Джин Сэссон - Princesės Sultanos dukros

– Sakyk man, Sultana, ar galėtum gyventi, jei iš tavęs atimtų vaikus?

Mano gimtinėje skyrybų atveju motina turi teisę pasilikti vaikus, jeigu juos dar žindo. Motina dažniausiai globoja dukras, kol jos subręsta lytiškai. Sūnums turi būti leidžiama likti su motina iki septynerių metų. Po septintojo gimtadienio jie tariamai turi teisę pasirinkti, su kuo gyventi – su motina ar tėvu, bet iš tikrųjų tokio amžiaus sūnūs dažniausiai atiduodami tėvui. Lytiškai subrendęs sūnus turi gyventi su tėvu nepriklausomai nuo savo noro.

Tėvai dažnai neleidžia sūnums likti su motina, kad ir kokio amžiaus jie būtų. Pati pažinojau moterų, netekusių teisės į mažus vaikus ir niekada daugiau nemačiusių tų, kuriuos pagimdė. Deja, jei tėvas imasi iniciatyvos pasilikti vaikus, jokia valdžios institucija neprivers jo grąžinti juos motinai.

Žinojau: jei Salimas neduos Rimai teisės lankyti savo vaikų, mano sesuo niekada nebegalės būti šalia jų. Tėvo sprendimas dėl vaikų likimo yra galutinis ir joks teismas jo neatšauks.

Suaimanavau pagalvojusi, kokios galimybės mums atsivertų, jeigu mus paremtų vyrai. Jei tik šeimos vyrai – tėvas ir Ali – palaikytų Rimą, jos padėtis derantis dėl vaikų būtų geresnė. Tačiau mūsų tėvas ir brolis mano, kad vyrui turi būti leidžiama elgtis kaip tinkamam su šeimos moterimis, todėl Rimai jie nepadės.

Padėtis buvo išties rimta.

– Gal Salimas grįš į protą? – viltingai spėjo Nura.

– Niekad nemėgink ištiesint šuniui uodegą – bergždžias darbas, – nežinia kam sumurmėjo Tahani.

Dar kiek pasitarusios aš ir seserys nusprendėme, kad esame reikalingos Rijade. Taigi kitą dieną keliausime atgal į Saudo Arabiją palikusios vyrus su vaikais Monte Karle.

Vėliau tą vakarą Karimas mėgino pataisyti man nuotaiką primindamas, kad sesuo nuo sužalojimų nemirė ir, kol yra gyva, gali sulaukti permainų. Pasak jo, greitai padėtis pasitaisys, nes, jo nuomone, Salimui tik atėjo vyriška krizė, o ji praeis.

Karimas sunerimo, kai prižadėjau jam, kad Salimui atsirūgs jo smurtas prieš švelniąją Rimą. Mėgindamas numaldyti mano kraugerišką įniršį, jis pajuokavo:

– Sultana, nenoriu matyti, kaip tave ruoš budelio kardui. Palik Salimą gyvą.

Mano vyras kalbėjo toliau, bet aš negirdėjau jo žodžių – galvojau, kaip apgailėtina, kad tokia neišmanymo tamsa gaubia kraštą, kuriame gimė didi religija.

Namie

„Mergina neturi nieko – vien šydą ir kapą.“

• SAUDOARABŲ PATARLĖ •

Mūsų brolis Ali pasitiko mus Karaliaus Chalido oro uoste už trisdešimt penkių kilometrų nuo Rijado centro. Brolis atrodė giliai susimąstęs ir glaustai pranešė nuvešiąs mus tiesiai į privačią kliniką aplankyti sesers Rimos, nes šiandien jos savijauta esanti itin prasta ir ji nuo ankstaus ryto prašė pasimatyti su Nura.

Eismas buvo labai judrus, tad kelionė užtruko daugiau negu valandą. Visos buvome paskendusios mintyse apie Rimą. Kelionės pradžioje pašnekesys buvo įtemptas, persimetėme vos vienu kitu žodžiu, nesakydami nieko svarbaus.

Galop Ali pabodo tyla ir jis prisipažino, kad jo šeimoje irgi krizė. Kiek suirzęs netikėlis mano brolis pasakė, kad Rima patyrė sužalojimų pačiu netinkamiausiu metu ir kad jam sukėlė didžiulių nepatogumų būtinybė kištis į Salimo privatų šeimos reikalą. Ali kuo rimčiausiai paklausė, ką Rima iškrėtė, kad užsitraukė Salimo rūstybę.

Ali kaltino Rimą dėl Salimo smurto, kuriam ji nedavė jokios dingsties!

Sara su Tahani metė akį į Ali ir aš pamačiau jų akyse švelnų priekaištą dėl tokių bejausmių žodžių.

Nesuvaldžiau liežuvio ir išpyškinau:

– Ali, sulig kiekviena diena tavo protelis vis traukiasi ir daraisi vis kvailesnis!

Man niežėjo nagai skelti broliui per ausį, bet nenorėdama sulaukti Nuros ir Tahani pasmerkimo apsiribojau peikdama jį mintyse.

Ali buvo vos metais už mane vyresnis, bet dėl raukšlėto veido ir maišelių paakiuose atrodė vyresnis ne mažiau kaip dešimčia. Jaunystėje Ali buvo gražus ir tuščiagarbiškai rūpinosi išvaizda. Dabar, pusamžis, jis išstorėjo, užsiaugino pagurklį. Jo veidas ir kūno linijos bylojo apie prašmatnią gyvenseną. Man buvo smagu matyti, kad jis darosi ne toks patrauklus.

Vyriausiosios sesers veidas apsiniaukė; švelnumo ir rūpesčio kupinu balsu ji paklausė Ali, kokia krizė vyksta jo gyvenime.

Iš dešimties seserų vienintelė Nura nuoširdžiai myli Ali. Kitų devynių seserų jausmai vieninteliam broliui svyruoja nuo gailesčio, paniekos ir pavydo iki neslepiamos antipatijos. Mes suprantame, kad Nura negali griežtai smerkti vienintelio brolio, nes juodu skiria daug metų: ji – vyriausias mūsų motinos vaikas, o Ali vos metais vyresnis už mane, jauniausiąją. Nura jau buvo ištekėjusi ir turėjo vaikų, kai gimė Ali, tad jai neteko paragauti to lepūnėlio pasipūtėliško elgesio. Be to, Nura paveldėjo geraširdį motinos būdą ir buvo iš tų retų žmonių, kurie linkę atsiprašyti už aplinkinius ir tiki net labiausiai neįtikimomis jų nedovanotino elgesio dingstimis. Todėl į žiaurius Ali žodžius Nura reagavo kitaip negu kitos trys seserys.

Ali vos pastebimai susiraukė. Žiūrėdamas pro automobilio langą santūriai atsakė:

– Aš išsiskyriau su Nada.

– Vėl?! – aiktelėjo Nura.

Ali pažiūrėjo į seserį ir linktelėjo.

– Ali, kaip tu galėjai?! Juk buvai prižadėjęs Nadai daugiau su ja nesiskirti!

Nada buvo Ali gražiausia ir daugiausia jo palankumo sulaukianti žmona. Jis vedė ją prieš septynerius metus ir juodu susilaukė trijų gražių dukterų.

Pagal islamo įstatymus vyro teisė netrukdomai išsiskirti su žmona yra pagrįsta Korane. Mano šalies moterims labiausiai ir kelia nerimą nuolatinė skyrybų grėsmė, dėl to jos jaučiasi nesaugiai. Nepakenčiama, kad daugybė vyrų prieina iki kraštutinumų naudodamiesi šia neaiškiai apibrėžta nuostata ir reikalauja skyrybų dėl menkniekių ir šitaip nuolatos žemina žmonas visuomenės akyse.

Moteris tokios galimybės neturi: teisė skirtis jai suteikiama tik nuodugniai ištyrus jos gyvenimą. Dažniausiai moteriai neleidžiama skirtis net tada, kai tam yra rimtas pagrindas. Dėl šių moterų suvaržymų, kuriais taip džiaugiasi vyrai, jie vienapusiškai įgyja dažnai žiaurių būdų kontroliuoti jas ir rodyti savo galią. Skyrybų žodžius kuo lengviausiai ištaria bet kuris vyras, siekiantis nubausti žmoną. Užtenka jam pasakyti: „Aš su tavim skiriuosi“ arba „Aš tave atleidžiu“, ir jis ištremia pačią iš namų, kuriuose ši gyveno susituokusi, dažnai be jos vaikų.

Sunkiai sugebantis valdyti liežuvį ir įniršį Ali dažnai naudojo skyrybas kaip ginklą prieš žmonas. Žinojau, kad mano brolis buvo išsiskyręs su kiekviena žmona mažiausiai po kartą, o su Nada – dusyk. Dažniausiai pykčiui atslūgus Ali gailėdavosi pasikarščiavęs ir pasilikdavo žmoną, su kuria vakar išsiskyrė. Ali turėjo šį pranašumą, nes vyrams suteikta teisė ne tik itin lengvai išsiskirti su pačiomis, bet ir atšaukti skyrybas ir toliau gyventi santuokoje, tartum nebūtų įvykę nieko ypatinga. Pagal islamo įstatymus vyrui ši galimybė suteikiama du kartus. Jeigu jis išsiskiria su žmona trečią, procedūra tampa sudėtingesnė.

Pykčio pagautas Ali išsiskyrė su Nada trečią sykį, tad pagal mūsų įstatymus negalėjo tęsti santuokos, kol ji neištekėjo už kito vyro, ir šis su ja neišsiskyrė. Dėl savo vaikiško elgesio Ali galutinai išsiskyrė su vienintele žmona, kurią rimtai mylėjo.

Tramdžiau šypseną, kai citavau Koraną stengdamasi prisiminti kiekvieną žodį.

Su žmona gali išsiskirti du kartus. Po to turi arba sulaikyti žmoną priimtinomis sąlygomis, arba paleisti ją geruoju. Jeigu vyras išsiskyrė su žmona trečią kartą, jinai jam neleidžiama, kol jinai neištekės už kito vyro.