Рейчел Пайн - Traibeko dvyniai

Ponios Spindler burna bemat išsilygino. Grįžtelėjusi ji pasišaukė savo dukrą.

— Mano makiažas, — pasakė mojuodama ranka.

— Ar manai, jie nori pasikalbėti su manim? — paklausė Hario sesuo droviai šyptelėdama.

— Tikrai, — pasakė Klarkas, mirktelėjo man ir išvedė jas iš teatro.

Maždaug po pusvalandžio, kai komanda iš E! buvo nusprendusi susidėti daiktus, prie šaligatvio krašto pričiuožė limuzinas, paskatindamas suūžti prie šaligatvio susigrūdusius paparacius. Išlipo Džuljeta Barlet, glotni žvynuota suknelė buvo apgulusi jos šešių pėdų figūrą.

— Štai kur moteris, — pasakė Robertas, staiga atsidūręs greta manęs ant šaligatvio, — tobulai apskaičiuojanti laiką.

Net per atstumą buvo lengva pamatyti, kodėl Džuljeta padarė tokį įspūdį filmų ir mados pasauliui. Ji pamojavo fotografams ir paskui jiems papozavo šaukdama: „Nuostabusis ponas Armanis“, kai buvo paklausta apie savo garderobą, ir nusišypsojo neatsakydama, kai jie suriko: „Kur Žakas?“, paminėdami aktorių, kuris, anot gandų, buvo jos širdies draugas.

Kai artinosi prie E! srities, paklausiau jos, ar ji nesutiktų nusifilmuoti specialiai laidai. Ji nusišypsojo, tarsi nieko daugiau nenorėtų, paskui kelias minutes pakalbėjo, kokia ji susijaudinusi, kad dalyvauja Hario režisūriniame debiute. Nors jos personažas — moteris, kuri tokia viliojanti, kad vyrai bruko jai savo telefonų numerius per laidotuves — buvo vienas iš kelių šviesiausių filmo vaidmenų, Džuljeta išliejo kalnus pagyrų pagrindiniams filmo aktoriams, paminėdama kiekvieno vardą. Jei ji buvo papirkta ar Filo, ar kurio kito įkalbėta dalyvauti Kapo kasike, niekas, regintis ją šį vakarą, nebūtų to įtaręs. Džuljeta suvaidino E! taip, kad buvo verta Oskaro. Kai ji kopė laiptais, pasisukdama dešimtą kartą, kad papozuotų fotografams, prašantiems: „Džuljeta, dar kartą“, aš apžiūrinėjau minią ieškodama ko nors, kas galėtų būti Džordžas Hanratis. Vis dar per daug nervinausi, kad papasakočiau kam nors apie savo pokalbį su nepažįstamuoju Los Andžele, bet tai sustiprino mano akylumą. Šį vakarą nieko nepešiau — buvo tokia kamšatis, kad neįmanoma nieko pamatyti, be to, tiksliai nežinojau, ko ieškau.

Klarkas paėmė mane už alkūnės.

— Leisk man spėti, Karen, — pasakė jis, kai lioviausi žvairavusi į šalis. — Tu žvalgaisi Hanračio. — Net šūktelėjau iš sumišimo. — Patikėk, greičiau pamatytum Dagnę Volmarte.

— Žinau, tu vis sakai, kad nesijaudinčiau, bet jis pasirodys, kai būsiu prie durų, ir aš net nežinosiu, kas jis.

— Karen, tau nėra ko rūpintis. Niekas iš mūsų jo neatpažintų, nebent būtume taip arti, kad užuostume jo kvapą — o šįvakar mums nepadėtų. Eime į vidų ir pažiūrėkime, kas užmigo per filmą, nepaisant geriausių Filo intencijų.

Mudu su Klarku nuėjome į vakarėlį, dabar jau visiškai įsisiūbavusį, ir aš turėjau pripažinti Alegros įžvalgumą: kol vakarėlis baigsis, E! ir kita žiniasklaida bus seniai išgaravę, žinodami tik daugybės įžymybių pakeliui į filmą susižavėjimo reakcijas. Joks potencialus bilietų pirkėjas nežinos, jog pakaks pažiūrėti Kapo kasiką, kad lėktum nuo šios nelaimės kur akys neša.

Pirmadienio laikraščiai parodė, kad Amerikos visuomenė susivienijo pagal Glorious schemą — Kapo kasikas bilietų kasose užėmė antrąją vietą ir uždirbo šiek tiek daugiau, nei kainavo jo pastatymas. Dabar jis galėjo nugrimzti į palaimingą tamsą, leisdamas kiekvienam dalyviui atsiimti atpildą, kurį jis užsidirbo.

Hariui tai reiškė, kad jis sugrįš atgal prie savo situacijų komedijos ir palauks Filo ar Tonio, kad išplėštų iš jų svarą mėsos Per savo kitą pertraukėlę. Hario scenaristui, buvusiam kambariokui, tai reiškė, kad jis iš Hario turbūt jau nieko nebeišgirs.

Džuljetai Barlet gailestinga Kapo kasiko mirtis reiškė, kad ji gali sutelkti dėmesį į kitas galimybes, kurios pasitaikys jos kelyje.

— Jeigu jie ją pažinotų, pamatytų, kad ji visai ne tokia, — pasišaipė Dagnė, peržiūrinėdama šūsnį madų žurnalų; ant kiekvieno jų viršelio buvo švytintis Džuljetos veidas. Dagnė lankė tą pačią internatinę mokyklą kaip Džuljeta, ir skirtumas tarp jų karjerų kėlė jai daugiau nei sielvartą. — Antrakursė ji buvo Nora Lėlių namuose ir šnypštė pusę savo eilučių. Tai buvo blogiausias pastatymas. Ir mūsų mokykloje, — pridūrė ji, — žmonės žinojo, kas yra gera Nora, kai tokią pamatė. Žinoma, kai tavo šeima skiria didumą pinigų naujo teatro statybai, jie negali tau neduoti pagrindinių vaidmenų.

Vargšė Dagnė, jei viskas klostysis pagal didį Filo planą, Džuljeta Barlet greit bus viena labiausiai graibstomų aktorių šiame versle. Man atrodė gana geras jo pasirinkimas, nes ji nebuvo tokia antipatiška kaip dauguma kitų busimųjų žvaigždžių, su kuriomis teko susidurti per savo karjerą Glorious — tačiau šiomis mintimis negalėjau dalytis su Dagne. Tikrai tarptautinė šlovė nėra laimingas likimas, kuris dažnai nukrinta kieno nors chemijos laboratorijos partneriui, bet mano kolegė elgėsi, lyg nelemta Džuljetos sėkmė būtų grynas atsitiktinumas, iškėlęs Džuljetą į žvaigždes, kol Dagnė užmiršta plušėjo žiniasklaidos tarnybai. Filo reikalavimas, kad Alegra suteiktų Džuljetai pirmenybę, tik sustiprino Dagnės pavydą. Mudvi abi praleidome daug laiko užsakinėdamos skrydžius, penkių žvaigždučių viešbučius, pasirūpindamos plaukų ir makiažo žinovais ir samdydamos automobilius, kurie vežiotų Džuljetą į prisimatavimus, fotosesijas ir interviu, užpildančius jos dienas, kai ji nerepetuodavo ar nesusitikinėdavo su prodiuseriais.

Kitas numatytas išleisti Džuljetos filmas buvo Aštuonių ratas. Čia ji vaidino 1920-ųjų Amerikos rašytoją. Meno pasaulio tematikos filmas su stipriu aktorių ansambliu, pasak Alegros, idealiai tiko Džuljetai supažindinti su teisėtais filmo žurnalistais. Ji dalyvaudavo interviu su kitais aktoriais, todėl galėjo aptarti filmą kaip grupės narė, užuot buvusi Ideali mergina, kokia ji greitai darėsi. Džuljeta pažadėjo Alegrai, kad ji mielai padarys, ką galės, ypač dėl šio filmo.

Problema kilo trečiadienį, kai Džuljeta paskambino Alegrai ir pasakė negalinti skristi į Los Andželą, kaip buvo planuota.

— Ji visada elgėsi kaip sugadintas vaikėzas, — tarė Dagnė, rašydama elektroninę žinutę nuo Alegros Filui, aiškinančią, jog vietoj vieno pirmosios klasės oro skrydžio į Los Andželą Džuljetai dabar reikės septynių, kad atgabentų į Niujorką likusią aktorių grupę. — Filas nuo to tiesiog pakvaiš, — numatė ji džiūgaudama. Paskui ji paskambino visam pulkui draugų ir išdėjo, ką mananti apie tokį Džuljetos elgesį. Ir koks buvo jos nusivylimas, kai po penkiolikos minučių atėjo Filo elektorinis laiškutis: „Viską sutvarkyk. Užsitikrink, kad ji liktų savo vietoje“.

Po valandos paskambino Eliotas Solnikas:

— Ar tiesa, kad Džuljeta gavo pirmenybę prieš jūsų vyrukus? Ir kad Filui dar neatsibodo?

Neabejojau, jog čia kažkieno iš Dagnės vidinio rato darbas, ir Alegra sužinos, kad vienintelė vieta, iš kur pasklido ši informacija, yra mūsų stalas. Mažiausiai man reikėjo apkaltinimo už bjaurius gandus apie Džuljetą Barlet, paskleistus Šeštajame puslapyje ar kur kitur.

— Atleiskite, Alegra susirinkime, ji jums paskambins.

— Nagi, drąsiau, Karen, — pataikavo man Eliotas. — Tu turi kažką žinoti. Džuljeta Filui pirmenybė, Alegra — viešųjų ryšių prezidentė, o tu jos asistentė.

— Dėkoju jums, kad nurodėte mano tikslią vietą visatoje, — pasakiau. — Iš kur jūs ištraukėte tokias žinias? — paklausiau, bet, kaip būdinga žurnalistui, Eliotas neatskleidė savo šaltinio, tik pasakė girdėjęs tokias šnekas „aplinkui“. Man patiko kalbėtis su Eliotu, kad ir kokios būtų aplinkybės, o dabartinės tik apsunkino man laikytis kompanijos linijos.