Марианн Кейс - Sušis pradinukams

— Iš tikrųjų, — pritarė jis.

— Labas, Džekai, — Mei apgavikiškai nusišypsojo. — Ėjau pro šalį, taigi, galvoju, užeisiu pasisveikinti.

Džekas sumišo.

Mei nusekė jam iš paskos į kabinetą ir labai ryžtingai uždarė duris.

Kai Triks pridėjo prie durų puodelį ir prikišo prie jo ausį, visi nusijuokė. Bet puodelio nė neprireikė. Aukštas, spigus ir piktas Mei balsas atsklido iki toliausiai stovinčių stalų.

— Kaip drįsti mane ignoruoti, kai lankausi pas tave... Jei manai, kad ketinu su tuo susitaikyti...

Džekas tylėjo, bet kartkartėmis kažką pasakydavo, nes Mei bėrė kaltinimus su pauzėmis.

— Žiūrėkite, kad visi išėjimai būtų laisvi, — tarė Kelvinas it kokia stiuardesė.

Netrukus Džeko durys atsilapojo, pasirodė Mei ir įtūžusi dingo iš redakcijos, o jai išėjus ore net spengė. Ji su niekuo neatsisveikino.

— Dabar, kai spektaklis baigėsi, aš išeinu, — pareiškė Kelvinas, užsimesdamas ant nugaros pripučiamą oranžinę kuprinę. — Manęs laukia klasiškos septyniasdešimt dvi valandos.

— Ir manęs, — pasakė Triks.

— Ir manęs, — pragydo nuoboda Bernardas, dar sykį prašaudamas pro šalį.

Visi susirinko daiktus ir ėmė po truputį skirstytis. Kontoroje liko tik Džekas ir Ešling. Džekas dėl to, kad laukė skambučio iš Niujorko, o Ešling, pusę šešių turėjusi susitikti su Džoi, manė, kad nėra prasmės užsukti į namus. Lūkuriuodama ji ėmėsi darbo, nes kūrė duomenų bazę Lizai ir labai atsiliko dėl ką tik ekspromtu įvykusio nugėrimo.

— Mesk darbą, panele Pataisyk, — ėmė bambėti Džekas. — Juk prieš akis ilgasis savaitgalis. Šiaip ar taip, esi sudirgusi ir antradienį turėsi viską pradėti iš naujo.

— Tu teisus, — Ešling buvo ganėtinai blaivi, kad suvoktų, jog yra įkaušusi. — Nerimtas požiūris į darbą.

— Eik namo, — paliepė Džekas.

Buvo beveik pusė šešių. Lyg per miglą ji pasiėmė savo krepšį ir nedrąsiai paklausė:

— Ar per ilgą savaitgalį veiksi ką nors malonaus, DžD? — taip pasakė tik todėl, kad buvo kiek išgėrusi.

— DžD? — susidomėjo Džekas.

— Norėjau pasakyti, Džekai, pone Divainai, — Ešling sumišo, kad jai išsprūdo jos sugalvota jam pravardė. — Ar veiksi ką nors malonaus?

Džekas paniuro:

— Nežinau. Sekmadienį aplankysiu tėvus. Visa kita priklauso nuo oro. Jei negalėsiu buriuoti, tiesiog tinginiausiu ir žiūrėsiu Star Trek vaizdajuostes.

— Star Trek f Na, hm, „Gyvenk ilgai ir puikiai“, — padrąsėjo Ešling, iškėlusi pirštus ir vaizduodama pasveikinimą.

Džekas suirzęs spoksojo į ją.

— Nelogiška, kapitone Pataisyk. Šį savaitgalį nieko puikaus neveiksiu.

— Kodėl?

Ūmai jis sutriko ir prisipažino:

— Juk negalėjai nepastebėti, kad mano mergina įniršo.

Ešling neįstengė susitramdyti. Žodžiai liejosi prieš jos valią. Kalbėjo alkoholis...

— Kodėl nuolatos kivirčijiesi su ja? Ji miela. Ar negali bent kiek pasistengti? Pasak jos, ji niekados nemato tavęs, nes visada buriuoji. O jei tai darytum rečiau?

Ji sumojo, kad peržengė leistiną ribą, ir laukė, kada Džekas supyks, bet jis tik nusijuokė, nors ir nemaloniai.

Ešling per vėlai prisiminė, kad kiekviena istorija turi dvi puses.

— Ar tai tiesa?

Džekas delsė.

— Anaiptol nenoriu skųstis tais, kurių čia nėra, nes jie negali apsiginti.

— Taigi tu neburiuoji?

— Buriuoju.

— Bet... — tada Ešling pagalvojo, kad tikriausiai suprato, kur šuo pakastas. — Ar ji pritaria, kad išvyktum buriuoti, o paskui supyksta?

Po pauzės Džekas nenoromis prisipažino:

— Kažkas panašaus.

— Bet supranti, — paaiškino Ešling, — net jeigu ji ir pritaria tavo buriavimui, galvoje turi visai ką kita. Eik, pasišnekėk su ja, būk mandagus. — Jos akys nušvito. Problema išspręsta.

— Mažoji panele Pataisyk, — atlaidžiai palingavo galvą Džekas, — kodėl turi kitiems tvarkyti gyvenimą?

— Bet aš tik...

— Mažoji panele Pataisyk, — patenkintas pakartojo jis. — Pamąstysiu apie tai. O kaip tu — ar išvažiuoji savaitgalį?

— Ne, — Ešling susidrovėjo, kai tik dėmesys nukrypo į ją. — Tik susitiksiu su draugais...

Tikiuosi , kad pasimatysiu su Marku Valentainu , bet to Džekui nepasakė.

— Gero savaitgalio, — tarė Džekas.

Kai Ešling patraukė prie durų, Džekas staiga susidomėjęs šūktelėjo jai įkandin:

— Ei! Panele Pataisyk! Ar kada žiūri Star Trek vaizdajuostes?

Ešling dirstelėjo per petį ir papurtė galvą.

— Ne.

— Taip ir maniau.

— Nieko neturiu prieš jas.

— Visi taip sako, — sumurmėjo Džekas.

— Bet aš labiau panaši į daktaro Kas merginą.

29

Šeštadienio vakarą be penkiolikos septynios Ešling su Tedu atvyko Tedo dviračiu atlikti vaikų priežiūros pareigos pas Dilaną ir Klodą.

— Ar tai jų? — Tedas apžvelgė raudonų plytų namą su dvigubu fasadu.

— Fantastiškas, ar ne? — Ešling priėjo prie durų ir paskambino.

— Juk mums nereikės keisti vystyklų? — ūmai palūžo Tedas.

— Ne, vaikai iš jų jau išaugo. Tik turėsim kartu pažaisti ir palinksminti juos.

— Gerai, tai bus visai lengva, — Tedas atsikrenkštė ir droviai suglostė plaukų garbaną. — Tedas Mulinsas, juokingiausias žmogus Dubline, pasirengęs tarnybai, pone!

— Jie gal šiek tiek per maži postmodernistiniam menui, ironiškam spektakliui, — Ešling nusiminė. — Jiems labiau patiktų pasaka apie tris paršelius.

— Pažiūrėsim, — padarė pastabą Tedas. — Žmonės ne iki galo suvokia vaikų sumanumą. Gal paskambinsiu dar kartą?

Po valandėlės durys atsidarė. Jose išdygo Dilanas muiluotomis rankomis, šlapiais sportiniais marškinėliais, prilipusiais prie krūtinės.

— Kaip gyvuojate? — jis atrodė suglumęs. Paskui Ešling su Tedu išgirdo staugimą ir riksmą, aidintį iš viršaus.

— Maudau Kreigą, — paaiškino Dilanas.

— Regis, jis nelabai patenkintas.

— Blogiausia dar priešaky. Turiu jam ištrinkti galvą, — Dilanas susigūžė. — Atrodys, tarsi jis būtų deginamas gyvas, bet nesijaudinkite... Verčiau eisiu pas jį, — jis jau buvo įveikęs pusę laiptų, vedančių aukštyn. — Kloda virtuvėje.

Kloda trynėsi prie stalo, beviltiškai stengdamasi įkalbėti Molę, kad ši ką nors suvalgytų. Bet ką, tik ne sausainį, traškutį ar saldėsį. Per pastarąsias kelias savaites Molė buvo tiesiog šiaip sau paskelbusi bado streiką.

Ešling padavė Klodai aplanką su dešimčia jos gyvenimo aprašymo kopijų.

— Kas tai?.. Ak, tiesa, ačiū, — grakščiu judesiu Kloda pakišo aplanką po krūva vaikiškų knygelių, išmėtytų ant stalo.

— Ar neketini apsirengti? — Ešling nužvelgė Klodos džinsus ir marškinėlius. — Netrukus atvažiuos taksi.

— Tik norėjau įsitikinti, kad ji ką nors suvalgė...

— Gal man pamėginti? — galantiškai pasisiūlė Tedas.

Bet Molės atkišta apatinė lūpa nuo tokio pasiūlymo ėmė meniškai virpėti.

— Ačiū, bet... — Kloda toliau kamavosi, baksnodama šaukštu į retus, bet tvirtai sukąstus Molės dantis. Beviltiška. Dabar, kai Molė sulaukė žiūrovų, bus nebeįmanoma ką nors jai įkišti.

— Suvalgyk plaktos kiaušinienės, mieloji, — ragino Kloda.

— Kodėl?

— Nes tai naudinga tau!

— Kodėl?

— Nes joje yra baltymų.

— Kodėl?

Molė ne tik atsisakė valgyti tinkamą maistą, bet neseniai pradėjo žaisti ir žaidimą „Kodėl?“ Šiandien jau dvidešimt devynis kartus buvo paklaususi „Kodėl?“ Kloda sutiko tą žaidimą žaisti, skatinama fatališko smalsumo, kuo visa tai baigsis, bet palūžo anksčiau už Molę.