Dabar, skandalui iškilus aikštėn, Samija labai miglotai prisiminė, kad jos duktė ir Džefaras per ilgai spoksojo vienas į kitą. Iš prigimties gero, bet naivoko būdo Samija nesusiejo nervingo dukros elgesio ir negrabiai iškeverzoto parašo su neįtikėtinom fantazijom, sukėlusiom maišalynę dukros galvoje.
Tuo metu Samija klausėsi, bet negirdėjo, žiūrėjo, bet nematė. Gražus jaunuolis Džefaras pasiūlė viešnioms arbatos, ir Samija stebėjo, kaip jos duktė su dėkingumu reaguoja į jo asistavimą ir kaip jų pirštai vos susiliečia rašikliui ir arbatos puodeliui pereinant iš vienų rankų į kitas. Ji sakė savo vyrui tuo metu maniusi, kad jųdviejų pirštai susiliesdavo netyčia.
Karimas pasakojo, kad Fuadas garsiai įžeidinėjo ir kaltino žmoną. Pasak jo, visi vyrai iš prigimties yra niekšai, tad ji, nekaltos merginos motina, privalėjo perprasti nedorą Džefaro būdą! Fuadas aimanavo ir tvirtino, kad palestiniečio lūpose medus, bet kišenėje – durklas!
Nieko daugiau Samija negalėjo prisiminti, tik kad dukra jaunuolio draugijoje atrodė išraudusi, lyg karščiuotų.
Faizos tarnaitė filipinietė Konė žinojo daugybę smulkmenų. Karimas ir Fuadas nuodugniai ją apklausė. Vyrai išsiaiškino, kad tarp dviejų įsimylėjėlių įvyko daugybė slaptų nuotykių ir kad romano iniciatorė, pasak Konės, buvo Fuado dukra, o ne Džefaras.
Konė pasakojo, kad nuo tos pirmos dienos Faiza pajuto didžiulę meilę, tiesiog atimančią jėgas. Mergina negalėjo nei valgyti, nei miegoti. Faiza prisipažino tarnaitei, kad ją draskė dvejopi jausmai: ištikimybė šeimai ir aistra Džefarui, viršų paėmė meilė. Arba Džefaras bus jos, arba jokio kito vyro jai nereikia.
Konė sakė kaip gyva nemačiusi taip pakerėtos vyro merginos.
Filipinietė žinojo, kokią ateitį Faizos tėvai numatę gražiajai dukrai, todėl atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Ji negalėjo pasakyti tiesos apie savo jaunąją šeimininkę, bet žinojo privalanti taip pasielgti. Konė prisiekė Fuadui įtikinėjusi Faizą, kad ji, dukra turtingos saudoarabų šeimos, turinčios ryšių su Saudidais, negali susidėti su raštininku palestiniečiu: tokie santykiai gali baigtis tragedija.
Aš, linkusi kritikuoti vyrų dominuojamą mūsų visuomenę, sukau galvą, kur ieškoti kaltų. Neleidau Karimui smerkti Faizos. Galvodama apie varžančius mūsų šalies socialinius papročius, pasakiau savo vyrui padariusi išvadą, kad šitaip liguistai sureagavusi į gražų, žavų jaunuolį, Faiza pasišaipė iš mūsų sistemos. Kimiu iš nevilties balsu pareiškiau: jeigu vyrams ir moterims būtų leidžiama atvirai susitikinėti, vieni ir kiti rečiau pasiduotų meilės iš pirmo žvilgsnio apgaulei.
Tikrai tikiu, kad iš didelio potraukio gali rastis tikra meilė, kaip nutiko mano seseriai Sarai ir jos vyrui Asadui, bet tokia laiminga baigtis – reta. Kai gyvenime apstu griežtų socialinių suvaržymų, kai jauni vaikinai ir merginos retai turi galimybę džiaugtis vieni kitų draugija paprastuose žmonių susibūrimuose, greitai gali apimti spontaniški jausmai ir tai dažnai baigiasi siaubingomis asmeninėmis tragedijomis.
Karimas suirzusia išraiška pareiškė išeisiąs iš kambario, jeigu aš ir toliau vis kaišiosiu į pokalbį puikiai žinomas savo teorijas, kaip engiamos moterys mūsų šalyje!
Abdula ilgesingai žvelgė į mane maldaudamas nesukelti rietenų, tad dėl sūnaus sutikau prikąsti liežuvį.
Karimas patenkintas toliau pasakojo apie dramą. Faiza prisipažino Konei nė kiek nesipriešinusi meilei ir supratusi, kad Džefaras irgi ją pamilo, bet jaučiasi pažeidžiamas, nes užima kur kas žemesnę padėtį visuomenėje negu jinai. Faiza baiminosi, kad jis niekada neparodys iniciatyvos.
Faiza drąsiai paskambino Džefarui į kontorą, kvietė į pasimatymą ir tikino, kad jos artmieji niekada to nesužinos.
Džefaras prisipažino Faizai, kad jokia moteris dar nebuvo sukėlusi jam tokių jausmų kaip ji, bet šio gundančio pasiūlymo atsisakė. Girdi, kokia nauda iš tokios trumpos palaimos, kai jųdviejų santykiams pasibaigus jis netekęs Faizos patirtų nepakeliamas dvasines kančias?
Faiza džiugiai pareiškė Konei, kad Džefaras pateko į jos spąstus, ir ji neabejoja, jog jis ateis į pasimatymą, nes jų pašnekesiai telefonu tapo be galo aistringi. Džefaras ją įspėjo: jeigu ji taps jo, jis niekados jos nebeatiduos! Ak, kaip džiugu klausytis tokių žodžių!
Taigi Faiza nenuleido rankų. Po dviejų savaičių vis intymesnių telefono pokalbių, tik dar labiau pakursčiusių jų geismą, Džefaro ryžtas sumenko. Juodu susitarė pasimatyti „Al Akarijoje“, didžiuliame Rijado prekybos centre.
Pagaliau šydu užsidengusi Faiza, apsimetanti Džefaro giminaite, žingsniavo šalia vyro, kurio siekė. Porelė ėjo iš vieno parduotuvės skyriaus į kitą ir šnekučiavosi. Jie nesukėlė jokio įtarimo – arabas su šydu veidą užsidengusia moterimi mūsų mieste įprastas vaizdas.
Vaikštinėti drauge jie galėjo, bet atsisėsti restorane ir pavalgyti bijojo, nes žinojo, kad restoranai yra pagrindinis taikinys aktyviems ir vis priekabesniems dorovės komitetų nariams, neduodantiems ramybės visų tautybių žmonėms, gyvenantiems Saudo Arabijoje.
Tokių komitetų nariai yra grėsmingi vyrai. Jie netikėtai užgriūna restoranus ir reikalauja lankytojų asmens liudijimų. Jeigu prie vieno staliuko sėdintys vyras ir moteris negali pateikti įrodymų, kad yra vyras ir žmona, brolis ir sesuo arba tėvas ir dukra, tuos išsigandusius žmones suima ir nuveža į miesto kalėjimą, o ten skiriamos didžiulės bausmės. Jos priklauso nuo „nusikaltėlio“ tautybės. Pažeidėjai musulmonai gali gauti rykščių, kitų tikėjimų atstovai sodinami į kalėjimą arba deportuojami.
Iš pradžių Džefaras ir Faiza elgėsi santūriai. Po kurio laiko Džefaras surado butą. Jį pasiūlė geraširdis draugas libanietis. Ten porelė galėjo slapčia susitikinėti. Faizai, kaip moteriai, vairuoti nebuvo leidžiama, todėl ji turėjo pasikliauti šeimos vairuotoju. Vyras žinojo, kad už talkinimą įsimylėjėliams gali būti deportuotas ar nubaustas dar žiauriau, tad Faiza pasiūlė jam didžiulę sumą ir šitaip išsklaidė abejones.
Gundantis potraukis peraugo į didžiulę meilę. Įsimylėjėliai žinojo, kad jų jausmas smerktinas. Džefaras pasipiršo Faizai. Kai juodu jau kaupė drąsą, norėdami pranešti apie savo meilę šeimoms, iškilo didelė kliūtis. Vienas iš turtingiausių Saudo Arabijos žmonių paprašė Fuado privilegijos išleisti gražiąją Faizą už savo vyriausiojo sūnaus. Faiza buvo vis labiau spaudžiama sutikti. Fuadas pareiškė, kad pretendentui į jaunikius tiesiog nėra lygių.
– Aš tiek laiko stengiausi, kol mudviejų santykiai tapo tobuli, o dabar tėvas akies mirksniu viską sugriaus! – guodėsi Konei Faiza.
Netekę vilties įsimylėjėliai nusprendė bėgti iš šalies. Fuadas buvo apgautas, jo garbė sutepta, tad dabar jis imsis visų įmanomų priemonių vienintelei dukrai surasti! Žinodama, kokių suvaržymų patiria keliauti sumaniusios Saudo Arabijos moterys, paklausiau:
– Kaip Faizai pavyko vienai išvykti iš šalies?
– Ji išvyko ne viena, – atsakė Karimas.
Nudžiugau išgirdusi, kad Faiza nepadarė kelionės be palydovo nuodėmės. Mūsų religija draudžia šalies moterims keliauti be palydovo – šeimos nario. Šis suvaržymas paimtas tiesiogiai iš Pranašo žodžių, mat jis sakė: „Moteris, tikinti Alachą ir Paskutinę dieną (tai yra Paskutiniojo teismo dieną), negali keliauti atstumo, kurio paprastai neįmanoma įveikti per vieną dieną ir vieną naktį, jei jos nelydi machram .“
Moters machram yra bet kuris jos giminaitis, už kurio ji negali tekėti, pavyzdžiui, tėvas, brolis, dėdė, sūnėnas, patėvis, šešuras ar žentas. Nėra ko nė sakyti, su savo vyru keliauti ji gali.
Читать дальше