Майкл Ондатже - Anglas ligonis

Ji visad būsianti rimto veido, dabar jis tai supranta. Kitados buvusi jauna moteris, dabar ji atrodo kampuotos figūros karalienė, moteris, panūdusi būti tam tikros išvaizdos asmeniu ir sulig tuo noru sumodeliavusi savo veido bruožus. Ir kaip tik dėl to ji jam patinka. Patinka jos sumanumas, patinka tai, jog ta išvaizda, tas grožis ne paveldėtas, bet jos pačios sukurtas ir visada atspindi jos tikrąjį būdą. Atrodo, jog kas mėnesį ar kas du jis mato ją tokią, lyg tos regėjimų akimirkos būtų atgarsis tų laiškų, kuriuos ji rašė jam ištisus metus, kol galiausiai, negaudama atsako, nustojo, jo tylėjimo atgrasinta. Toks jis yra, kartoja pats sau.

Ir štai dabar jam stačiai būtina su ja kalbėtis bevalgant, sugrįžt į anuos laikus, kai jiedu buvo artimi palapinėje ar anglo ligonio kambaryje, abu erdvių siausmo atskirti. Prisimindamas tas dienas, jis žavisi savimi lygiai kiek ja — jo liauna ranka moja netikėtai pamiltai merginai. Jo peršlapę batai stovi ten, Italijoje, prie durų, suvarstyti, surištais raišteliais, jo ranka siekia jos peties, lovoje guli žmogysta.

Vakarienės metu jis žiūri, kaip dukrelė grumiasi su stalo įrankiais, mažomis rankytėmis stengdamasi nulaikyti dideliausius padargus. Prie šito stalo visos rankos rudos. Visiems savi ir papročiai, ir įpročiai. Žmona išmokė visus gaivalingos nuotaikos, įgimtos ir jo sūnui. Jam gera jausti namuose amžinai gyvą sūnaus dvasią, be perstojo stebėtis jo išmone, elgesiu su šunimis gatvėje, sugebėjimu mėgdžioti jų eiseną, laikyseną, stebėtis tuo, kad jis tiek protu, tiek dvasia pranoksta net savo tėvus. Jam gera, kad vaikas iš šunų laikysenos sugeba įminti beveik kiekvieną jų norą.

O Hana gyvena, ko gero, draugijoje, kurią ne pati pasirinko. Net sulaukusi tokio amžiaus — trisdešimt ketverių metų, — ji nesugebėjo susirasti tinkamos draugijos, tokios, kokios troško. Tai gerbiama ir nuovoki moteris, kurios gaivalinga meilė nesikliauja laime, kuri visada mėgsta riziką, ir dabar jos kakta paženklinta tuo ženklu, kurį tik ji viena įžiūri veidrodyje. Ideali idealiste juodais it varno sparnas plaukais! Visi ją įsimyli. Ji tebeprisimena eiles, kurias anglas jai skaitė iš savo parankinės knygos. Tai moteris, kurią per menkai pažįstu, kad sugebėčiau laikyti po savo sparnu — jei rašytojams lemta turėti sparnus — iki paskutinės gyvenimo dienos.

Šitaip gyvena Hana, ji nusisuka ir, sielvarto perimta, apsiskleidžia plaukais. Petimi užgauna indaują, ir nuo lentynos nuslysta stiklinė. Kaire ranka Kirpalas pagauna krintančią šakutę per kelis centimetrus nuo grindų ir švelniai įspraudžia dukrytei saujon, akies kamputyje už akinių susimeta raukšlelė.

Padėka

Kai kurie šios knygos skyriai parašyti remiantis istoriniais faktais, ir dauguma aprašomų vietovių — kaip antai, Džilf Kebiras ir aplink plytinti dykuma — neišgalvota ir buvo tiriama dvidešimto amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, todėl man atrodo svarbu priminti, jog šis kūrinys yra romanas ir jo veikėjai pramanyti, lygiai kaip kai kurie įvykiai bei vietovių pavadinimai.

Norėčiau padėkoti Londono karališkajai geografų draugijai, leidusiai man susipažinti su archyvais ir suteikusiai galimybę atkurti dykumos tyrinėtojų pasaulį naudojantis jų ataskaitomis, didžia dalimi nuostabiai surašytomis. Įterpiu knygon Hasanan Bėjaus straipsnio „Per Kufrą į Darfurą“ ( Through Kufra to Darfur, by Hassanein Bey , 1924) ištrauką, kur aprašomos smėlio audros, taip pat remiuosi jo ir kitų tyrinėtojų straipsniais apie dykumos tyrinėjimus ketvirtajame šio amžiaus dešimtmetyje. Be to, nemaža duomenų man suteikė Ričardo A. Bermano „Libijos dykumos istorijos klausimai“ (Historical Problems of the Libyan Desert, by Dr. Richard A. Bermann, 1934) ir Benoldo ( Bagnold ) straipsnis, kuriame aptariama Almasio (Almasy) monografija, skirta dykumos tyrinėjimams.

Su to meto realijomis man padėjo susipažinti daugelis knygų. Ypač pravertė majoro A. B. Hartlio „Nesprogusios bombos“ ( Unexploded Bomb, by Major A. B. Ha rtley) aprašant bombų veikimą ir Antrojo pasaulinio karo pradžioje anglų minuotojų naudojamas priemones. Kai kurias tos knygos ištraukas pateikiu kursyvu (skyriuje „Įvykio vietoje“). Taip pat remiuosi ta knyga, aprašydamas Kirpalo Singho darbo metodus. Duomenys apie tam tikrus vėjus, tariamai anglo ligonio surašyti jo užrašų knygoje, mano paimti iš nuostabios L. Votsono knygos „Dangaus alsavimas“ (Heaven’s Breath , by Lyall Watson ). Taip pat naudojausi šiais autoriais: Anne Wilkinson, Christopher Smart, Alan Moorehead (Vilią Diana), Mary McCarthy (The Stones of Florence), Leonard Mosley (The Cat and the Mice), G. W. L. Nicholson (The Canadians in Italy 1943-5 , Canada’s Nursing Sisters), The Marshall Cavendish Encyclopedia of World WarII, F . Yeats-Brown (Martial India) ir kitais indų autorių veikalais, skirtais karo menui: The Tiger Stnkes , The Tiger Kilis , išleistais 1942 metais, taip pat Roll of Honor.

Dėkoju Yorko universiteto Glendono koledžo anglistikos fakultetui, Serbelloni Viliai, Rockfellerio Fondui ir Toronto miesto bibliotekai.

Noriu padėkoti ir tauriai man padėjusiems Elisabeth Dennys, leidusiai man susipažinti su karo metais iš Egipto gautais laiškais, seseriai Margaret (Vilią San Girolamo), Michaelui Williamsonui (Kanados nacionalinė biblioteka Otavoje), Ann Jardine, Rodney Dennysui, Lindai Spalding, Eilėn Levine, Lally Marwah, Douglasui LePanui, Davidui Youngui ir Dony Peroff.

Dėkoju taip pat Eilėn Seligman, Liz Calder ir Sonny Mehta.