Марианн Кейс - Sušis pradinukams

Ji žinojo, kad tai absurdiška, tačiau tai paglostė jai širdį. Gera, kad tavęs kam nors reikia. Neleisdama prasiveržti prisiminimams apie kitus ilguosius savaitgalius, kai skrisdavo sraigtasparniu į Čampnį, keliaudavo lėktuvu pirmąja klase į Nicą ir apsigyvendavo penkių žvaigždučių viešbutyje Kornvalyje, užsitraukė nertinį ir likusią sekmadienio dalį praleido sėdėdama ant savo namo slenksčio ir skaičiuodama taškus, vaikams jos gatvėje žaidžiant labai agresyvų tenisą.

Sekmadienio rytą Džekas Divainas paskambino savo motinai.

— Vėliau užeisiu, — tarė jis. — Ar galiu atsivesti draugę?

Jo motina kone užduso iš susijaudinimo.

— Draugę?

— Draugę.

Lulu Divain labai stengėsi neprasižioti, bet jai nepasisekė.

— Tai Di?

— Ne, ma, — atsiduso Džekas, — ne Di.

— Na gerai. Ar jos nematei? — Lulu blaškėsi tarp moters, pametusios jos vienturtį numylėtinį sūnų, ilgesio ir partizaniškos neapykantos, kurią jai jautė.

— Tiesą sakant, taip, — prisipažino Džekas. — Mačiau ją Drario gatvės automobilių stovėjimo aikštelėje. Ji siunčia tau linkėjimus.

— Kaip ji?

— Ketina ištekėti.

Atsirado amžinoji viltis.

— Už tavęs? — aiktelėjo Lulu.

— Ne.

— Kalė!

— O ne, — ėmė raminti Džekas. Tai nebuvo pati geriausia žinia, kurios jis sulaukė, bet ne blogiausia. — Ji teisingai padarė, kad neištekėjo už manęs. Mudu nutolome vienas nuo kito. Tik ji tai suprato greičiau nei aš.

— O kaip ta mergina, kurią atsivesi šiandien?

— Jos vardas Mei. Ji puiki, tik truputį nervinga.

— Mes su ja mandagiai ir maloniai elgsimės.

Apsivilkusi kuklią šeštojo dešimtmečio stiliaus sportišką suknelę, kurią pirko Oxfam parduotuvėje beveik juokais, ir įsispyrusi į basutes, kurių kulnas buvo tik gėdingo trijų colių aukščio, Mei atsisėdo šalia Džeko, pasiruošusi važiuoti su juo į Rahenį.

— Ar jie neprieštaraus, kad esu pusiau vietnamietė? Ar jie rasistai?

Džekas sunerimęs papurtė galvą.

— Visai ne, — jis palietė jai ranką, norėdamas padrąsinti. — Mei, nesijaudink, jie — padorūs žmonės.

— Sakei, kad abudu mokytojai?

— Dabar jau pensininkai, bet anksčiau mokytojavo.

Lulu su Džefriu stengėsi kaip įmanydami: pasisveikino su Mei, paspausdami abi rankas, nušlavė nuo sofos laikraščius, kad ji galėtų atsisėsti, paskleidė Džeko vaikystės nuotraukas.

— Jis buvo nuostabus, — susijaudinusi atsiduso Lulu, rodydama Mei gražaus keturmečio Džeko pirmąją dieną mokykloje nuotrauką. — O štai pažvelk į šitą, — spalvotas nerangaus paauglio Džeko, stovinčio prie mažo stalelio, atvaizdas.

— Tą stalą sumeistravau aš, — didžiuodamasis tarė Džekas.

— Jis turi puikias rankas, — pasakė Lulu.

Žinau , tylomis pritarė Mei ir siaubo apimta suabejojo, ar neištarė to garsiai.

Mei nervinosi vis mažiau, ir viskas klostėsi sklandžiai, kol ji pastebėjo nuotrauką, stovinčią ant židinio atbrailos. Jaunesnis, liesesnis, mažiau prislėgtas rūpesčių Džekas apkabinęs aukštą rudaplaukę merginą, dorybingai besišypsančią, kupiną pasitikėjimo. Tą pačią akimirką ir Lulu dirstelėjo į tą nuotrauką, jų žvilgsniai susidūrė. Kodėl nepaslėpė jos?

— Kas ta draugė? — paklausė Mei Džeko, kone mėgaudamasi savęs kankinimu. Apie Di žinojo viską: kaip ji su Džeku kartu gyveno nuo koledžo laikų ir kaip po devynerių draugystės metų nusprendė susituokti, bet Di ėmė ir pabėgo. Mei labai norėjo ją pamatyti.

Nepatogios padėties pavyko išvengti, nes pasirodė Karena, vyresnioji Džeko sesuo, su savo vyru ir trimis vaikais. Netrukus po triukšmingo pasisveikinimo įgriuvo ir Dženė, jaunesnioji Džeko sesuo, taip pat su vyru, o įkandin jų atkurnėjo jų vaikai.

— Nagi, mudu jau važiuosime, — pasakė Džekas, kai Mei, regis, jau buvo gana klausimų.

Lulu ir Džefris žiūrėjo, kaip nuvažiuoja automobilis.

— Miela mergina, — tarė Lulu.

— Ir turi labai neįprastą darbą, — pastebėjo Džefris.

— Pardavinėja mobiliuosius telefonus?

Džefris nustebęs pasižiūrėjo į ją.

— Pardavinėja mobiliuosius telefonus? Ji pasakojo man visai ne apie tokį darbą!

32

Plaukai. Ant kojų. Jų per daug. Ešling sprendė depiliacijos dilemą. Šalino plaukus vašku keletą savaičių prieš vasarą, pasirodžiusią lyg vaiduoklis, taigi šiai procedūrai plaukeliai buvo per trumpi. Bet jie buvo per ilgi, taip, per ilgi eiti su kuo nors į lovą.

Ar ji ketino permiegoti su Marku Valentainu? Na, kas žino. Ir nenorėjo, kad plaukuotos jos kojos taptų kliūtimi.

Ešling pagalvojo, kad galėtų nusiskusti plaukus. Tačiau negalėjo. Kai pradedi kojas depiliuoti vašku, griežtai verboten 11 jas skusti, nes visas triūsas nueis šuniui ant uodegos, ir kojos pasidarys šiurkščios ir dygios. Džiulė, mergina, tepusi vašku jai kojas, užmuštų ją už tokį darbelį.

Ji turėjo tą procedūrą atlikti su Immac , bet per siaubingą neapsižiūrėjimą pamiršo nusipirkti. Tad nutarė į artimiausią vaistinę nusiųsti Tedą su rašteliu.

— Kodėl tu negali? — suirzęs bambėjo jis.

Ešling parodė į folija apvyniotą galvą.

— Mano plaukai ištepti karštu aliejumi. Jei tokia pasirodysiu lauke, visi pamanys, kad atskrido ateiviai.

— Ką čia kliedi! Jie žino, kad ateiviai neįstengs šiame mieste rasti nusileidimo vietos. Ak, Ešling, — sudejavo, — ar būtinai turiu tai merginai pakišti raštelį? Ar negalėčiau tiesiog paimti tą daiktą iš lentynos?

— Ne. Lentynos lūžta nuo įvairiausių rūšių tų priemonių, o tu esi vyriškis. Man reikia bekvapių putų, na, o tu pareitum su citrinos kvapo želė. Arba dar blogiau, parneštum tik mentelę. Dabar labai prašau: varyk!

Stebėtina, bet užduotis buvo įvykdyta sėkmingai. Ešling nudrožė į vonios kambarį, atsigulė į vonią, o jai laukiant, kol nusvils plaukai, kojos net šnypštė nuo bjauraus balto daikto. Ji atsiduso. Kartais sunku būti moterimi.

Ešling puolė karštligiškai gražintis, kai pirmadienį popiet paskambino Markas ir pasiūlė:

— Na kaip?

— Kas na kaip?

— Bet kas. Gėrimas? Traškučių maišelis? Pašėlęs seksas?

— Gėrimas skamba puikiai. Ir traškučių maišelis?

Jis trumpam nutilo.

— O pašėlęs seksas? — paklausė lyg mielas mažas berniukas.

Ešling nurijo seilę ir stengėsi linksmai kalbėti.

— Pažiūrėsim.

— Jei būsiu geras?

— Jei būsi geras.

Tada Ešling puolė veikti, vienas kosmetikos priemones įtrindama į kūną, kitas nusivalydama. Popiet išsitrinko galvą ir plaukus gausiai išsitepė kondicionieriumi, sluoksnis po sluoksnio nulupo visą kūną, nusivalė nuo kojų nagų aptrupėjusį laką, storai išsitepė Gucci Envy drėkinamuoju kremu, kuris buvo vartojamas tik ypatingomis progomis, įšukavo į plaukus ketvirtį tūbelės glotninamojo kremo, gausiai nusigrimavo veidą — subtilybėms nebuvo laiko — ir taip apsipurškė Envy kvepalais, kad net kiaurai permirko.

Tedas atėjo prižiūrėti paskutinių pasiruošimų. Jis labai troško, kad Markas ir Ešling susidraugautų, tada, palaikydamas glaudžius ryšius su Marku, galėtų sėkmingai kilti sceninės karjeros laiptais.

— Žvelk seksualiai, — patarė jis, sudribęs ant Ešling lovos ir žiūrėdamas, kaip ji tepasi trečią ir paskutinį blakstienų tušo sluoksnį.

— Aš STENGIUOSI! — išgirdo save šaukiant. Nervinosi labiau, nei galėjo įsivaizduoti. Tik pasižiūrėkit, kas jai darosi, įsižiebus vilčiai! Jis, žadėdamas nuolatinį siautulį ir visišką nervų pakrikimą, pabudino meilės geismą. Kartais, kaip ir dabar, ji pernelyg pasiduoda jausmams . Ar tai normalu? Turbūt. O jeigu ne? Na, jos vaikystė buvo skurdi, ironiškai pagalvojo.