Дебби Макомбер - Krautuvėlė Gėlių gatvėje

Žaklina kažkodėl pralinksmėjo. Gal Risas teisus? Gal ji iš tos merginos per daug reikalauja?

15

KEROL ŽIRARD

Kerol visą savaitę buvo gerai nusiteikusi. Vakar jie su Dagu visai neplanuotai vakarieniavo tajų restorane, internetinės draugės ją drąsino, o ir megzti sekėsi kasdien vis geriau. Kerol nekantriai laukė rytojaus pamokos — jau ketvirtos. Per pastarąsias tris savaites ji pamėgo megzti ir įsitraukė į šį darbą su tokiu pat įkarščiu ir nuoširdumu kaip į visa kita gyvenime. Pirmoji antklodėlė išėjo kreivoka — kelios eilės išėjo nelygios. Ją paaukojo Linuso projektui ir nusipirko siūlų antrai. Geriau pažinusi siūlo įtempimo paslaptis ji džiaugėsi rezultatu.

Kerol atsinešė paštą ir padėjo ant stalo. Viršuje buvo jai adresuotas vokas. Kerol atpažino koledžo laikų draugės, vėliau išsikrausčiusios į Kaliforniją, pavardę. Apsidžiaugusi Kristinos laišku ji atplėšė voką. Iškart suprato gavusi ne laišką, o pranešimą apie kūdikio gimimą. Nuotaika akimirksniu subjuro. Sulaikiusi alsavimą ji prisėdo ant virtuvinės kėdės ir ėmė skaityti apie Kristinos vaikutį, gimusį vos prieš dvi savaites, gegužės 27-ąją. „Berniukas“, — skelbė kortelė.

Kristina buvo iš tų moterų, kurios viską susiplanuoja. Įskaitant vedybas su tobulu vyriškiu, pastojimą tiksliai pagal grafiką ir sveiko kūdikio pagimdymą.

Kerol sunkiai atsiduso. Nedaugelis suprastų tą akimirką ją užgulusią naštą. Tik internetinės draugės įstengtų nuoširdžiai paguosti.

Spoksodama į sieną Kerol grūmėsi su užplūdusiu nevisavertiškumu ir pykčiu. Ji iš visos širdies džiaugėsi dėl Bilo ir Kristinos, kita vertus, norėjo rautis plaukus ir grūmoti dangui — reikalauti atsakymo, kodėl ji negali pastoti. Kodėl jos kūnas nefunkcionuoja taip, kaip kitų moterų? Šimtus kartų ji to klausė ir savęs, ir specialistų, bet atsakymo nebuvo.

Galop ji susilauks vaikelio. Privalo tuo tikėti. Tik viskas trunka daug ilgiau, negu ji manė. Sunkiausia ištverti laukimą. Teko laukti vizito pas specialistus, paskui — tyrimų rezultatų, procedūrų, o vėliau ir papildomų procedūrų. Be to, procedūros ne iš maloniųjų. Apie privatumą ir drovumą neverta nė kalbėti. Neverta kalbėti apie nieką, kai jauti nenumaldomą troškimą susilaukti kūdikio.

Kerol mėnesinės tapo ne reguliariu nepatogumu, o pasaulio ašimi. Kai jos prasidėdavo, jai plyšdavo širdis, tekdavo nuryti nusivylimo kartėlį.

Kiekvienas mėnuo — kiekvienos prasidėjusios mėnesinės — atrodė kaip senolio laikrodžio išmušta valanda. Geriausiu atveju per metus yra dvylika progų pastoti. Jei panorėtų antro, o gal ir trečio vaiko, nežinia, kiek metų tam prireiktų.

Kerol žinojo, kad dauguma bičiulių ją laiko užsispyrusią paniurėle. Ji tokia ir yra, be to, labai, netgi labai įsibaiminusi.

Meilės aktas su Dagu tapo šeimynine pareiga. Seksas pagal grafiką. O paskui — neramus laukimas, lakstymas į tualetą pasitikrinti. Ar prasidėjo mėnesinės? O kai prasidėdavo...

Šįkart dirbtinis apvaisinimas turi pavykti. Privalo.

O kad kas nors jai konkrečiai atsakytų. Kad daktaras Fordas pasakytų, ar juodu su Dagu kada nors susilauks kūdikio. Jei atsakymas būtų neigiamas, jie su tuo susitaikytų, apsiprastų ir kurtų kitokius planus.

Tačiau daktaras leido puoselėti viltį, ir juos jau du kartus buvo užgriuvęs sielvartas, kai ji po dirbtinio apvaisinimo persileido. Ir dukart atsigavo, norėjo vėl mėginti, vėl viską daryti ir aukoti dėl savo kūdikio.

Kerol pasitrynė akis ir pakilo užsikaisti vandens puodeliui arbatos — aišku, be kofeino. Ėmė vengti daugybės maisto produktų baimindamasi, kad jie gali sutrukdyti pastoti. Dabar jos pirkinių sąrašas priminė sveiko maisto parduotuvės užsakymą. Vieni specialistai teigė, kad visų svarbiausia — mityba, kiti tam nepritarė. Kerol nenorėjo rizikuoti. Darys viską, kad pastotų.

Daugeliui atrodė, kad jos gyvenimas sustojo. Ji atsisakė puikios karjeros, lankėsi pas geriausius gydytojus, taisyklingai maitinosi, klausėsi drąsinančių įrašų ir kartojo mantras. Teko patikėti, kad protas gali pažaboti kūną ir kad jos ryžtas padės išsipildyti didžiausiai svajonei.

Kerol pripylė arbatinuką vandens, pastatė ant kaitlentės ir atsisėdo laukti, kol užvirs. Akis užkliuvo už ranka brūkštelėto Kristinos sakinio. Iš pradžių nebuvo jo pastebėjusi. Dailia rašysena Kristina buvo išvedžiojusi: „Seniai apie tave negirdėjau!“

Tam buvo priežasčių. Kerol apleido ne vien draugystę su Kristina. Ji atitolo nuo artimų draugių, nes pastangoms pastoti reikėjo daug energijos. Dauguma jos pažįstamų moterų jau buvo tapusios motinomis. Vaikų turinčios jos draugės daugiau bendravo su kitomis mamytėmis.

Kerol ir Dagas po truputį nutolo nuo bičiulių, kurių gyvenimas sukosi apie vaikučius, žaidimų aikšteles ir gimtadienių šventes. Lyg to dar būtų negana, neretai per ilgus pokalbius jie nepratardavo nė žodžio — kai pokalbiai pakrypdavo apie mokyklas, darželius, pykčio protrūkius ir dantukų dygimą.

Buvo ir netikrų draugų, menkinusių jų sunkumus ir nesupratusių jos noro susilaukti vaiko. Viena beširdė bendradarbė netgi pasiūlė jai auginti kurį nors iš jos ketveriukės. Kiti guodė, kad ji netrukus pastosianti, kad šiuolaikinė medicina daro stebuklus, kad per metus būtinai imsianti storėti. Tačiau Kerol nepastojo, ir po truputį širdyje ėmė šaknytis baimė. Juodu su Dagu gali niekuomet nesusilaukti vaikų. Sunkiai pakeliama mintis, bet ji mieliau išgirstų tiesą, negu gyventų kankinama nežinios.

Arbatinukas ėmė švilpti. Kerol neskubėdama pakilo ir įsipylė į puodelį vandens. Negalima įsileisti slogių minčių. Bus tik dar blogiau. Privalo tikėti. Nesileis prislegiama pranešimo apie kūdikio gimimą. Dievas jai parodė ženklą. Ji privalo tikėti, nepasiduoti negatyvioms mintims. Ji tiki...

Atsidarė durys ir Kerol staigiai grįžtelėjo nustebusi, kad taip vėlu.

— Dagai! Ar jau taip vėlu? — Ji norėjo paklausti žvaliai, bet nepavyko.

— Kas tau? — sunerimo vyras.

— Nieko.

Jis nepatikėjo.

— Kaip sekėsi? — pasiteiravo Kerol ir įsmeigė akis į arbatos puodelį.

— Gerai.

Dagas tuoj pat nusitaikė į paštą. Priėjęs prie stalo pamatė Kristinos ir Bilo atviruką. Kol skaitė, Kerol įdėmiai stebėjo jo veidą ir vos nepravirko. Kaip ilgesingai žvelgia jo akys...

Netrukus Dagas padėjo atviruką į šalį, lyg šis jo nebūtų sudominęs. Bet Kerol suprato.

— Jiems gimė sūnus, — tarė ji, tvardydama emocijas.

— Perskaičiau.

Kerol norėjo sušukti, kad tai jiems turėjo gimti. Tai jie turėtų siuntinėti pranešimus apie kūdikio gimimą. Juk jie — geri žmonės. Jų santuoka tvirta, jie būtų nuostabūs tėvai...

Dėl nevaisingumo šeimoje tvyrojo nuolatinė įtampa. Ir Dago daliai teko žeminančių procedūrų. Sėklos rinkimas daktaro Fordo laukiamojo tualete, apžiūra po kopuliacijos — visa tai baisiai nemalonu.

Buvo tokių, kurie ją guodė, kad kada nors iš to tik juoksis. Kerol tai atrodė neįmanoma.

— Jau beveik įpusėjau antrąją antklodėlę. Rytoj po pietų man vėl pamoka.

Vyras linktelėjo ir su laikraščiu pasuko prie mėgstamiausios kėdės svetainėje.

Kerol norėjo šaukte šaukti, kad jis su ja pasikalbėtų, bet prikando liežuvį ir ėmė ruošti vakarienę. Pati nesijautė išalkusi.

16

ALIKSĖ TAUNSEND

Aliksė sėdėjo prie lango „Starbucks“ užkandinėje ir stengėsi perkelti mezginio akis nuo vieno virbalo ant kito. Regis, nė vienai kitai mokinei dėl šito sunkumų nekilo. Kerol jau mezgė antrą antklodėlę. Žaklinai sekėsi truputį prasčiau, bet daug geriau negu Aliksei. Kad ir kaip ji stengėsi, eilę pradėdavo su šimtu septyniasdešimt viena akimi ant virbalo, o baigdavo su šimtu aštuoniasdešimt ar daugiau. Kartais mažiau, nelygu, kur suklysdavo.