikimasi. Ką mes darome – jau visai kitas reikalas.

Mes, arabai, iš prigimties esame geidulingi, tačiau mūsų visuomenė šventeiviška. Sekso tema domina visus, ir Saudo Arabijos valdžią. Ji leidžia milžiniškas pinigus begalei cenzorių samdyti. Šie vyrai sėdi valdiškose kontorose ir ieško, jų manymu, šlykščių užuominų apie moteris ir seksą kiekviename į Karalystę įleidžiamame leidinyje. Retas pro cenzorių rankas praėjęs žurnalas ar laikraštis nesuplonėja keliais ar keliolika puslapių. Geriausiu atveju cenzoriaus rašiklis užtušuoja tik sakinius ar pastraipas.

Ši neregėta įprastos socialinės elgsenos cenzūra daro poveikį visiems mūsų gyvenimo aspektams ir gyvenimui atvykėlių, kurie varžosi su mumis dėl darbo vietų.

Asadas, jaunesnysis mano vyro brolis ir mano sesers Saros vyras, kartą sudarė sutartį su užsienio filmų bendrove sukurti paprastą maisto reklamą vienai Saudo Arabijos televizijai. Tos bendrovės vadybininkas privalėjo laikytis sąraše išvardytų apribojimų. Jie būtų kėlę juoką, jei nebūtų buvę surašyti kuo rimčiausiai. Štai tas sąrašas:

1. Reklamoje neturi būti patrauklių moterų.

2. Filmuojama moteris negali vilkėti kūną apnuoginančių drabužių, tokių kaip trumpi sijonai, kelnės ar maudymosi kostiumėliai. Gali būti rodoma tik veido ir rankų oda.

3. Du žmonės negali valgyti iš vienos lėkštės ar gerti iš vieno puodelio.

4. Neturi būti jokių greitų kūno judesių. (Filmuojama moteris turi sėdėti arba stovėti visiškai nejudėdama.)

5. Vaidinantieji reklamoje negali merkti akies.

6. Bučiuotis draudžiama.