Рейчел Пайн - Traibeko dvyniai

Nufaksavusi Mahmudui, aš sujungiau Alegrą su Filu namie ir pasiklausiau jų pokalbio. Alegra stengėsi jam švelniai perteikti žinią, bet Filas norėjo pamatyti straipsnį pats, tad Alegra liepė man sujungti Filą su Mahmudu. Filas jam įsakė spausti greičio pedalą. Fakso aparatas buvo Filo išsidriekusių valdų peržiūros kabinete, bet kai Mahmudas pasisiūlė ten nusiųsti, Filas atsakė, kad jei jis greitai važiuos, tai užtruks tiek pat laiko.

Po kelių minučių paskambino Filas, ir aš sujungiau jį su Alegra. Jis jungė ir derino keiksmažodžius taip, kaip dar niekada nebuvau girdėjusi. Alegra stengėsi šnibždėti jam, kad jis nusiramintų, bet nesėkmingai — beprecedentinis įvykis, kiek žinau. Po kurio laiko Filas liovėsi šaukęs ir leido Alegrai kalbėti. Ji pasakė jam, kad geriausia šiuo momentu būtų visiškai ignoruoti nepagrįstus Observer tvirtinimus. Jie sudarysią planą, kaip atsikirsti.

Žinoma, jie sutarė, kad su laikraščiu reikia susidoroti, ir aš žinojau, kad prabėgs daug laiko, kol kas nors iš Observer pateks į Glorious peržiūros premjerą ar gaus leidimą paimti interviu iš Glorious talento. Jų telefono skambučiai liks neatsiliepti ir į visus klausimus bus atsakyta: „Jokių komentarų“. Bet Alegra ir Filas dar kovos nepradėjo.

Filas pasakė Alegrai, kad skris į Čikagą šiek tiek vėliau nei planavo — dabar jam reikią susitikti su Viešaisiais ryšiais, Vadyba ir Įsigijimais, ir teisės komanda. Mahmudas nuveš jį į darbovietę, jie turi būti pasirengę ir laukti miesto automobiliuose po valandos. Jie lydės jį į Teterboro oro uostą Nju Džersyje, kur jo lėktuvas bus parengtas ir pripiltas degalų, ir kiekviena grupė pabendraus su juo kelyje.

Alegra paskambino man ir padiktavo ilgą sąrašą žmonių, kuriems turiu paskambinti į namus. Taip pat turėjau užsakyti penkis miesto automobilius, kad iškart atvažiuotų į Glorious, ir reikėjo surinkti visus Observer egzempliorius, kokius tik galiu gauti.

Belinda laiminga paslėpė savo Observer krautuvėlės gale, aš pažadėjau jai atsiųsti interną su pinigais vėliau.

— Suprantu, kodėl Filas nenori, kad visi liežuviai Traibeke tai išnešiotų, — pasakė ji.

Buvau girdėjusi apie Filo „keliaujančius susirinkimus“ anksčiau, bet šis buvo pirmasis, kuriame dalyvauju, nors tik kaip organizatorė. Užsakiusi automobilius, greit ėmiau skambinėti reikiamiems žmonėms. Trys teisininkai mėgino su manimi ginčytis, kol atšoviau jiems, kad gaišta laiką, reikalingą dušui ir skutimuisi. Matas Vincentas suprato iškart ir net pasisiūlė paskambinti Čerilei ir Keniui, kurių Filas irgi pageidavo. Padėkojau ir ėmiau skambinti Įsigijimų žmonėms. Šie sutiko greitai. Paskambinau Klarkui, pasakiau, kad turi pasirodyti, ir jis man padėkojo. Savo „mėgstamą“ asmenį palikau paskutinį, ir kai paskambinau Marlenai, ji pasirodė tokia maloni, kokią ir įsivaizdavau.

— Karen, tu nepasižymi gebėjimu bendrauti — ar esi tikra, kad Filas to nori? — Pasiūliau jai nesirodyti ir pačiai išsiaiškinti.

Net pati nustebau, kokia rami ir tvirta galiu būti. Filo vardo ištarimas turėjo neįtikėtiną galią — „Filas nori, Filui reikia, Filas sako...“

Nukopijavau straipsnį ir išlėkiau į lauką, kur stovėjo miesto automobiliai, padėjau po kelias kopijas į kiekvieną, tada parlėkiau atgal. Paskambinau Alegrai ir pasakiau, kad Observer nebėra Belindos krautuvėlėj, viršininkai visi jau važiuoja, o automobiliai prie šaligatvio. Ji liepė man įsitikinti, kad straipsnis nepateko į šio ryto hitus, ir pasakė, kad turiu būti kurčia visiems spaudos skambučiams šiuo klausimu, tik priimti informaciją ir atsakyti, kad paskambinsime. Alegra pridūrė, kad aš „pareguliuočiau informacijos sklidimą“ skyriuje — žmonės, kurie tiesiogiai į tai įtraukti, supranta reikalą, o visiems kitiems pasakyti, kad situacija valdoma. Jei kokie nors žiniasklaidos atstovai kam paskambintų, jie turi būti nukreipti į jos kabinetą.

Šeštą žurnalistai iš viso pasaulio suskato skambinti, kad išgautų daugiau informacijos apie Observer istoriją. Skambino iš Wall Street Journal, New York Times, Reuter, Sky News, CNN ir BBC ir daugybė kitų. Alegros elektroninio pašto dėžutė atrodė gyva — ekranas tiesiog pulsavo nuo paklausimų. Kai kurie žurnalistai jau buvo kalbėjęsi su Gariu Mastersu ir dabar norėjo oficialaus Filo žodžio. Pramoginei spaudai, kuri jau seniai ieškojo spragos Glorious Pictures tvirtovės sienoje, istorija atrodė per gera, kad būtų tiesa. Ar Filas Vaksmanas, sandorių meistras, vyrukas, kuris niekada neapsišovė, tikrai leidosi apstatomas trečiarūšio prodiuserio, kuris dabar dumia į banką?

6.30 penki automobiliai buvo pilni ir laukė atvykstant Filo. Teisės komanda, Įsigijimų žmonės, Vadybos skyrius — visi turėjo savo automobilį; Marlena ir Klarkas sėdėjo ketvirtame, o Alegra važiavo viena. Paskambino Mahmudas ir liepė išrikiuoti automobilius — pirmas Alegros, antras Teisės komandos, trečias Vadybos, ketvirtas Klarko ir Marlenos ir paskiausiai — Įsigijimų žmonių. Jis pasakė, kad bus po penkių minučių ir kad jie būtų pasirengę sekti paskui jį. Išlėkiau į lauką dar kartą duoti nurodymų keleiviams ir jų vairuotojams, kad būtų pasirengę važiuoti, kai tik iš už kampo šmėstelės Filo automobilis. Kitas nurodymas — kad automobiliai liktų tokia tvarka, kai važiuos paskui Filą į oro uostą.

Mahmudas paprašė manęs neužimti telefono linijos, kad mudu galėtume nuolat susisiekti. Prieš pat atvykdamas į darbovietę, jis pasakė man, kad Filas norėtų pirmiausia pasimatyti su advokatais. Paskambinau vienam iš jų, ir vos tik pasirodė Filo automobilis, jie iššoko. Mahmudas sustojo dviem sekundėms, kad juos įsodintų, ir virtinė pajudėjo į Teterboro oro uostą.

Kai jie važiavo Holando tuneliu, Mahmudas man pasakė, kad toliau reikia Vadybos. Visi šeši automobiliai sustojo, advokatai išlipo iš Filo mašinos pro dešinės pusės dureles, o Matas, Čerilė ir Kenis įlipo pro kairiąsias, teisėjai sulipo atgal į savo automobilį ir visi šeši vėl pajudėjo. Tai pasikartojo prieš US1 Nju Džersyje, išlipo Vadyba, įlipo Įsigijimai. Kad sutarta vieta Teterboras, vadinasi, Filo susitikimai ilgai neužtruks — net per spūstį oro uostas buvo už valandos kelio. Prieš įvažiuojant į 17- ąjį maršrutą, išlipo Įsigijimai, įlipo Marlena, Klarkas bei Alegra ir liko iki kelionės pabaigos. Mahmudas man pasakė, kad Vadyba, Įsigijimai ir Teisėjų komanda gali grįžti į darbovietę.

Kalbėjausi telefonu su Mahmudu ir skirtingų skyrių nariais visą kelią ir jaučiausi kaip oro eismo kontrolierė, kuri turi visus nutupdyti į lygią saugią aikštelę. Galiausiai Mahmudas man pasakė, kad Filo lėktuvas išskrido. Padėkojom vienas kitam ir aš giliai įkvėpiau. Buvo 7.45. Alegra gali bet kada paskambinti, tad nesitraukiau nuo stalo, užsiėmusi rytiniais hitais, kilodama telefono ragelį ir stengdamasi sekti elektroninius laiškus, kurių atėjo daugybė. Buvau tokia užsiėmusi, kad net padedantis ragelį vyrukas manęs nesuerzino, kai paskambino 7.22, nors pažymėjau jo skambutį.

Telefonas skambėjo milijonus kartų.

— Alegros Orekchi kabinetas, — pasakiau dėdama daugiau popieriaus į spausdintuvą, kad išspausdinčiau elektroninius laiškus.

— Karšta dienelė, Karen? Observer straipsnis deramai visus pastatė į vietą, ar ne? — tai buvo Hanratis.

— Iš kur žinote?

— Skaičiau pats. Tokie dalykai Filui širdies neglosto, kur ten.

Galvojau, ar jis žino apie automobilius.

— Jis visai ramiai į tai žiūri.

— Tikrai? Tai buvo kokia kita priežastis, kad visi vargšeliai mažieji daliniai turėjo važiuoti Filo parade šį rytą?