Дебби Макомбер - Angelų keliai

— O kaip tavo užduotis? — kreipėsi į Širlę Mersė.

Pirmą kartą per jų pokalbį Širlė šiek tiek sutriko.

— Na, gali pasirodyti, kad mano užduotis visai lengva, bet tai būtų klaidinga nuomonė.

— Man atrodo, tu nė karto nepaminėjai, kieno prašymą pildysi.

— Berniuko vardu Karteris, — išlemeno Širlė. — Jis nori Kalėdoms gauti šunį.

Mersė vos užgniaužė apmaudą. Ji dirba su mirštančiu senuku, kuriam reikia skubiai sutvarkyti savo šeimos rūpesčius. Gudnesė turi padėti jaunai moteriai, kurios širdis seniai sudaužyta. O Širlei viso labo reikia surasti šunį mažam berniukui! Tik pamanykite — sunku! Mersė tokią užduotį atliktų net surištais sparnais.

— Kaip sakiau, mano užduotis tik atrodo lengva, bet...

— Taip, tik atrodo, — Mersė susižvalgė su Gudnese. — Klausykit, mielai dar čia pabūčiau ir pasišnekučiuočiau su jumis, bet manęs laukia darbas.

— Ir aš skubu dirbti, — pritarė jai Gudnesė.

— Ką gi, Karteris su sesute dar mokykloje, tai aš turiu kelias atliekamas minutes, — pranešė draugėms Širlė.

— Net neabejoju, kad turi, — mestelėjo Mersė ir skubiai išnyko. Gudnesė irgi pasišalino, o Širlė liko viena sėdėti maisto prekių parduotuvės prieškambaryje.

Po kokios minutės Mersė sugrįžo ir iš už nugaros prisėlino prie Širlės, kuri tebesėdėjo ant vežimėlio. Matyt, Širlei atrodė, kad draugės jau išėjo. Ir tegu atrodo. Mersė atidžiai apžiūrėjo vežimėlį. Vienas juokas tokius valdyti. Tik Širlė, tokia dora ir gero elgesio, apie tai nieko neišmano... Švelniai prisilietusi Mersė įjungė variklį.

Širlė apstulbusi apsidairė nesusigaudydama, kas pasikeitė ir kodėl. Mersės arti nebuvo ir niekas negalėjo jai paaiškinti. Vežimėlis su jame sėdinčia Širle įsiveržė į parduotuvę.

Pirkėjai aikčiodami puolė į visas puses. Keli žmonės išsitraukė mobiliuosius telefonus ir ėmė fotografuoti pabėgėlį vežimėlį, kuris tuščias ir nevaldomas dūmė per parduotuvę.

Mersė delnu užsidengė burną, kad nenusikvatotų. Grįžusi Gudnesė irgi raitėsi iš juoko. O Širlei visai nebuvo ramu.

— Merse! — suklykė ji. — Gelbėk! Daryk ką nors.

— Man atrodo, ji jau padarė, — prunkštelėjo Gudnesė ir vėl pasišalino. Mersė irgi išėjo. Kadangi Širlė turi laiko, galės pamažu išsiaiškinti, kaip išjungti vežimėlį.

4 1 galonas = 4,5461.

5 Kitaip dar vadinama Kalėdų žvaigžde arba Kalėdų gėle.

7

Betė to neišsigalvojo. Nuo to vakaro, kai skambino motina, juodu su Piteriu ėmė bendrauti kitaip. Tai buvo prieš dvi dienas. Kai jie įsijungdavo į žaidimą, ji kaskart apsistatydavo aplink vis žemesnėmis sienomis. Taip elgėsi ir Piteris.

Didžiausia naujovė buvo ta, kad dabar jie šnekučiuodavosi gerokai daugiau, negu reikėjo žaidimui. Ir rašydavo ne tiek apie žaidimą, kiek apie vienas kitą ir save.

Grįžai pačiu laiku, — parašė Piteris, kai Betė prisijungė.

Ji nusispyrė batelius ir įsitaisė ant kėdės prie stalo. Padėjo į šalį sodos vandenį, kurį buvo pradėjusi gerti, ir atsakė:

Tu šiandien labai ankstyvas.

Negalėjau sulaukti.

Betė perskaitė ir atsitraukė nuo stalo. Nesusigaudė, kaip suprasti tuos žodžius. Gal Piteris nori pasakyti, kad laukė jos prisijungiant? O gal — kad buvo susirūpinęs, jog ji gali pavėluoti? Sunku pasakyti.

Kodėl? — paklausė nusprendusi išsiaiškinti.

Norėjau pasikalbėti.

Dabar, kai „World of Warcraft“ žaidime pasiekė jau keturiasdešimtąjį lygį, jiems buvo pasiūlyta įsigyti daugiau išteklių. Tai būtų didelis privalumas, jie apie tai jau galvojo.

Turi kokį nors svarbų reikalą? — paklausė ji svarstydama, ar apie tai jis nori pasikalbėti.

Aha.

Tai buvo ne atsakymas.

Gal galėtum paaiškinti?

Jo atsakymo teko laukti bent porą minučių — matyt, pirmiausia norėjo gerai apgalvoti. Vadinasi, nori kalbėtis ne apie išteklius.

Kiek laiko mudu jau... partneriai? — netikėtai paklausė Piteris.

Šešis mėnesius.

O atrodo, kad ilgiau.

Betė ir vėl nežinojo, kaip tai suprasti.

Tikrai?

Aš tavimi pasitikiu.

Betė nusijuokė.

O kaip kitaip! Aš tave daugybę kartų pridengiau, galingasis Timiksi.

Ir aš tave pridengiau.

Esu be galo už tai dėkinga.

Nėr už ką. Argi būčiau galėjęs kitaip?

Betė nusijuokė, mėgaudamasi lengvu, pašaipiu jų bendravimu. Ir greitai parašė:

Žadi plepėti visą vakarą ar vis dėlto žaisime?

Argi negalime žaisti plepėdami?

Betė pajuto, kaip užplūdo jaudinanti šiluma. Tai buvo malonus jausmas, kurį jau buvo beveik pamiršusi. Kalbėtis su priešingos lyties atstovais jai būdavo nejauku, nebent tais atvejais, kai romantiškų lūkesčių nevertėjo puoselėti — su šeimos nariais, bendradarbiais arba tokiais draugais kaip Šernas. O su Piteriu jai buvo jauku ir lengva. Nors jie nė karto nesikalbėjo net telefonu, juo labiau nėjo į tikrą pasimatymą, ji pirmą kartą po skyrybų kažką pajuto.

Motina tvirtino priešingai, tačiau Betė bandė eiti į pasimatymus. Tik nieko gero iš to neišėjo. Kalbėdamasi su vyriškiais ji visada būdavo susikausčiusi, galvodavo, ką galima pasakyti, o ką verčiau nutylėti.

Betės rekordas — trys pasimatymai su tuo pačiu vyru, Luku Vitkombu. Jis buvo puikus vaikinas — išradingas ir linksmas. Jo humoro jausmas ją palaikė per tuos tris pasimatymus.

Tikriausiai būtų sutikusi dar kartą su juo susitikti, tačiau Lukas prisipažino, kad jam jų ryšys atrodo neturintis ateities, ir nuoširdžiai pasiūlė viską nutraukti, kol vienas kito neįskaudino.

Tiesą sakant, tai buvo visai netikėta. Kai Lukas ją atstūmė, Betė skaudžiai išgyveno ir galutinai įsitikino, kad nėra patraukli vyrams. Nuo to laiko ji vengė bet kokių pasimatymų, po kelių savaičių atrado „World of Warcraft“ — nakties elfų gyvenimas tapo kone vienintele jos pramoga.

O dabar štai atsirado Piteris, kurio ji dar nė akyse neregėjo. Šeima ragina jį gyventi tikrą gyvenimą, tad labai galimas dalykas, kad jis viengungis. Betei knietėjo jį šito paklausti, tik negalėjo sugalvoti, kaip tai padaryti neparodant susidomėjimo. Tiesiai paklausti apie šeiminę padėtį jai atrodė visai neįmanoma, bent šiame jų bendravimo etape.

Jie žaidė apie dešimt minučių, kai Piteris vėl atsiuntė žinutę: Gal ir kvailas klausimas, bet tu... esi viena, ištekėjusi ar dar kaip nors?

Jis pats jos paklausė. Betei iškart palengvėjo.

Aš viena.

Ir aš vienas.

Kiek tau metų?

Ar čia apklausa? — pasišaipė Betė.

Panašiai. Tu prieštarauji?

Nelabai.

Ji iš tikrųjų neturėjo nieko prieš, nes šitaip galėjo daugiau sužinoti apie jį.

Pasakysiu, jeigu ir tu pasakysi.

Gerai.

Aš jau baigiu trečią dešimtį, — parašė Piteris. — Ir tai viena iš priežasčių, kodėl šeima mane ragina su kuo nors susipažinti.

Ir mane.

Betės širdis ėmė plakti smarkiau. Gal mama ne be reikalo uždegė tą žvakę... Gal jos malda taip greitai buvo išklausyta.

Piteris vienas, ji irgi viena.

Piteris gyvena Sietle, ji irgi gyvena Sietle.

Jis maždaug jos amžiaus ir yra įgijęs profesiją — kaip ir ji.

Viskas taip sutampa, kad sunku patikėti.

Maniškiai irgi sako, kad jau laikas su kuo nors susipažinti, — parašė ji.