Джин Сэссон - Princesės Sultanos dukros

Sužinojau, kad Faiza – gabi klastūnė. Ji pasakė tėvams, kad jai reikia šiek tiek laiko užsimiršti nuo augančios įtampos. Ji užsiminė motinai, kad atsakys teigiamai į siūlymą tuoktis tik tada, jei gaus bent trumpas atostogas. Girdi, ji norinti aplankyti pusseserę, ištekėjusią už vyro iš Dubajaus. Ar galėtų gauti dovanų savaitgalį prieš sutikdama tekėti?

Samija pasitempė nugarą ir nesikėlė iš lovos, tad Faizos jaunesnis brolis išvyko su ja kaip būtinas palydovas vyras.

Kodėl kam nors turėjo kilti įtarimų, kad Džefaras pasiėmė metinių atostogų tuo pat metu? Nė vienas Faizos šeimos narys net lakiausiose fantazijose negalėjo susieti jos su tuo jaunuoliu.

Dubajuje, kur jai nebegrėsė tokie pavojai kaip tėvynėje, Faiza pergudravo jaunesnį brolį: kol jis maudėsi dušinėje, išsitraukė pasą iš jo kelioninio krepšio. Paskui apsimetė norinti eiti apsipirkti su kitomis moterimis. Brolis pasisiūlė jas pavėžėti ir išleido prie „Al Gurair“ prekybos centro, o pats nuvažiavo pasimatyti su draugu tėvynainiu, apsistojusiu viešbutyje „Chicago Beach“, įsikūrusiame viename iš gražiausių Jungtinių Arabų Emyratų paplūdimių.

Populiariame „Al Gurair“ prekybos centre Faiza šnapštelėjo pusseserei, kad jai reikia į tualetą ir tuoj grįšianti. Kvepalus įdėmiai besirenkanti pusseserė jokios apgaulės neįtarė ir prižadėjo Faizai palaukti jos parduotuvėje.

Faizos niekas daugiau nematė. Pusseserės siaubui, ji dingo.

Prasidėjo pašėlusios paieškos. Fuadas su žmona baiminosi, kad dukrai nutiko blogiausia – gal ji buvo pagrobta ir išprievartauta, o gal nužudyta? Jungtiniuose Arabų Emyratuose tokių nusikaltimų reta, bet jų pasitaiko.

Išgirdusi apie mylimos šeimininkės keistą dingimą, Konė ėmė nesuvaldomai raudoti ir prisipažino žinanti apie Džefaro ir Faizos santykius.

Tėvo meilė akla. Negalėdamas patikėti, kad skaisti jo dukra galėjo būti tokia klastūnė, visą kaltę jis suvertė Džefarui.

Mudu su Karimu nebuvom girdėję, jog Fuadas kada nors būtų su kuo nors šiurkščiai elgęsis ar griebęsis jėgos. Visi jį pažinojo kaip ramų, geraširdį žmogų. Tačiau jo elgesys pasikeitė, kai patyrė emocinį sukrėtimą sužinojęs, kad dukra pabėgo su vyriškiu. Jis atleido vargšę Konę ir įsodino ją į pirmą lėktuvą, skrendantį į Manilą. Paskui, pagautas baisaus įsiūčio, įsiveržė į Karimo raštinę ir kumščiais puolė Džefaro dėdę. Kilo baisios rietenos. Fuadas pagrasino vyrą nužudyti, jei šis nesugrąžins Faizos nenukentėjusios ir jeigu ši nebebus skaisti ir tinkama leisti už vyro.

Išsigandusi sekretorė, dirbanti gretimoje kontoroje, iškvietė policiją.

Saudo Arabijoje už viešosios tvarkos pažeidimą visuomet apkaltinamas užsienietis, ne šalies pilietis. Šį kartą pareigūnai apklausė Fuadą ir atsiprašė, kad įsikišo į asmeninį reikalą. Jeigu Karimas nebūtų buvęs aukštesnis visuomenine padėtimi ir įtakingumu už Fuadą, Džefaro dėdė būtų sėdęs į kalėjimą.

Visus mano šeimos narius nuliūdino neišsprendžiamos bėdos, kylančios žmonių gyvenime, ir nė vienas nežinojome, kaip derėtų elgtis.

Mudvi su Sara apsilankėme Samijos namuose. Aš suniurnėjau, kad „gyvenimas be meilės būtų klaida“ ir dar prišnekėjau visokių netinkamų dalykų, tad bjaurus Samijos veidas tapo dar šlykštesnis. Na, o Sara sugebėjo perteikti savo nuoširdžią užuojautą kaip visada ramiai.

Pasibaisėjusi neapgalvotu dukros pabėgimu Samija nenumanė, ką sakyti, ir mikčiodama atsakinėjo į mano sesers paguodos žodžius.

Mudviem išėjus iš Samijos namų, paklausiau sesers:

– Kaip galima pakeisti atgyvenusias mūsų visuomenės tradicijas nesugriaunant vyresnės kartos atstovų lūkesčių ir jų neįskaudinant?

Mano nuomone, santuoka iš meilės yra pati natūraliausia ir sukelianti didžiausią pasitenkinimą, tačiau diduma mano tautiečių į meilę žiūri su panieka ir po santuokos tikisi vien pagarbos ir draugijos.

Kaip mes, saudoarabai, kada nors išspręsime tarpusavio nesutarimus?

Nesugebėdamas rasti dukros be profesionalų pagalbos, Fuadas susisiekė su privačiomis seklių agentūromis Prancūzijoje ir Amerikoje. Praėjus savaitei po dukters dingimo, Fuadui buvo pranešta, kad ji Nevadoje, apsistojusi viešbutyje kaip Džefaro žmona!

Vos tik Fuadas tai sužinojo, su trim sūnumis išvyko į Ameriką davęs žodį parvežti Faizą namo. Žmonai jis prižadėjo, kad jų duktė neliks su palestiniečiu. Akinamas tironiškų paskatų jis pareiškė: verčiau jau tegul Faiza miršta, negu būna sutepta jo paties garbė.

Naujienos sukėlė tikrą audrą mūsų namuose. Aš iki kraujų nusikramčiau nagus. Abdula pajuto, kad praeities nebesugrąžinsi, ir jį apėmė slogi nuotaika, kelianti grėsmę sveikatai.

Amani meldėsi už įsimylėjėlių sielas, bet pati niūriai pranašavo, kad jos maldos liks be atsako. Pasak jos, porelė kvailai pasielgė ieškodama rojaus žemėje, ir tikino, kad pragaro liepsnos pasitiks juos kitame gyvenime.

Abdula sužaibavo akimis į seserį ir kandžiai atšovė, esą Džefaras galbūt pajuto, kad dėl tokios tobulos moters kaip Faiza verta atsisakyti dangaus.

Maha be galo išgyveno ir dėl Džefaro, ir dėl Faizos. Ji rodė priešiškumą visiems, smerkusiems įsimylėjėlius, ir pareiškė, kad joks žmogus ir jokia valdžia negali įsakinėti tiems, kurie nuoširdžiai myli vienas kitą.

Mudu su Abdula maldavome Karimą susisiekti su Džefaru ir įspėti jį, kad bėgtų. Paaiškinau Karimui, kad Faizos giminės vyrams reikia daugiau laiko susitaikyti su esminiu faktu: dabar ji priklauso kitam. Ilgai jie taip nesius – laikas numaldys įniršį.

Deja. Karimas mane įsiutino Jis liko ištikimas Saudo Arabijos vyrų nuostatai: pritarti bet kokiai neteisybei, jei tik jos pagrindas – fanatiškas vyro požiūris į savo moteris ar šeimos garbę. Norėdama paakinti Karimą veikti, įžeidžiau, pareiškiau, kad nusivyliau, nes pamačiau ištekėjusi už vyro, kuris neįstengia suvokti gyvenimo subtilybių – jis esąs bukas, bejausmis padaras, nesistengiantis pažvelgti į tai, kas slypi giliau, po regimu paviršiumi.

Mano vyras išsižiojo apstulbintas tokio išpuolio. Nesusilaikiau ir įgėliau jam paskutinį kartą.

– Karimai, kaip gali nesuvokti, kad logika ir jausmai – skirtingi dalykai? Nejau tu ne žmogus?!

Apsimečiau nuleidusi rankas, bet vogčia prikalbinau Abdulą imtis veiksmų. Mano paragintas, jis apieškojo tėvo kabinetą ir rado informaciją, pateiktą seklių firmos, ieškančios Džefaro ir Faizos.

Mudu džiūgavome pasiekę pergalę. Kruopščiai pasislėpę nuo Karimo ir Amani paskambinome telefonu per ilgą vakaro maldą žinodami, kad Karimas mečetėje, o Amani užsirakinusi savo kambaryje, pasisukusi veidu į Meką, meldžiasi.

Drebančia ranka Abdula surinko „Miražo“ viešbučio Las Vegase numerį – sekliai iššniukštinėjo, kad Džefaras su Faiza ten apsistoję.

Žiūrėdama į susirūpinusį veidą gražuolio sūnaus, laukiančio, kada viešbučio operatorė sujungs su kambariu, pajutau begalinį motinos norą, kad skausmas iš sūnaus kūno pereitų į manąjį.

Džefaras atsiliepė!

Abdula skausmingai ieškojo reikiamų žodžių Džefarui įtikinti, kad jam gresia rimtas pavojus. Draugas nusiminė, kad juodu buvo taip greitai surasti, bet nematė jokio pavojaus: juk jis ir Faiza susituokę.

– Ką jie gali dabar padaryti? – klausė jis Abdulos.

Kai sūnus pakartojo šį klausimą man, čiupau ragelį jam iš rankos.

– Jie daug ką gali padaryti, Džefarai! – suklykiau. – Fuado garbė užgauta – vienintelė jo duktė pabėgo su vyru, netinkamu jai į porą! Nekvailiok! Esi arabas, tad žinai, kaip tėvas arabas reaguos į tokį įžeidimą!