Джин Сэссон - Princesės Sultanos dukros

Į nepateisinamą Salimo priešiškumą Rima atsakė ištikima meile ir nuoširdžiu susirūpinimu. Rima pasakė Nurai besibaiminanti, kad Salimui tikriausiai smegenų auglys ar geriausiu atveju sutriko medžiagų apykaita. Kodėl dar šitaip iš pagrindų pasikeitė žmogus, nepatyręs jokios traumos?

Rima maldavo vyrą kreiptis pagalbos į gydytojus, bet, užuot jos paklausęs, Salimas tik dar labiau graužėsi dėl to, koks jis nelaimingas. Retai vartodavęs svaigalus Salimas ėmė vis dažniau gerti. Tada jis smurtaudavo prieš Rimą ir vyriausiąją dukrą.

Rima prisipažino Nurai bijanti, kad vyras su ja išsiskirs ir atims du jauniausius sūnus, nes jis grasino išsivaduoti nuo Rimos tvirtindamas, kad tik šitaip gali atsikratyti jį slegiančios kančios.

Nura negalėjo nieko patarti, nes niekas iš artimųjų negalėjo kreiptis į Salimo šeimą nesukeldamas įtampos. Mat neseniai Salimo tėvai paprašė, kad viena iš Nuros dukterų tekėtų už jų jauniausio sūnaus. Sužadėtuvės neįvyko, nes Achmedas ir Nura jau buvo suradę dukrai kitą jaunikį. Salimo šeima be jokio pagrindo įsižeidė ir nuo tada laikėsi atokiai nuo mūsų šeimos.

Pasak Nuros, Salimas pamažu susiėmė tiek, kad vėl galėjo dirbti, bet Rimą ėmė dar labiau niekinti. Jis ėmė dažnai keliauti į Tolimuosius Rytus. Iš reklaminių leidinių, rastų tarp vyro daiktų, Rima suprato, kad tos kelionės ne darbo reikalais: Bankoke ir Maniloje Salimas dalyvaudavo seksualiniuose pasilinksminimuose.

Vos prieš mėnesį Rima atėjo pas Nurą sumuštu veidu ir papasakojo siaubingą nutikimą. Mūsų sesuo užtiko savo vyrą lovoje su tarnaite šrilankiete. Rimai pakėlus triukšmą, Salimas puolė ją kumščiais ir pagrasino atimti vaikus, jeigu ji išdrįs prasižioti kam nors iš jo šeimos. Visi žinojo, kad Salimo artimieji pamaldūs ir dievobaimingi – jo elgesys būtų užtraukęs jiems baisią gėdą, bet jie nebūtų įstengę pakeisti jo polinkių.

Ne paslaptis, kad daug Saudo Arabijos vyrų ieško slaptų malonumų ne su savo žmonomis, bet nė vienos mūsų šeimos moters sutuoktinis nebuvo toks bejausmis, kad kuo atviriausiai lytiškai santykiautų su tarnaite savo paties namuose.

Priblokšta Rima nežinodama, kur kreiptis, nuėjo pas egiptietę imamę ir paprašė, kad ji raštu atsakytų į klausimą: „Ar islamas leidžia vyrui lytiškai santykiauti su tarnaite, kurios nėra vedęs?“ Ji neabejojo, kad vyras paklus dvasininkų sprendimui, jeigu ji parneš jį užrašytą popieriuje. Mūsų dievobaimingajai seseriai atrodė, kad nepaisyti Korano pamokymų tiesiog neįmanoma.

Pasak Nuros, Rima prisipažino parodysianti sprendimą Salimui. Nura įspėjo seserį, kad jos vyras, ko gero, nebėra visiškai sveiko proto.

Paklausiau Nuros, ar ji prisimena sprendimą.

Ji atsakė pasidariusi jo kopiją ir prisegusi prie kitų religinių dokumentų – ką gali žinoti, ar vėliau šios informacijos neprireiks kokiai kitai moteriai? Anot Nuros, kiek ji prisimenanti, „imamės sprendime aiškiai konstatuojama, kad islamas draudžia šeimininkui lytiškai santykiauti su tarnaite. Imamė sakė, kad tokia mintis yra skandalinga. Islamas leidžia lytinius santykius tik tarp sutuoktinių.“

Imamė pripažino, kad tikrovė ne visada atitinka islamo reikalavimus ir kad jai buvo pranešta apie daugybę atvejų, kai šeimininkas vertė tarnaitę pildyti jo norus. Tokie vyrai pasinaudodavo aukštesne padėtimi siekdami be vargo patenkinti kūniškus geidulius. Dvasininkė pareiškė, kad tokie santykiai neteisėti; jie sukelia tris blogybes, aiškiai draudžiamas islamo. Tos blogybės esančios: „Bet kokie santykiai, neigiamai veikiantys dorovinę visuomenės sanklodą ar vedantys į paleistuvystę, ar pažeidžiantys bet kurio asmens teises. Pagal islamą teisėti lytiniai santykiai tegali būti tarp sutuoktinių.“

Mane kiek nustebino, kad nuolankaus būdo Rimai užteko drąsos klausti nuomonės iš šalies.

– Tai Salimas ją ir užsipuolė dėl to sprendimo? – paklausiau seserų.

– Ne, – atsakė Nura.

– Tai dėl ko?

Sara apsiverkė ir išėjo sakydama negalinti dar kartą girdėti visų smulkmenų. Tahani atsistojo ir buvo beišeinanti jai iš paskos, bet prie durų stovintis svainis Asadas apkabino ją, nusivedė į tolimą kampą ir netrukus sesuo grįžo. Ji atsisėdo šalia manęs ir ėmė nervingai tapšnoti man per ranką.

Nusprendžiau, kad esu ruošiama nerimą keliančiam pasakojimui.

– Gydytojas neatskleidžia mums visų smulkmenų, bet tėvas su Ali nuėjo į jo kabinetą ir sužinojo tiesą, mat Salimas galiausiai prisipažino, ką padarė Rimai.

Matyt, Salimas ką tik grįžo iš trumpos kelionės į Bankoką ir atsivežė kontrabanda pornografinių vaizdajuosčių. Jis visą vakarą gėrė ir žiūrėjo juostas. Tada užsimanė pasimylėti su žmona, nors jau kuris laikas Rimai kaip moteriai nerodė dėmesio. Jis vidurnaktį pažadino Rimą norėdamas glamonių, o ji atsakė, kad jai mėnesinės.

Nura prisimerkė ir atsilošė ant sofos.

Kaip ir visi musulmonai, žinau, kad Koranas draudžia lytinius santykius, kai moteriai menstruacijos. Šventraštyje aiškiai rašoma: „Jie klausia tavęs apie menstruacijas. Sakyk: „Tai sukelia kančias. Todėl venkite lytinio artumo su moterimis, kai joms menstruacijos ir nesiekite artumo su jomis, kol jos neapsivalys. O kai jos apsivalys, tai ateikite pas jas taip, kaip jums prisakė Allahas.“

Gal Rima pasipriešino savo vyrui, bet šis ją išžagino ir sumušė tokiu metu, kai santykiauti su ja buvo draudžiama?

Jutau, kad Nura ieško reikiamų žodžių. Stebėjau jos veidą ir pamačiau, kaip jis išbalo iš pykčio.

– Girtas Salimas užpyko dėl žmonos būklės ir dėl jos atsisakymo. – Sesuo giliai, nelygiai įkvėpė. – Sultana, Salimas ją smarkiai sumušė, o paskui išžagino per vyrui draudžiamą vietą. Privačios klinikos gydytojas pranešė tėvui, kad Salimas taip baisiai smurtavo, kad seserį teko skubiai operuoti. Iki gyvenimo pabaigos Rima bus priversta nešioti kolostomijos maišelį.

Prasižiojau, bet susilaikiau neužstaugusi. Rima suluošinta iki gyvenimo galo?! Viriau pykčiu. Dabar supratau, kodėl Sara išbėgo iš kambario: ji patyrė tokias pat seksualines patyčias, kai prieš savo valią buvo ištekinta už pirmo – nesveikos psichikos – vyro.

Atsistojau ir taip treptelėjau koja, kad vaza ant aukšto stovo susvyravo ir vos nenukrito.

– Jeigu Salimas būtų šiame kambaryje, suplėšyčiau jį į gabalus! – surikau ir nevaldydama pykčio paklausiau: – O kur jis dabar – kalėjime?

Tahani pašaipiai pliaukštelėjo liežuviu.

– Kalėjime? Jis Rimos vyras. Jis gali elgtis kaip tinkamas.

Nuros veidas dar labiau išbalo iš sielvarto ir kartėlio dėl mūsų nekaltos sesers dalios.

– Bet jis pasielgė neleistinai! – paprieštaravau. – Mes tikrai galime paduoti medžiagą religiniam tyrimui!

Nura pažvelgė į mane su nuoširdžia meile, sumišusia su liūdesiu.

– Sultana, kalbi kaip vaikas. Kas mūsų šalyje palaikys moterį, stojusią prieš savo vyrą? Mūsų pačių tėvas ir brolis pareiškė, kad čia tik jųdviejų – Rimos ir Salimo – reikalas ir kad niekas iš artimųjų negali į jį kištis.

Tahani atskleidė paslaptį:

– Tėvas uždraudė mums pasakoti, bet mes nusprendėme turinčios tai padaryti, nes kai dabar pamatysi Rimą, jos būklė bus akivaizdi.

– Rima mažų mažiausiai turi su juo išsiskirti! – niršau.

Nura priminė man tikrąją Rimos padėtį.

– Ir netekti vaikų? Abi dukros jau subrendusios, vienam sūnui aštuoneri, kitam devyneri. Salimas turi teisę visus atimti iš motinos, jis taip ir padarys. Jis jau pagrasino taip pasielgti. Sultana, Rima mirtų be savo vaikų.

Matydama, kad mano įtūžis nė kiek neatlėgo, Nura paklausė: