Джудит Макнот - Lemties piršlys

Keitė spoksojo į jį, sustingusi iš klaikios baimės, kančios ir bejėgiškumo. Į ją lėtai pradėjo smelktis suvokimas, kad ji gali imtis veiksmų ir kad bet koks veiksmas — kad ir koks beprasmiškas jis būtų — leis padaryti ką nors, kas padėtų garantuoti Deniui saugumą. Per kelias sekundes jos suvokimas tapo ryžtu ir ji puolė desperatiškai veikti. Skubiai perėjusi kambarį sofos link, ji pakėlė telefono ragelį, tada sustojo ir pažvelgė į Grėjų.

— Aš neturiu supratimo, kaip su juo susisiekti. O tu?

— Aš turiu kelis jo adresus ir telefono numerių, tačiau praeitų kelios valandos, kol jį rastume. Čikagoje jis turi artimus draugus — Metą Farelą ir Meredit Bankroft. Metas Farelas vadovauja kompanijai Intercorp. Jis galėtų mus nukreipti reikiama linkme.

Keitė prikando lūpą, kol rinko informacijos numerį, kad sužinotų Intercorp kontaktus. Pasilenkusi į priekį, ji greitai brūkštelėjo numerį ant bloknoto, tada ištiesė ragelį Grėjui.

— Aš pasikalbėsiu su juo, bet pirmiausia tu turi priversti jį atsiliepti į mano skambutį.

Jis linktelėjo, surinko numerį ir metė į ją pašaipiai klausiamą žvilgsnį.

— Kai aš paskutinį kartą mačiau Mitčelą, — paaiškino Keitė atsakydama į jo nebylų klausimą, — Meredit stovėjo šalia jo ir girdėjo, kokiais dalykais jis mane apkaltino. Nueidama ji pažvelgė į mane taip, tarsi aš būčiau tapusi nematoma. Patikėk manim, ji viską papasakojo vyrui ir Metas Farelas nenorėtų su manim net pasisveikinti.

— Aš įtikinsiu jį su tavimi pasikalbėti. Ir dar vienas dalykas, — pridūrė jis, paprašęs Intercorp operatorės sujungti jį su Meto Farelo kabinetu: — Prieš sumokėdamas dešimt milijonų dolerių, Vajatas norės kokių nors įrodymų, jog Denis yra jo vaikas. Aš turiu Vajato DNR, o Denio DNR mes turėsim po kelių valandų. Jei tu garantuoji man, jog nėra nė menkiausios galimybės, kad Denis gali būti kieno nors kito vaikas, aš jau šio telefoninio pokalbio metu patvirtinsiu, jog DNR sutampa. Jei paaiškės, kad tu buvai neteisi, aš atsiimsiu savo pareiškimą prieš Vajatui atiduodant pinigus ir pasakysiu jam, jog įvyko klaida.

— Nėra jokios klaidos!

Jis linktelėjo, tada prabilo į ragelį:

— Čia Grėjus Eliotas, — prisistatė jis Meto Farelo sekretorei. — Ar Metas yra? Reikalas skubus.

Sekundėms tiksint, Keitė nesąmoningai sulaikė kvapą ir galvojo apie Denį, esantį kažkur ten su nepažįstamais žmonėmis.

— Metai, — staiga prabilo Grėjus. — Aš esu su Keite Donovan. Jos berniukas buvo pagrobtas šį rytą. Jei įsijungsi televizorių ar radiją, jau bet kurią akimirką gali išgirsti pranešimą apie paskelbtą paiešką. Keitė nori su tavim pasikalbėti. Prieš jai kalbant, noriu tau pasakyti, kad tai, ką ji tau papasakos, yra paremta DNR įrodymais. Duodu ragelį Keitei...

Imdama iš jo ragelį, Keitė atsistojo.

— Pone Farelai, — pradėjo ji tvirtai ir oficialiai. — Mitčelas Vajatas yra Denio tėvas. — Ji nutilo, laukdama kokios nors reakcijos, tačiau jos nesulaukusi, kalbėjo toliau. — Pagrobėjai reikalauja dešimties milijonų dolerių, kuriuos turiu sumokėti iki šio vakaro devintos valandos. Neturiu nė trečdalio tokių pinigų. — Keitė vėl nutilo, tačiau ir šį kartą nesulaukė jokios reakcijos, todėl drebėdama įkvėpė ir trūkčiojamu balsu tarė: — Gal galite paprašyti Mitčelo, kad man paskambintų? Aš duosiu jums savo telefono numerį. Pasakykit jam... pasakykit, kad atsilygindama aš užrašysiu jam restoraną ir rasiu būdą, kaip grąžinti likusią sumą. — Ašaros užspaudė jai gerklę ir Keitė tvirčiau suspaudė telefoną. — Prašau, jūs turite surasti Mitčelą ir perduoti jam tai. Denis dar neturi nė dvejų metukų ir yra dabar kažkur su... — ji staiga nutilo, nurijo ašaras ir susitvardė. — Perduokit Mitčelui, kad Grėjus Eliotas pateiks jam įrodymus, jog Denio DNR atitinka jo DNR, kurią turi valstijos prokuroras. Štai mano telefono numeris restorane. Mes su Deniu gyvename bute virš jo, — pridūrė ji greitai, kad Metas Farelas nepamanytų, jog ji dirba kaip įprasta, kai jos sūnus dingęs.

Galiausiai tylus žmogus kitame ragelio gale prabilo.

— Aš jam paskambinsiu, — tarė jis, — ir perduosiu jūsų žinutę.

— Dėkoju, — silpnu balsu pasakė Keitė. Ji jau atitraukė ragelį nuo ausies, kai jis pridūrė:

— Labai užjaučiu dėl jūsų sūnaus.

Tai perjungė Keitę iš maldavimo į įtūžį.

— Denis nėra vien tik mano sūnus, jis ir Mitčelo sūnus.

— Aš priminsiu Mitčelui tai, — jos nuostabai atsakė Metas.

45 skyrius

Kler Dilard baigė skaityti susitarimą dėl konfidencialumo, kurį turėjo pasirašyti prieš pradėdama dirbti Mitčelui Vajatui, ir suraitė parašą. Ji pastūmė dokumentą per stalą Mitčelo asmeninei padėjėjai, ši įdėjo jį į aplanką šalia kitų įdarbinimo dokumentų, kuriuos Kler pildė šįryt atėjusi į Manheteno dangoraižį savo pirmąją darbo dieną.

— Kas toliau? — pasiteiravo Kler.

— Šis buvo paskutinis, — šiltai šypsodamasi atsakė Sofi Putnam ir užvertė aplanką. — Nuo šiol tu oficialiai priklausai komandai. Sveika atvykusi, — tarė ji pasilenkdama per stalą ir ištiesdama ranką. Kler paspaudė ranką, atsakydama į šypseną.

Jos abi jau artėjo prie keturiasdešimties, buvo laimingai ištekėjusios, malonios, profesionalios elgsenos, tamsių plaukų ir aiškiai teikiančios pirmenybę gerai pasiūtiems dalykiniams kostiumėliams ir ultramadingiems batams.

— Manau, jog mes labai gerai sutarsim, — tarė Sofi garsiai ištardama Kler mintis. Ji atsilošė kėdėje, pažvelgė į laikrodį ir linktelėjo uždarų durų jos dešinėje link. — Pono Vajato konferencija turėtų baigtis bet kurią minutę. Tu gal turi kokių nors klausimų apie pono Vajato sekretorės darbą, kurių aš dar neaptariau?

— Turiu vieną klausimą, — pusiau rimtai prisipažino Kler. — Kiek laiko trunka, kol nebepastebi, koks jis neįtikėtinai gražus?

Sofi nusijuokė iš jos atvirumo.

— Kai supranti, jog jis nežaidžia su savo darbuotojomis, niekada, tu atsipalaiduoji ir pamiršti jo išvaizdą — po kokių dvejų trejų metų, — pajuokavo ji.

— Ar jis turi daug merginų?

Kadangi Kler bus susijusi su kai kuriais jo asmeninio gyvenimo aspektais, tokiais kaip bilietų į teatrą užsakymas, restoranų vakarienei rezervavimas ir tvarkymas visų reikalų, susijusių su jo prabangiu butu mansardoje Aukštutiniame Yst Saide, Sofi pamanė, jog klausimas visai logiškas. Apdairiai neparodydama savo nuomonės, ji atsakė:

— Dame du jour 16 yra Kirą Danhil.

Kler akys išsiplėtė paminėjus garsią Holivudo aktorę, vaidinančią pagrindinį vaidmenį kartu su Ly Valente naujoje Brodvėjaus pjesėje, kurios premjera turėjo įvykti šį vakarą.

— O kokia toji Kirą Danhil iš tikrųjų?

— Šiek tiek išpuikusi, tačiau ji tokia graži ir talentinga, kad kas galėtų ją dėl to kaltinti?

— Ar tai buvo mandagus būdas pasakyti, kad ji yra pasipūtusi snobė?

— Argi taip akivaizdu?

— Ne, — atsakė Kler, greitu ir tvirtu judesiu papurtydama galvą. — Spėjau, įvertinusi visas savo žinias, remdamasi tuo faktu, jog ji ne tik kino žvaigždė, bet ir kilusi iš pasiturinčio, privilegijuoto sluoksnio.

— Čia ji buvo pakilusi tik porą kartų, — papasakojo Sofi, imdama Kler aplanką ir dėdama į stalčių. — Pirmą kartą prieš pusantro mėnesio, vos tik jiems pradėjus susitikinėti, ir kai ponas Vajatas mane jai pristatė, ji vos teikėsi man linktelėti. Antras kartas buvo praėjusią savaitę, kai ji užsuko apsimesdama, jog nori įteikti knygą, kurią jam nupirkusi, nors žinojo, kad tądien kontoroje jo nebus. Ji sukiojosi čia apie pusvalandį, plepėdama su manim ir vaidindama, jog nori, kad mudvi taptumėm geriausiomis draugėmis.