Марианн Кейс - Sušis pradinukams

Ir Kloda padėjo ragelį. Dilanas buvo teisus, Kloda buvo kaip nesava. Ešling nurijo seilę. Iš tiesų apie tai vertėjo susimąstyti.

Stengdamasi išsiblaškyti, ji paspaudė kelis kompiuterio klavišus. Pamačiusi, kad gavo paštą, ėmė pirštais mikliai bėgioti per klaviatūrą. Džoi atsiuntė jai sąmojį. Kuo skiriasi dygliakiaulė ir BMW?

— Siūlau jums juokelį, — sušuko kontorai Ešling. Darbas akimoju nutrūko. To visi tik ir laukė. — Kuo skiriasi...

— Jau girdėjau, — riktelėjo Džekas Divainas, žirgliodamas savo kabineto link.

— Jūs net nežinote, ką ketinau pasakyti, — paprieštaravo Ešling.

— Dygliakiaulės spygliai stirkso išorėje, — Džekas uždarė duris.

Ešling buvo apstulbusi.

— Iš kur jis žinojo?

— Ar tai apie BMW ir dygliakiaulę? — paklausė Kelvinas.

Ešling linktelėjo galvą, ir jis maloniai paaiškino:

— Juokelis cirkuliuoja jau keletą dienų. Džekas vairuoja bimerį, todėl jį girdėjo daugybę kartų.

— Aaak... O aš pamaniau, kad jis vėl susiriejo su savo mergina.

— Ar įsivaizduoji, kokią įtampą patiria vargšas ponas Divainas? — ponia Morli atsistojo iš už stalo (bet nė kiek nepaaukštėjo). Ji puolė piktai ginti bosą dirgliu balsu: — Šeštadienį iki dešimtos vakaro derėjosi su technikų profesine sąjunga. O šįryt iš Londono atvyksta trys administratoriai, tarp jų ir grupės finansininkas, aptarti su juo labai rimtų reikalų, bet nė vienam iš jūsų tai nerūpi. O turėtų, — grėsmingai užbaigė savo tiradą.

Nors ji buvo laikoma sena įkyria bambekle, šįsyk visi rimtai reagavo į jos žodžius. Ypač Liza. Reklamos reikalai buvo įstrigę. Jos nervai geležiniai, bet tokia padėtis sekino net ir ją.

Iš savo kabineto išėjo Džekas.

— Jie ką tik paskambino, — tarė ponia Morli. — Bus čia po dešimties minučių.

— Ačiū, — atsiduso Džekas ir išsiblaškęs perbraukė rankomis per susivėlusius plaukus. Atrodė pavargęs ir susirūpinęs, ir Ešling ūmai pasidarė jo gaila.

— Ar prieš susitikimą norėtumėt puodelio kavos? — užjaučiamai pasiteiravo ji.

Jis nukreipė į ją tamsias akis.

— Ne, — suirzo jis. — Aš ir taip budrus.

Na, šią bylą pralošiau , pamanė Ešling, tačiau visa užuojauta jam buvo išgaravusi.

— Ešling, pasižiūrėk, — pakvietė Geris.

Ešling pripuolė prie jo kompiuterio ekrano. Jai labai patiko, kaip jis sukomponavo straipsnį, išdėstė per keturis puslapius. Jis buvo spalvingas, smagus, patrauklus ir įdomus. Tekstas sulaužytas juostomis ir stulpeliais, o labiausiai išsiskyrė erotiška šokančios poros nuotrauka, kurioje moteris šlavė plaukais grindis.

Geris išspausdino visą straipsnį, ir Ešling nunešė jį Lizai taip pagarbiai, tarsi jis būtų pašventintas. Liza tylėdama pervertė puslapius. Akmeninis jos veidas buvo neįskaitomas. Tyla užtruko taip ilgai, kad Ešling susijaudinimą ėmė keisti nerimas. Ar straipsnis blogas? Tikriausiai Liza norėjo visai kitokio.

— Radau rašybos klaidą, — abejingu tonu pasakė Liza. — Štai čia. Dar viena. Ir dar viena. — Atvertusi pabaigą, pastūmė lapus į šalį ir tarė: — Gerai.

— Gerai? — paklausė Ešling, vis dar laukdama pagyrimo, kad įdėjo nemažai darbo ir pastangų.

— Taip, gerai, — nekantriai atsakė Liza. — Sutvarkyk jį ir nešk spausdinti.

Ešling rūsčiai pasižiūrėjo. Ji buvo taip nusivylusi, kad neįstengė tvardytis. Nežinojo, jog tai didžiulis Lizos įvertinimas. Kai Femme darbuotojai išgirsdavo riksmą: „Pasiimk šitą šūdo gabalą nuo mano stalo ir perrašyk iš naujo“, dažniausiai tai priimdavo kaip dovaną.

Tada Liza, kažką prisiminusi, prašneko visiškai apie kitus dalykus. Pernelyg nerūpestingai paklausė:

— Ei, kas tas vyriškis, su kuriuo buvai aną vakarą?

— Koks vyriškis? — Ešling puikiai suprato, apie ką ji šneka, bet buvo sumaniusi mažytį kerštą.

— Šviesiaplaukis vyrukas, tu išėjai su juo.

— A, Dilanas, — Ešling pasakė tik tiek. Mėgavosi šia akimirka.

— Tai kas jis? — galų gale turėjo paklausti Liza.

— Senas draugas.

— Nevedęs?

— Vedęs geriausią mano draugę. Taigi ar tau patiko mano straipsnis? — neatlyžo Ešling.

— Sakiau, kad geras, — suirzo Liza. Tada ištarė tai, kas užbėrė ant Ešling žaizdos druskos: — Manau, kad tokie straipsniai pasirodys reguliariai. Greitosiomis sukurpk kitą straipsnį apie susipažinimą su vyriškiais spalio numeriui. Ką pasiūlei pirmajam susitikimui? Pažinčių tarnybą? Jodinėjimą? Naršymą po internetą?

Ji viską prisiminė, pamanė Ešling, nepaprastai prislėgta minties, jog turės labai stengtis ir dirbti iki nugriuvimo šį ir kitus mėnesius. Ir niekados nesulauks už tai deramo pagyrimo!

— Arba galėtum sugalvoti ką nors apie pažintį su vyrais komikų spektaklyje, — gudriai nusišypsojo Liza.

Ešling nejaukiai gūžtelėjo pečiais.

— Ar jis jau paskambino? — ūmai pasidomėjo Liza.

Ešling papurtė galvą, sutrikusi, kokia yra nevykėlė. Ar jis paskambino Lizai? Galbūt. Piktdžiugiška karvė. Po trumpos tylos smalsumas nugalėjo.

— Ar jis tau paskambino?

Jos nuostabai, Liza taip pat papurtė galvą.

— Bjaurybė! — su palengvėjimu linksmai tarė Ešling.

— Bjaurybė! — netikėtai sukikeno Liza.

Iškart joms pasidarė labai keista, kad jis nepaskambino nė vienai.

— Vyrai! — nepakeliamas laukimas, trukęs nuo šeštadienio, ištirpo į lengvabūdišką juoką.

— Vyrai! — džiūgavo Liza.

Tuo metu abiejų žvilgsnį patraukė Kelvinas, jis stovėjo vidury kambario, tingiai kasydamasis pautus ir spoksodamas į viršų. Buvo labai panašus į vyriškį , todėl jos susižvalgė ir pradėjo raitytis iš juoko.

Juoko spazmai kilo iš pačių Lizos gelmių. Tas taip pataisė Lizai nuotaiką ir ją atpalaidavo, kad suvokė, jog jau seniai nebuvo šitaip kvatojusi. Tikras giluminis juokas kilo iš pilvo, ir daugiau niekas nebuvo svarbu.

— Kas atsitiko? — sudirgo Kelvinas. — Iš ko taip juokiatės?

To pakako, ir jos vėl ėmė kvatoti. Abipusį įtarinėjimą visiškai nuplovė didžiulis juoko potvynis, ir jos abi bent vieną akimirką atšilo ir pajuto vienybę.

Liza, kurios burna vis dar buvo iš džiugesio pražiota kaip delfino, impulsyviai tarė Ešling:

— Gavau kvietimą į veido kosmetikos pristatymą šią popietę. Ar nori eiti?

— Kodėl gi ne? — linksmai pasakė Ešling. Dėkingu, bet nebe graudžiu tonu.

Veido kosmetiką pristatinėjo Source , šiuo metu nemaža bendrovė, jos gaminius labai mėgo supermodeliai ir merginos. Raminamai brangi, visi produktai natūralūs, pakuotė suskaidoma mikroorganizmų, perdirbama ar panaudojama iš naujo. Bendrovė sukėlė daug nereikalingo triukšmo, nes šiek tiek savo pelno investavo į medžių atsodinimą, ozono skylės lopymą ir kt. (Iš tikrųjų tai sudarė 0,0003 procento pelno, atskaičiavus mokesčius ir akcininkų gautus dividendus.) Tiesą sakant, tai buvo tik keli šimtai svarų, ir nors žmonės šitai žinojo, jiems buvo vis tiek. Jie pirko urmu, atsižvelgdami į šūkį: „ Source — patikimas grožis“.

Kosmetika buvo pristatoma Morisono viešbutyje, jis buvo gan toli nuo kontoros, tad Liza užsispyrė važiuoti taksi. Nueiti pėsčiomis būtų buvę greičiau dėl spūsčių gatvėse, bet Lizai buvo nė motais. Londone ji niekur neidavo pėsčia ir manė, kad jos visuomeninė padėtis ir čia neleidžia elgtis kitaip.

Vienas viešbučio kambarių vienai dienai buvo paverstas senovine vaistine. Source merginos vilkėjo baltais gydytojo chalatais ir stovėjo už mažyčių vaistinės prekystalių (pagamintų iš sintetinės medžiagos, apdorotos taip, kad būtų panašu į seną vikmedį). Visur buvo išdėlioti buteliukai su stikliniais kamščiais, lašinės ir stikliniai indai, pilni receptų.