Марианн Кейс - Sušis pradinukams

— Sveikos, — atėjo Džoi ir nepatikliai linktelėjo Klodai.

— Sveika, — Kloda susinervinusi išspaudė šypseną. Džoi privertė ją jaustis dar netobulesnę nei paprastai. Bet, pasak Ešling, Džoi neseniai pametė jos vaikinas, tad su ja reikėjo elgtis švelniai.

Paskui Klodos akį patraukė moteris, artėjanti prie jų stalo. Ji buvo tokia švytinti, nuostabi ir stilinga, kad Kloda nugarmėjo į nevisavertiškumo duobę. Ji kankinosi, ką apsivilkti šį vakarą, desperatiškai troško puikiai atrodyti ir buvo visai patenkinta savo atrodymu, bet, vos metusi žvilgsnį į nepaprastus tos moters drabužius ir prašmatnius priedus, pasijuto niekingai. Tarsi jos išvaizda būtų bylojusi, kad yra naivuolė ir tikra neišmanėlė. Regis, ta moteris ketino prie jų prisidėti. Jau vilkosi švarkelį, sveikinosi su Ešling. Po velnių! Ji tikriausiai yra...

— Mano bosė Liza, — tarė Ešling.

Kloda įstengė nebyliai linktelėti galvą, paskui pavydžiai žiūrėjo, kaip Liza pasisveikino su Džoi lyg su sena drauge.

— Maiklas Vineris, princas Edvardas ar Endrius Loidas Vėberis. Turi permiegoti su vienu iš jų!

— Manau, princas Edvardas, — Džoi buvo pavergta. — Deividas Koperfildas, Robinas Kukas ar Vurcelis Gamidžas?

— Fui, — susiraukė Liza. — Vurcelis Gamidžas — atsiprašau! Robinas Kukas — ne. Deividas Koperf... ne, negaliu. Gal Vurcelis Gamidžas. Tfiu!

Kloda, beprotiškai trokštanti įsiterpti, atsigręžė į Ešling ir garsiai tarė:

— Bredas Pitas, Jozefas Ginesas ir Tomas Kruzas. Turi permiegoti su vienu iš jų!

Liza ir Džoi persimetė žvilgsniais. Kloda dar nesuprato, ar ne?

Jau buvo per vėlu, kai Kloda sukluso, jog kažkas ne taip.

— Ak, — pratarė ji, graužiama savo kvailumo. — Jie turėtų būti baisuokliai, ar ne? Kas nori išgerti?

— Kloda, ar galiu tave supažindinti su... — pasakė Ešling. Prie stalo priėjo Markas. — Markai, tai geriausia mano draugė Kloda.

Kai Markas paspaudė jai ranką, Kloda pasijuto šiek tiek geriau. Jis buvo mielas ir draugiškas, ne toks, kaip tos dvi kalės Džoi ir Liza.

— Einu užsakyti gėrimų. Ar galėčiau ko nors tau atnešti?

— Tik Red Bull. Prieš spektaklį negeriu, — maloniai paaiškino jis.

— Gerai, paskui gausi kitokių gėrimų, — ir šaltai pasiteiravo Džoi: — O tu ko norėtum?

— “Raudonojo kvadrato“.

— “Raudonojo...“, hm? — Kloda dar nebuvo girdėjusi tokio.

— Tai degtinė su Red Bull , — įsiterpė Ešling. — Ir aš jo išgersiu.

— Ir aš, — pasakė Liza.

Ir aš , nusprendė Kloda. Kai Romoje... Ei, kas jis? Pasirodęs aukštas susitaršęs vyriškis ėmė sutrikęs trypčioti grupelės pakraštyje. Jis žavus! Tiesą sakant, ne jos skonio — per daug susivėlęs ir netvarkingas — bet vis dėlto... Tada ji pastebėjo, kad prie jo prisikabino Liza, tarsi būtų turėjusi čiulptuvus.

— Ar, hm, Lizos vaikinas norėtų išgerti? — paklausė Klodą Ešling.

— Kas? A, jis, jis — ne Lizos vaikinas, o mūsų bosas.

— Gerai, ar tavo bosas norėtų išgerti?

Ešling nurijo atodūsį ir nenoriai tarė:

— Pone Divainai, tai mano draugė Kloda, ji eina į barą.

Džekas nusišypsojo Klodai, paspaudė ranką ir pasakė:

— Vadinkite mane Džeku, — tada jis užsispyrė nupirkti gėrimų.

Ešling neįstengė sulaikyti pavydo proveržio. Kodėl jis negalėtų būti malonus jai? Paskui ji nukreipė dėmesį į Marką ir akimoju pasijuto geriau. Prieš prasidedant spektakliui, jį nuolat supdavo gerbėjai. Daugiausia gerbėjos. Žiūrėdama į prieinančias prie jo merginas, didžiavosi, kad jis — jos vaikinas. Buvo labai patenkinta, kad jai pasisekė jį nugriebti. Jis būtų galėjęs turėti bet kurią , galvojo, bet pasirinko mane.

Be jokios abejonės, tai buvo Klodos vakaras. Komikai, įbauginti Lizos, pavargę nuo įkyruolės Džoi ir pagarbiai žvelgiantys į tai, kad Ešling — Marko mergina, būrėsi aplink Klodą, besipuikuojančią nauja prašmatnia šukuosena, aptemptomis baltomis kelnėmis ir nutaisiusią žavų veidelį. Tamsus Tedo veidas buvo labai nelaimingas.

Kloda, maukdama vieną kokteilį po kito, smaginosi. Per vieną pertrauką Ešling nugirdo ją sakant būreliui vyriškių:

— Ištekėdama buvau nekalta, — jos akys sužybsėjo, ir ji pridūrė: — Turiu galvoje, labai ilgai.

Visi ėmė tampytis iš juoko, o Ešling neįstengė užgniaužti gėdingos minties: tai visai nejuokinga. Nuvijo tą mintį šalin, juk Kloda nekalta, kad yra graži. Ir iš tikrųjų buvo miela žiūrėti, kaip ji puikiai linksminasi.

Paskui Kloda sukryžiavo kojas, ir, išvydę tokį judesį, visi sumirksėjo. Nė kiek nesidrovėdama ji atsirišo išsiuvinėtą šlepetę ir ėmė tingiai ją sūpuoti ant kojos nykščio. Ešling matė keletą porų akių — visos buvo vyrų, — lakstančių pagal siūbavimo ritmą. Vyrai jautėsi tarsi lengvai užhipnotizuoti.

Kai Tedas grįžo prie stalo pergalingai švytėdamas, nes jo vaidyba sulaukė audringų pagyrų, Ešling pastebėjo, kaip Kloda patrynė jam petį ir pasakė:

— Tu buvai nuostabus!

Vėliau Ešling pamatė Klodą, besišypsančią Džekui Divainui, o jos liežuvio galiukas žaismingai ir įžūliai kyščiojo pro dantis. Panašiai ji elgėsi ir su Dviračiu Biliu. O ne! Tai buvo jos esu-žavi-ir-tai-žinau šypsena, bent ji taip manė. Bet cituojant Felimą, tai buvo labai senas triukas, pasiskolintas iš Benio Hilo.

Kai Ešling užmetė akį kitą sykį, Klodos elgesys buvo gerokai pablogėjęs. Grakščiai kaip meili katytė ji trynėsi veidu žmonėms į pečius ir žaviai žvelgdama aptrauktomis migla akimis visiems aiškino:

— Turiu du vaikus, todėl nedažnai išeinu į žmones, — ji stipriai apkabino Lizą ir rimtai pasakė: — Aš girta! Supranti, retai kur nors išeinu. — Tada ji pamatė Ešling, spoksančią į ją, ir sušuko: — Ak, Ešling, aš girtutėlė. Ar pyksti ant manęs?

Tačiau Ešling nespėjo paprieštarauti, nes Kloda nusisuko ir nukąsdama bei veldama žodžius jau ėmė porinti Markui Dignanui:

— Turiu du vaik.... tod... ret... išein...

Markas vaidino paskutinis, ir kai jis pasirodė scenoje, Kloda šnabždėjosi ir kikeno su Džeku Divainu. Ešling nusivylė. Iš tikrųjų labai laukė spektaklio, kuris atskleistų, koks puikus jos vaikinas.

— Šššš, — kumštelėjo alkūne Kloda ir parodė į sceną.

— Atsiprašau, — per garsiai ištarė Kloda. Tada viską, ką pasakydavo Markas, palydėdavo šaižus jos juokas. Kai jis, skambant džiugiems plojimams, grįžo prie stalo, Kloda puolė jam į glėbį rėkdama: — Tu buvai LABAI LINKSMAS!

Markas švelniai išsivadavo iš jos ir nuvedė ją prie kėdės greta Ešling. Atsisėdęs suspaudė Ešling ranką ir mįslingai nusišypsojo.

— Ji teisi, — sumurmėjo Ešling. — Buvai labai juokingas.

— Ačiū, — nebyliai padėkojo jis, ir juodu kartu patyrė šiltą abipusės pagarbos akimirką, trukusią kur kas ilgiau, nei turėjo.

— Tik tiek? — paklausė Kloda. — Daugiau jokių pokštų. Ar Jau reikia eiti namo?

— Dievulėli, ne! — Džimis Bondas atrodė priblokštas. — Baras dirba iki dviejų.

— Puiku! — sušuko Kloda ir tuojau pat nuvertė kažkieno taurę. Ši nudardėjo per stalą, ir ant Dviračio Bilo šlaunų šliūkštelėjo šviesus alus. — Atsiprrrašau, atsiprrrašau, atsiprrrašau, atsiprrrašau, atsiprrrašau, — neaiškiai suvebleno Kloda. — Dieve, lab... atsiprrrašau.

— Ak, vargšelė, — išreiškė užuojautą Tedas.

Ir kone visas stalas unisonu uždainavo:

— Ji retai kur nors išeina!..