Рейчел Пайн - Traibeko dvyniai

— Atrodo, lyg būtum apiplėštas, — pasakiau.

— Ne, tik viskas sujaukta. Pažiūrėkit atidžiau, — pasakė Robertas. — Ar matote? Kažkas sumažino mano kubą. — Jis buvo teisus — vietos buvo mažiau negu pirma. Robertas galėjo padėti rankas ant vienos sienos ir koją ant kitos; tarsi darytų atsispaudimus ore.

Klarkas nubėgo į Marlenos darbo vietą, kuri turėjo bendrą sieną su Roberto. Sienos buvo tik pertvaros takuose, laikinos.

— Štai atsakymas, — pasakė jis. — Negaliu patikėti ta moterimi.

Atsekusi jam iš paskos pamačiau, kad Marlenos siena pastūmėta į Roberto pusę, tad jai padaryta vietos daugiau, o jam paliktas toks mažas kubas, kad nėra kur kėdės atitraukti nuo stalo.

Robertas atbėgo iš savo kubo į Marlenos ir atgal, dukart, tikrindamas ir tikrindamas.

— Kada jie galėjo tai padaryti? — paklausė jis.

— Turbūt penktadienį, kai mes išėjome į pokylį, — pasakiau aš, miglotai prisimindama, kaip Marlena ir Alegra apsikeitė elektroniniais laiškais tą rytą. Marlena reikalavo didesnės erdvės, atitinkančios „smarkiai padidėjusias jos pareigas“, ir Alegra atsiuntė jai elektroninį laišką, kad pamėgins rasti sprendimą.

Įsijungiau savo kompiuterį, surinkau Lloydasyramires ir įėjau į Alegros elektroninį paštą.

— Štai, — pasakiau Robertui, rodydama į ekraną. Buvo ilga dviejų moterų susirašinėjimo grandinė, pasibaigianti Alegros patarimu pastūmėti sieną.

— Bet man niekas apie tai neužsiminė, — pasakė Robertas. — Dirbau išsijuosęs šiai kompanijai visą savaitgalį, ir štai koks atlygis? — Dar niekada nemačiau jo tokio sukrėsto. Tiesą sakant, išvis niekada nebuvau mačiusi jo pikto.

Nežinodami, ką daryti, bet suprasdami, kad būtinas koks nors pareiškimas, mes trise nuėjome į Bubble Lounge ir Klarkas užsakė tūkstančio dolerių vertės šampano butelį.

Buvo ankstyvas gruodis ir įstaigoje chaosas — laukė keli filmų pristatymai prieš metams baigiantis, daug ką reikėjo nuveikti, kol suskambės Kalėdų varpeliai. Filas ką tik gavo pranešimą iš Venesuelos ministerijos, kad El Lechero (Pienininkas), filmas, kurį laikėme galima investicija į Geriausio filmo užsienio kalba Oskarą, manoma, negalės būti parinktas apdovanojimui gauti, nes režisierius yra australas. Ministerija turėjo taisyklę, reikalaujančią, kad bet koks filmas, atstovaujantis Venesuelai tarptautinių apdovanojimų konkursuose, turi būti režisuotas jų kraštiečio. Filas kreipėsi su prašymu ir bet kurią dieną tikėjosi sulaukti atsakymo. Dabar jis žingsniavo koridoriais ir ramdė save kimšdamas baisybę itališkų makaronų, kuriuos Sabrina ištisai jam užsakinėdavo iš Veniero.

Tonis seniai suprato, kad nors atostogų sezonas persotintas didžiadvasiškų filmų ir Akademijos pretendentų, milijonai atostogaujančių amerikiečių paauglių visiškai atleidžia filmo kilpą, nes jie ateitų į teatrą tik tada, jei rastų ką žiūrėti. Todėl kasmet kaip atostogų dovaną tautos jaunimui Tonis paleidžia žanro filmų ar siaubo komedijų, roko komedijų, hiphopo komedijų ar tiesiog kraujo ir žarnų filmų, kasmet Tonio Kalėdos linksmesnės nei prieš tai buvusios. Šių metų plane buvo numatyta paleisti antrąją seriją kultinio gotiško trilerio Varnas.

Kad viskas dar labiau stimuliuotų, Alegra, Marlena ir Džeraldina pradėjo naują dietos kursą, norėdamos numesti papildomų svarų prieš atostogas; matyt, skambinimas, įžeidinėjimas ir badymas pirštais nesudegino tiek kalorijų, kiek jos vylėsi. Saugi ir veiksminga „Liekna paskui“ pateikė savo vartotojams be jokios kankynės tą patį rezultatą kaip saikinga mityba ir pratimai. Jos visos nuėjo pas tą patį Aukštutinio Istsaido gydytoją, ir jis be jokio vargo visoms parašė tuos pačius receptus. Marlena ir Džeraldina apsilankė pas jį abi drauge, tuo pačiu taksi, o Alegra ėjo viena, laikė savo vizitą paslaptyje. Kai iš gydytojo kabineto paskambino dėl patvirtinimo, mudvi su Dagne tiesiog palikome pastabą jos telefonų knygoje apsimesdamos, kad nieko nežinome.

Filas taip pat plušėjo dėl sveikatos. Pasiryžęs atsikratyti įpročio surūkyti tris pakelius cigarečių per dieną, jis ėmė naudotis nikotino pleistru, tikriau — pleistrais ant kiekvienos rankos, kad suvaldytų savo troškimus. Greitai jis suvokė, kad rūkymas, naudojantis pleistrais, sukelia malonumą, didesnį nei naudojantis vienu kuriuo iš būdų.

Dietos, narkotikai ir nikotino perdozavimas veikė kaip dopingas ir dažnai pašlijusios sveikatos vyresnysis personalas rodė antžmogišką gebėjimą dirbti be atilsio apskritą parą. Kiti mes, kurie narsiai stengėmės palaikyti save kava ir įvairiais žolių energijos stimuliatoriais, vežėme iš paskutiniųjų, ir tik svajonė apie atostogas padėjo tempti kasdienę naštą.

Nieko specialiai neplanavau, bet tikėjausi parvykti namo į Providensą aplankyti tėvų, žinojau, kad ten mane lepins ir leis ilgai miegoti. Dagnė susitiks Ibizoje su keliomis savo studenčių klubo seserimis. Klarkas planavo kasmetinę išvyką į Rančo kanjoną. Glorija buvo įpiršusi Klarkui išmėginti tą vietą prieš porą metų, ir jis susižavėjo. Juodu ilgai diskutuodavo dėl dumblių kaukių ir purvo vonių — už ir prieš. Kadangi Glorija ten gaudavo „begalę masažo“, ji visada rekomenduodavo jam geriausius veido masažuotojus, vaistažolininkus ir aromaterapeutus. „Tik Kanjono kremas“, — mėgdavo sakyti ji. Robertas ketino sukurti mozaiką iš periodinės elementų lentelės ant savo vonios sienos Žemutiniame Istsaide, ta mintis jau seniai jam knietėjo. Kadangi aš būsiu išvykusi, jis paklausė, ar negalėtų pabūti mano būste, kol cemento skiedinys išdžius. Aš mielai sutikau, nes žinojau, kad grįžusi rasiu savo apartamentus geriau sutvarkytus, nei buvau palikusi.

Vėliau antradienį, likus dviem savaitėms iki Kalėdų, Filo kreipimasis į venesueliečius sulaukė neigiamo atsakymo. El Lechero, istorija apie švelnų pienininką, kuris skaitydavo savo bandai poeziją tikėdamasis, kad tai įkvėps galvijus duoti daugiau pieno, jau nebesivaikė Oskaro už Geriausią filmą užsienio kalba. Filas paskambino Alegrai dėl strategijos sesijos. Ji išbuvo jo kabinete tris su puse valandos. Paskui jie pasikvietė Vivianą ir trise tarėsi dar penkias valandas. Kai Alegra grįžo į savo kabinetą, mudvi su Dagne jau buvome išėjusios. Kitą rytą Dagnė niūriai informavo mane, kas buvo nutarta.

— Filas atšaukė Kalėdas, — pasakė ji, akys buvo raudonos. — Niekam iš mūsų neleidžiama išeiti atostogų, nes turime pristatyti El Lechero įprastiems apdovanojimams už Geriausią filmą, — ir ji pravirko. — Aš planavau šią kelionę į Ibizą nuo vasario, — rūpestingai ištarė „z“ kastilietišku „th“ garsu net pro kūkčiojimus.

— Mus visiškai išsunks, — susmukau savo kėdėje ir persibraukiau ranka plaukus. Negali tai būti realu, sukau savo mantrą.

— Taigi, tu tik vyktum į Rodailendą. Robertas klotų kokliais savo dušą. Tik Klarkas ir aš turėjome tikrų planų, — pasakė ji.

Su šia Dagnės puse kurį laiką nebuvau susidūrusi ir nusprendžiau ją ignoruoti. Labai gali būti, kad ji perdeda. Dagnė dažnai hiperbolizuodavo, ypač jei tai būdavo susiję su ja pačia.

— Užeikite DABAR, — suskambo abiejose mūsų stalo pusėse. Dagnė atsistojo ir pristūmė savo kėdę, mes abi nuėjome. Alegra sėdėjo nugara į mus ir nesivargino atsigręžti mums įžengus į kambarį. Klausiausi ištempusi ausis. Kiek supratau, Glorious pradeda Akademijos kampaniją dėl El Lechero. Tai apims daugybę renginių ir žiniasklaidos antpuolius spaudos konferencijoje šią pat popietę, per kurią Filas ir režisierius atsiduos Akademijos narių malonei aiškindami, kad filmas turi būti nominuotas kaip Geriausias filmas, jei turi būti pripažintas iš viso.