Марианн Кейс - Sušis pradinukams

Vėl atsilapojo Džeko durys, ir visi puolė slėpti savo cigarečių.

— Liza? — pašaukė Džekas. — Gal galėtume šnektelėti?

— Žinoma, — ji elegantiškai atsikėlė nuo stalo, svarstydama, apie ką jis nori pasikalbėti. Gal pakvies kur nors nueiti?

Kai jis paprašė uždaryti duris, ji dar labiau susijaudino. Bet tas jaudulys kaipmat išnyko, jam prabilus atsiprašančiu tonu:

— Nėra lengva tai pasakyti.

Džekas nutilo, o patrauklus jo veidas apsiniaukė, nes jis jautėsi labai nesmagiai.

Liza šaltai tarė:

— Sakyk.

— Prasti popieriai su reklama, — tiesiai išrėžė jis. — Niekas neužkibo. Tik... — Jis pasižiūrėjo į popierius, gulinčius ant stalo, — turime tik dvylika procentų to, ką buvome planavę.

Liza persikreipė iš baimės. To nėra buvę. Kai ji dirbo Femme redaktore, nors ir visados vykdavo derybos dėl reklamos kainos, dizaineriai ir kosmetikos kompanijos nerdavosi iš kailio, kad tik galėtų reklamuotis per visą puslapį. Kiekvienas, dirbantis žurnale, žino, kad pinigai, gauti už reklamą, kur kas didesni, nei uždirbti pardavus tiražą. Bent jau taip turėtų būti. Jei nepavyksta bendrovių įtikinti, kad tam tikras straipsnis yra puikus būdas reklamuoti savo gaminius, — žurnalui galas. Lizą užliejo gelianti panikos banga. Kaip jai pavyks išgarsinti ką tik gimusį žurnalą?

— Tai tik pradžia, — bandė teisintis ji.

Jis nenoromis papurtė galvą. Priežastis buvo ne ta, abu tai žinojo. Prieš susiburiant „Kolin“ redakcijos komandai, Mardžė daugiau kaip mėnesį dirbo žvalgybinį darbą: susidomėję reklamuotojai turėjo galybę laiko kreiptis į juos. Liza degė iš pažeminimo. Norėjo, kad šis vyriškis gerbtų ją ir trokštų jos, o jis linkęs manyti, jog ji susimovė.

— Bet argi jie nežino?.. — nesusitvardžiusi leptelėjo.

— Ko nežino?

Ji bandė suformuluoti kitaip, bet neįstengė.

— Nežino, kad aš esu redaktorė?

— Tavo vardas labai svarbus, — taktiškai pasakė Džekas. Pamačiusi, kad nuo tokių žodžių nemalonu ir jam, jai apmalšo įgėlimo skausmas. — Bet nauja rinka, nauji skaitytojai, profesinė patirtis...

— Man regis, sakei, kad Mardžė — rotveilerė. Kad ji sugebėtų įtikinti net Dievą įdėti savo reklamą, — kai suabejojama tavimi, pulk kaltinti kitą. Tai moto, kuriuo puikiai ir ilgai vadovavosi Liza kopdama karjeros laiptais.

— Mardžė šauniai darbuojasi žvejodama airiškų kompanijų reklamą, — paaiškino Džekas. — Bet Londono kontora valdo tarptautines kosmetikos bendroves ir madų namus. — Kiek esame pasistūmėję? — paklausė Džekas. — Kokius aiškius straipsnius turime? Mums reikia numesti Londonui keletą kaulų, kad nurodytume jiems galimus reklamuotojus.

Kol Liza įtemptai galvojo, jos veidas pavirto balta kauke. Aiškius straipsnius! Šiame sumautame darbe ji tik dvi savaitės, įmesta svetimoje šalyje į patį dugną iš paskutiniųjų stengiasi sureguliuoti reikalus, o jie jau nori žinoti aiškius straipsnius!

— Nekokia mintis, — nepaprastai švelniai tarė Džekas. — Atsiprašau, kad taip kalbu su tavimi.

— O gal visi susirinkime pasitarimų kambaryje ir aptarkime, ką daryti? — pasiūlė Liza, jausdama, kaip tirta keliai. Ir dar visi mano, kad žurnalo redagavimas — žavus darbas. Tai siaubingiausias darbas, nuo kurio naktimis kamuoja nemiga, kuriame nėra jokio aiškumo, jokio atokvėpio. Tiesiog stengiesi kas mėnesį parduoti kuo daugiau. Ir vos tik nusivarai nuo kojų ir nusiplūki taip, kad daugiau nebegali, turi apsisukti ir vėl pradėti viską iš pradžių. Esi tik išliaupsintas pardavėjas. Ji bandė nepalūžti, bet kai išlėkė iš Džeko kabineto, jai tirtėjo kojos, o virš lūpos blizgėjo prakaitas.

— Visi tučtuojau į pasitarimų kambarį!

Tie, kurie nedirbo „Kolin“, patenkinti suprunkštė, kad jiems nekarš kailio.

— Na, gerai, — Liza norėjo išlošti laiko, visus sėdinčius prie pasitarimų stalo apdovanodama grėsminga šypsena. — Tikriausiai visi norėsite papasakoti Džekui ir man, ką nuveikėte per pastarąsias dvi savaites. Ešling?

— Nusiunčiau spaudos pranešimus visiems madų namams ir...

— Spaudos pranešimus? — sarkastiškai paklausė Liza. — Regis, dar nepradėjai rodyti, ką sugebi.

Triks, Geris ir Bernardas paklusniai sukikeno.

— Taigi klientai ketina sumokėti pustrečio svaro, kad perskaitytų „Kolin“ spaudos pranešimus? Straipsniai, Ešling, kalbu apie straipsnius! Ką turi?

Jos agresyvumas išmušė Ešling iš vėžių, bet ji pateikė straipsnį apie salsą. Kai papasakojo apie pamoką, mokytoją ir mokinius, Liza šiek tiek atsipalaidavo. Straipsnis buvo geras. Padrąsinta Lizos linkčiojimo, Ešling susižavėjusi pradėjo kalbėti apie klubą, atsidariusį po pamokos.

— Buvo nuostabu. Tikri senamadiški šokiai su daugybe kūno prisilietimų. Tiesą sakant, tai buvo labai... — ji kažkodėl delsė, nenorėjo ištarti to žodžio, kai kambaryje sėdi Džekas Divainas. Jautėsi prieš jį nejaukiai, — labai seksualu.

— O kaip meilės romanėliai? — paklausė Liza, nutraukdama tiradą. — Ar susipažinai su kokiais nors tipeliais?

Ešling susigūžė.

— Aš, hm, šokau su vienu vyriškiu, — prisipažino.

Kai visi sukvykė iš džiaugsmo ir ėmė nertis iš kailio norėdami sužinoti smulkmenas, Džekas įsmeigė į ją primerktas akis.

— Tai buvo tik šokis, — paprieštaravo Ešling. — Jis net nepaklausė mano vardo.

— Turi klubo nuotraukas, — tarė Liza. Tai nebuvo klausimas. Ešling linktelėjus galvą, ji nurodinėjo toliau: — Išdėstysim straipsnį per keturis puslapius. Kuo greičiau parašyk du tūkstančius žodžių. Straipsnis turi būti įdomus ir smagus.

Ešling išsigando, ją išpylė šaltas prakaitas, nes „Moters namuose“ jai būtų nepavedę tokio darbo. Ji nemokėjo gerai rašyti. Jos sritis — sunkus nuobodus triūsas, čia ji buvo tikrai neprilygstama, dėl to ją ir priėmė į „Kolin“. Ar negalėtų parašyti Mersedes arba koks kitas laisvai samdomas žurnalistas?

— Turi problemų? — Liza sarkastiškai iškreipė burną.

— Ne, — sušnabždėjo Ešling. Bet iš baimės jai susuko vidurius, kai suvokė, jog tai ne jos galvai. Džoi turės jai padėti. O gal Tedas — jis juk turi parašyti daugybę ataskaitų Žemės ūkio ministerijoje.

Toliau darbotvarkėje buvo Triks skiltis apie paprastos mergaitės gyvenimą. Pirmiausia apie tykančius apgaulės pavojus. Kokia kančia, kai guli lovoje su vienu vaikinu, o į tavo duris jau skambina kitas, kurį priversta įleisti tavo motina. Tai buvo keista, siaubinga ir tikra tiesa.

— Dieve, Patricija Kvin, — Džekas linksmai papurtė galvą. — Pasirodo, gyvenu be jokių rūpesčių ir pavojų.

— Nepatarčiau to daryti, — sušuko Triks. — Jis su mano mama poilsio kambaryje žiūri „Širdies plakimą“, o aš tuo metu blaškausi miegamajame užsidariusi su kitu, ieškodama dingsčių, kaip neišlįsti iš kambario. Pasenau dešimčia metų.

— Ir kiek tau? Dvidešimt penkeri? — Džeko akys prisimerkė iš juoko.

Ešling žvelgė į jį su nuostaba. Kodėl jis visados taip siaubingai elgiasi su manimi? Kodėl niekuomet jo nepralinksminu? Kai tik nusprendė, kad ji tiesiog neįdomi jam ir nesugeba pralinksminti, pagavo Lizos žvilgsnį. Iš jo spinduliavo ryžtingumas ir didžiulis susižavėjimas. Jis jai patinka, suprato Ešling, ir jos pilve viskas apsivertė. Nuvilioti Džeką Divainą nuo egzotiškosios Mei įstengtų tik Liza. Kaip ji jaučiasi, turėdama tokių galių?

Paskui Liza bendrais bruožais nupasakojo „linksmą“ straipsnį, mintis apie jį buvo ką tik šovusi jai į galvą. Seksualiausių viešbučio lovų Airijoje apžvalga. Vertinimas pagal patalynės šiugždėjimą, čiužinio kietumą, mylėjimosi vietos dydį ir „galimybes antrankiams“ — būtų idealu kaltinės geležies galvūgaliai ar lovos su baldakimu stulpeliai.