Джудит Макнот - Lemties piršlys

— Jachtoje ji nepasirodė. Kai Žakas paklausė Mitčelą, kas nutiko, šis atsakė, jog „padėtis komplikavosi“, — priminė žmonai Metas, kai prie jo su padėklu nedidelių sumuštinių stabtelėjo padavėjas.

— Žinau. Na, ką gi, tikriausiai tada Marisai kelias laisvas.

Meto ranka sustingo pusiaukelėje padėklo link.

— Mūsų dukrai Marisai?

— Kai palinkėjusi labos nakties ją pabučiavau, ji pasakė man, jog nutarė tekėti už Mitčelo, kai bus pakankamai suaugusi.

— Aš tam nepasirengęs, — pareiškė Metas, pagaliau išsirinkdamas sumuštinį.

Meredit šyptelėjo.

— Atrodo, tavo būsimasis žentas eina mūsų link.

— Keite, — su užuojauta ištarė Holė, — mes negalim viso vakaro praleisti moterų poilsio kambaryje. Išgerk šitą ir einam. — Kalbėdama Holė paėmė tuščią šampano taurę iš drebančios Keitės rankos ir įdavė savąją. — Iki dugno, — paragino ji.

— Mitčelas yra apačioje, — drebančiu iš jaudulio balsu ištarė Keitė. — Aš mačiau jį iš balkono.

— Žinau. Nagi, pasirūpinkim, kad ir jis tave pamatytų.

— Aš nepasirengusi ten eiti.

— Ne, pasirengusi.

Nieko negalvodama, Keitė išgėrė šampano taurę, jau antrą per dešimt minučių.

— Kaip aš atrodau?

Holė apėjo ją paskutinį kartą patikrindama. Alavo spalvos atlasinė Keitės suknelė, primenanti žavingas aptemptas sukneles iš ketvirtojo dešimtmečio filmų, buvo įstrižai kirpta, širdies pavidalo korsažu ir siaura juostele per kaklą, sukuriančia tarp jos krūtų V raidę. Papildant suknelės retro stilių, Keitės plaukai buvo sušukuoti lygiomis bangomis į vieną pusę ir susegti senovinėmis šukomis su ametistais ir deimantais, paskolintomis Evano mamos.

— Man patinka ta Veronikos Leik13 šukuosena, — pareiškė Holė. — Matant tas senovines šukas, visiems atrodys, kad ir tavo auskarai tikri, o ne bižuterija, — pridūrė ji žavėdamasi auskarais su dirbtiniu ametistu ir deimantais, nukarusiais beveik iki pečių.

Jos abi nutilo, dviem moterims, buvusioms greta esančiame tualete, einant pro veidrodžiais nukabintą poilsio kambarį. Eidamos pro šalį moterys nusišypsojo ir linktelėjo, tada atidarė duris ir poilsio kambarį užtvindė juokas ir muzikos garsai.

Holė palaukė, kol durys vėl užsidarė, tada paėmė tuščią šampano taurę iš Keitės pirštų ir suėmė ją už rankų.

— Aš tau pažadėjau, kad pamokysiu tave ir pasakysiu, kaip visa tai įveikti, — prabilo ji, rimtai žiūrėdama į plačias ir ryškiai žalias Keitės akis. — Ir aš sąmoningai laukiau iki dabar, kai ta akimirka jau čia pat.

Pasukusi Keitę į veidrodį, ji tarė:

— Pažvelk į save. Tu tiesiog pritrenkianti. Tai tavo vakaras, Keite. Tai tavo, kaip būsimosios Evano žmonos debiutas, ir šiandien tu pamatysi, jog net didžiausi snobai priims tave kaip vieną iš jų sluoksnio. Jie jau žino, kad tu nesi kokia niekam tikusi aukso ieškotoja. Tu esi restorano Čikagoje savininko dukra, o tavo tėvas buvo įžymybė. Tu esi jo įpėdinė. Taip pat pasižymi natūralia elegancija ir ramybe, kurią žmonės pastebi, dar tu turi gerą širdį ir dėl to esi be galo patraukli. Ar kol kas supranti mane?

Susigėdusi dėl visų šių pagyrų, Keitė nusišypsojo ir pasakė:

— Aš suprantu, jog šįvakar tu nori, kad aš manyčiau esanti nuostabi.

— Tu ir esi nuostabi. Taip mes prieiname prie Mitčelo Vajato. Kažkuriuo metu per ateinančias kelias valandas tu susidursi su juo akis į akį...

Į poilsio kambarį, kalbėdamos ir besijuokdamos įėjo trys moterys pasitvarkyti makiažo, ir Holė su Keite atsisuko į veidrodį, apsimesdamos, jog daro tą patį.

Keitė įkišo ranką į rankinę ieškodama lūpų dažų, tačiau visas jos kūnas buvo nutirpęs nuo minties, kad ji tuoj pažiūrės į mėlynas Mitčelo akis ir vėl išvys tą griežtą, dailų veidą. Jis ją prajuokino, jis privertė ją dejuoti iš malonumo, o tada laikė ją savo glėbyje tarsi niekada nenorėtų paleisti. Blogiau, daug blogiau — jis privertė ją taip įsijausti, jog jai atrodė, kad įsimylėjo.

O tada išsiuntė ją išsiskirti su Evanu, nė neketindamas laukti, kol sugrįš.

Matydama aiškiai, tarsi pro taikiklį, ji suprato dabar, jog viskas, ką Mitčelas darė nuo pat tos akimirkos, kai jie susitiko — net kai iškvietė greitąją pagalbą ir gydytoją Maksui — buvo daroma tam, kad pasiektų savo galutinį tikslą. Dabar jai nekilo abejonių, jog jis pats atsiuntė jai „Kruvinąją Merę“, o tada įslinko į restoraną, kad prisistatytų. Tiesą sakant, vien prisiminus, kaip jis susitarė dėl pasimatymo, kai ji apipylė jį gėrimu, Keitė pradėjo griežti dantimis: „Jumis dėtas, aš geriau pasisiūlyčiau nusivesti mane vakarienės ...“ Iš visų egotistinių14, pasipūtusių, pernelyg savimi pasitikinčių...

Jis tikriausiai nustebo ir labai nudžiugo, kai jam prisistačius, jinai jo neatpažino. Jos neišmanymas taip palengvino jam užduotį ir padarė ją daug linksmesnę, nes jis suvedžiojo kvailutę Evano Bartleto merginą.

— Liaukis vis mąstyti apie viską, ką jis padarė! — atkakliai sušuko Holė, vos tik tos moterys išėjo. — Nors vienam vakarui tu turi pamiršti visas siaubingas detales ir būti visiškai objektyvi, kitaip nesugebėsi to padaryti! Tikrovė visiškai paprasta: Mitčelas Vajatas yra vyras, kurio savimeilė tokia trapi, jog jam reikėjo tave suvedžioti, kad atsilygintų Evanui už tai, jog šis žino jo paslaptį.

Jei būtum sutikusi su juo permiegoti iškart po judviejų vakarienės viloje, viskas būtų baigęsi jau tą patį vakarą ir tu nebūtum taip įsitraukusi emociškai. Tačiau tu atkakliai siekei iš pradžių geriau jį pažinti, todėl jis turėjo grįžti ir papasakoti tau apie savo brolį, o tada ėmėsi aktyviai tave gundyti sode. Supratęs, jog tu neketini mylėtis su juo Evano viešbučio kambaryje, jis turėjo užsakyti viešbutį Sen Martene. Ten jis įspėjo tave, kad neturėtum jokių iliuzijų ar klaidingų lūkesčių dėl to, kas nutiks. Jis pasakė tau, kad nenori nieko sudėtingo ar „magiško“, jis tik nori praleisti popietę mėgaudamasis seksu su tavim. Tu ir vėl atmetei jo pasiūlymą, todėl jis turėjo suvaidinti tą „Sukomplikuokim padėtį... Vakar aš jaučiau tą patį, ką ir tu“ numerį.

— Ar tu nori pasakyti, jog iš dalies aš pati kalta dėl to, kas atsitiko?

— Dieve, ne! Aš mėginu priversti tave suprasti, kad tikrasis jo tikslas nebuvo įskaudinti tave. Jo tikslas buvo priversti Evaną tylėti arba nusitempti jį žemyn, iki savo lygio, susukus romanėlį su jo mergina.

Keitė suvirpėjo nuo jo logikos šaltumo ir metodų žiaurumo.

— Pasakysiu tau dar kai ką, ko anksčiau nesakiau, — tęsė Holė. — Aš spėju, jog tam tikru atžvilgiu Vajatui su tavim buvo geriau, nei jis tikėjosi. Kitu atveju jis būtų paplekšnojęs tau per užpakalį jau po pirmo pasimylėjimo ir išsiuntęs tave atgal į vilą.

— Kam jam taip daryti, kai aš buvau tokia energinga, linkusi bendradarbiauti lovos partnerė? — paklausė Keitė, karčiai kaltindama save.

— Gera pastaba, bet kam jam dar vežtis tave į kazino, o įdomiausia, kodėl jis sėdėjo su tavimi lovoje ir stebėjo saulėtekį? Vyrukai, kurie iš moters nori tik sekso, po visko nusirita nuo jos ir užmiega.

Keitės gėdai, ji griebėsi šito užuojautos gabalėlio. Ne todėl, kad būtų tuo tikėjusi, bet todėl, kad jai žūtbūt reikėjo kažko, kad susilpnintų jos juntamą pažeminimą.

— Tačiau, — linksmai tęsė Holė, — tai nekeičia esmės, kad jis yra šaltas, gudrus niekšas su didžiuliu ego ir šįvakar tu turi teisę gauti bet kokį menką revanšą, kokį tik gali.