Джин Сэссон - Princesės Sultanos dukros

Nieko nuostabaus, kad jo sūnus Madžidas, Faten brolis, tapo sadistu, į moteris žiūrinčiu tik kaip į sekso žaislus.

Dabar, prisiminusi, kas nutiko, neabejoju, kad jeigu Madžido nusikaltimas būtų iškilęs aikštėn, jam būtų buvusi nukirsta galva ar jis būtų buvęs sušaudytas. Niekas nebūtų išgelbėjęs jo nuo tokio galo, net tai, kad buvo aukšto rango princo sūnus, nes jo nusikaltimas buvo baisiausias iš visų, kada nors padarytų Saudidų giminės.

Grįžome į savo namus Rijade. Čia Amani kasdien po mokyklos tęsė Korano pamokas toms giminaitėms, kurios norėjo grįžti į tamsos laikus, kai moterys negalėjo pasakyti nė žodžio jokia tema, nesusijusia su jų buitimi.

Vieną trečiadienio popietę iš savo miegamojo balkono stebėjau, kaip viena po kitos mano dukters draugės ir giminaitės išvažiuoja iš mūsų kiemo limuzinais. Mano brolio Ali dukra Faten išvažiavo paskutinė. Man pasirodė keista, kad jiedvi su Amani dar ilgai kalbėjosi ir ne kartą karštai apsikabino. Liūdnai spėjau, kad Faten, nepatirdama tėviškos bejausmio mano brolio meilės ir todėl baisiai nelaiminga, įnirtingai ėmė siekti Amani pasiūlyto tikslo.

Nors neapsakomai norėjau, kad mano santykiai su dukra vėl taptų normalūs, daviau sau žodį niekada daugiau nesikalbėti su Amani apie religiją – tegul Dievas veda ją ten, kur Jis nori. Vis dėlto tąkart pamaniau galbūt pavyksiant prikalbinti dukrą pažaisti trik trak ar kortomis, kad ji nukreiptų mintis nuo tikėjimo į kitus dalykus.

Nedrąsiai pabeldžiau į Amani kambario duris, bet ji neatsiliepė. Išgirdau ją raudant ir įėjau. Bemat suirzau, nes dukra vienoje rankoje laikė Koraną, kita šluostėsi ašaras. Norėjosi sušukti, kad religija neturi liūdinti žmogaus, bet susilaikiau ir atsiklaupiau Amani prie kojų. Ėmiau plekšnoti jai per kelį ir klausinėti, ko ji taip sielojasi.

Tikėjausi išgirsti, kad ji sulaukė Dievo žinios, skirtos ne mano ausims, tad apstulbau, kai ji atsakė:

– Mamyte, mane baisiai liūdina tai, ką privalau padaryti!

Tada dukra puolė man į glėbį ir apsipylė ašaromis, lyg išgirdusi nepakeliamai skaudžią naujieną.

– Amani, dukrele, kas nutiko?

– Mamyte! – Rauda supurtė visą jos kūnelį. – Įvykdyta baisi nuodėmė! Aš sužinojau šlykščią paslaptį. Dievas liepia man iškelti ją aikštėn.

– Kokią nuodėmę? – sušukau apimta nerimo, kad Amani kažkaip sužinojo apie Mahos meilę savo draugei Aišai: jeigu jų santykiai iškils į viešumą, mano duktė ir visa mūsų šeima daug prisikentės.

Amani pažvelgė į mane didelėmis akimis.

– Faten atskleidė paslaptį, neduodančią ramybės jos sielai. Nuodėmė tokia baisi, kad nevalia jos atskleisti, bet aš turiu tai padaryti.

Pajutau palengvėjimą: Amani turėjo galvoje ne savo seserį. Mėginau spėti, koks Saudidų giminės skandalas neduoda ramybės mano dukrelei. Saudidų giminė tokia plati, kad nesiliauja paskalos apie netinkamą jaunųjų princų, rečiau – princesių, elgesį. Šeimos vyrai dažnai pakliūna į užsienio laikraščių puslapius, kai pralošia dideles pinigų sumas ar būna užklupti ištvirkaujantys su užsienietėmis. Po atostogų Vakaruose ne viena princesė grįžo į Karalystę laukdama nesantuokinio vaiko. Visa tiesa retai atskleidžiama, nes tėvai puola dangstyti netinkamų savo vaikų poelgių, kad apie asmenines bėdas nesužinotų visas Saudidų klanas.

– Mamyte, kalbu apie Madžidą, – prisipažino Amani. – Madžidas padarė lytinę nuodėmę.

Man vos pavyko susitvardyti nenusijuokus.

– Madžidas? Amani, Madžidas toks pat kaip jo tėvas.

Prisiglaudžiau veidu prie dukros.

– Jeigu apie tai kalbėsi, mūsų šeimos vyrai iš tavęs tik pasijuoks, – įspėjau. – Ali didžiuojasi, kad jo sūnus turi pasisekimą tarp moterų užsieniečių.

Mūsų šeimoje visi žinojo, kad Madžidas, antras Ali sūnus, turi reikalų su mūsų šalyje gyvenančiais užsieniečiais – vaikšto į vakarėlius užsieniečių kompleksuose ir į pasimatymus su nemusulmonėmis, dirbančiomis ligoninėse ir užsienio skrydžių bendrovėse. Musulmonų šeimos dažniausiai nepritariamai žiūri į tokias pramogas, bet Ali manė, kad tai puiki proga antram jo sūnui pasimėgauti sekso laisve šalyje, kur tokie dalykai tarp skirtingos lyties musulmonų griežtai baudžiami.

Man suskaudo širdį matant, su kokia rimta išraiška Amani pasakoja toliau:

– Ne, mamyte, tu nesupranti. Madžidas lytiškai santykiavo su moterimi be jos sutikimo.

Visiškai sutrikau.

– Amani, ką turi galvoje?

Dukra vėl apsipylė ašaromis. Nesiliaudama raudoti ji paprašė rasti tėvą – jai reikia jo patarimo apsisprendžiant, kam pranešti apie siaubingą Madžido poelgį.

Įskaudinta, kad Amani tėvo nuomonė svarbiau negu mano, vis dėlto išėjau ieškoti Karimo. Galiausiai radau jį su Abdula ir Maha žaidimų kambaryje, įnikusius į amerikietišką biliardą. Mane persmelkė pavydas, pagalvojus, kad visiems trims vaikams tėvas mielesnis už motiną. Turėjau sukąsti liežuvį, kad neiškločiau neigiamų jo būdo savybių ir šitaip pelnyčiau jų prieraišumą.

Vis trys mano šeimos nariai krūptelėjo, kai garsiai sušukau:

– Karimai, Amani reikia tavęs!

– Luktelėk, mano eilė mušti.

– Karimai, tavo duktė rauda. Eime tuoj pat!

Vyras bjauriai į mane dėbtelėjo.

– Ką jai pasakei, Sultana?

Ir taip suirzusi, o dabar dar ir nepagrįstai apkaltinta, sumėčiau visus ryškiaspalvius rutulius į kišenes stalo kampuose ir nuėjau, nekreipdama dėmesio į nepatenkintų Karimo ir Abdulos vapėjimą.

– Dabar pat! – sušukau per petį. – Žaidimas baigtas. Tu laimėjai. Gal dabar galėtum pasirūpinti dukra?

Karimas man įkandin įžengė į Amani kambarį. Ji nebeašarojo, o iš veido buvo matyti, kad apsisprendė.

– Amani, – prašneko tėvas, – tavo mama sako, kad nori man šį tą pasakyti?

– Tėti, Madžidas turi būti nubaustas už savo poelgį. Įdėmiai perskaičiau viską, kas rašoma apie šituos dalykus – kitos išeities nėra. Mano pusbrolis turi sulaukti bausmės.

Karimas atsisėdo ant kėdės ir užkėlė koją ant kojos. Jo išraiška buvo keistai kenčianti – tartum pirmą kartą būtų supratęs, kad Amani peržengė ribą ieškodama tikėjimo tiesų.

– Ką tokio baisaus padarė Madžidas? – tyliai paklausė jis.

Amani, vis dar skaisti mergaitė, tirštai išraudo.

– Man gėda dėl to, ką turiu pasakyti.

– Klok, ir tiek, – paragino Karimas.

Gėdydamasi kalbėti apie tokius dalykus vyro akivaizdoje, nors pati panoro atskleisti paslaptį tėvui, Amani nudelbė akis sau į kelius. Tyru, nekaltu veidu ji papasakojo mums šiurpią istoriją.

– Kartą Madžidas nuėjo į vakarėlį pas vakariečius, man atrodo, pas Lockheed 9 darbuotojus. Ten jis susipažino su amerikiete. Ją sudomino, kad jis iš karališkosios šeimos. Po kurio laiko Madžidas pasigėrė. Moteris apsigalvojo ir netesėjo pažado eiti su juo į kažkokio draugo butą. Supratęs, kad vakaras nuėjo perniek ir kad naktį liks be sekso, Madžidas išėjo iš vakarėlio piktas. Grįždamas namo užsuko pas draugą. Šis gulėjo ligoninėje, mat per avariją buvo nesunkiai sužeistas. Ligoninėje Madžidas dar labiau supyko. Girtas jis ėjo iš palatos į palatą ieškodamas kokios blondinės ar užsienietės, su kuria galėtų pasimylėti – galbūt už pinigus. Buvo jau po vidurnakčio, tad beveik visi ligoninės darbuotojai miegojo.

Amani taip susijaudino, jog ėmė tirtėti apatinė lūpa, ir Karimui teko ją prašyti, kad pasakotų toliau.

– O kas... kas nutiko paskui, Amani?

Dukra berte išbėrė kaltinimą.

– Madžidas pasimylėjo su ligoninės paciente, sunkiai sužeista moterimi, kuri buvo be sąmonės.