Марианн Кейс - Sušis pradinukams

— Po visų šių valgių būsite didelė kaip namas, — nusijuokė Triks.

Liza niekinamai nusišypsojo. Tik todėl, kad užsisakei valgį, dar nereiškia, jog turi jį suvalgyti.

Kontora dūgzte dūzgė nuo darbo, kol atsivėrė Džeko durys ir pro jas išlėkė Mei. Akimirksniu visi suklusę pakėlė galvas ir nenusivylė. Mei norėjo smarkiai trenkti durimis, tačiau šios, deja, buvo priremtos, kad būtų nuolatos praviros, taigi turėjo pasitenkinti piktu spyriu į jas.

Netrukus tokiu pat greičiu pro duris iškūrė ir Džekas, patamsėjusiomis akimis ir rūsčiu kaip griaustinis veidu. Žirgliodamas ilgomis kojomis, greitai nusivijo Mei. Bet įveikęs pusę kontoros jis, regis, atsipeikėjo ir sulėtino žingsnį.

— Ak, velniop! — sumurmėjo ir trenkė kumščiu į kopijavimo aparatą. Pasigirdo dūzgesys, paskui — trakštelėjimas, ir iš aparato ėmė kristi vienas lapas po kito. Kopijuoklis ir vėl veikė!

— Mes turime techniką! Džekas Divainas išgelbėjo dieną, — pareiškė Ešling ir ėmė ploti. Jos pavyzdžiu pasekė ir kiti. Džekas veriamai žiūrėjo į plojančią kontorą, paskui, visų nuostabai, prapliupo juoktis. Jis akimirksniu virto kitu žmogumi — jaunesniu ir mielesnių.

— Tai pamišimas, — burbtelėjo jis.

Ešling jam pritarė.

Džekas neryžtingai trypčiojo. Ar turėtų eiti paskui Mei, ar... Tada ant Ešling stalo pamatė Marlboro pakelį, iš kurio kyšojo cigaretė. Oficialiai kontoroje buvo nerūkoma, tačiau, bendru sutarimu, niekas to draudimo nepaisė. Išskyrus nuobodą Bernardą. Jis imdavo rodyti ženklus: „Ačiū, kad nerūkote“ ir net turėjo savo ventiliatorių.

Pakėlęs antakius, Džekas nebyliai paklausė: „Ar galiu?“ ir lūpomis ištraukė cigaretę. Brūkštelėjo degtuką, ją užsidegė, staigiu rankos judesiu užgesino degtuką ir giliai patraukė.

Ešling sekė kiekvieną krustelėjimą, bet neįstengė atitraukti nuo jo akių.

— Norėdamas mesti rūkyti, turėčiau pasirinkti kitokią merginą, — Džekas nustypino į savo kabinetą.

— Mergaitės, man reikia jūsų pagalbos, — užbaubė Dervla O’Donel, nukreipdama nuo jo visų dėmesį. Ji atsiplėšė nuo „Airių nuotakos“ straipsnio apie rudens madas, o jai pradėjus eiti, sušnarėjo dukslus mielas iš šilkinių siūlų numegztas trijų dalių drabužis. — Ką vilkės prašmatnių vestuvių svečias 2000 metų rudenį? Kokios karščiausios naujienos madų pasaulyje?

— Na, man regis, smakrai tikrai madingi, brangioji, — mirktelėjo Liza ir galva parodė į stamboką Dervlos smakrą.

Visi priblokšti aiktelėjo, bet netrukus ėmė juoktis, ir tai pataisė Lizos nuotaiką. Ji didžiavosi savo mikliu kalės liežuviu, teikiančiu jai galios.

Kol kolegos aplinkui kvatojo, pašiurpusi Dervla stovėjo kaip įbesta, tačiau taip pat bandė išspausti šaunią šypseną.

— Ar tai viskas? — su apsimestiniu nuoširdumu Džekas kilstelėjo bokalą, skatindamas prisidėti Kelviną ir Gėrį. — Nė vienos moters, zyziančios šalia mūsų?

Kelvinas permetė akimis alinę. Tarp penktadienio vakaro klientų tebuvo kelios moterys.

— Bet nė viena nesėdi čia su mumis ir nekvaršina mums galvos, — paaiškino Džekas.

— Neprieštaraučiau, jei čia sėdėtų Liza, — tarė Kelvinas. — Dieve, ji graži.

— Nuostabi, — pritarė jam Gėris, staiga pasidaręs labai šnekus.

— Ar pastebėjot, kad nors jos akys ir nė nekrypteli, bet speneliai sekioja jus po kambarį? — paklausė Kelvinas.

Tokie jo žodžiai šiek tiek nustebino Gėrį su Džeku.

— Mersedes taip pat gana įdomi, — sukruto Kelvinas.

— Nors ir iš jos sunku ištraukti žodį, — pasakė Gėris, — tačiau juokiasi puodas, kad katilas juodas.

Kelvinas nusiviepė Gėriui.

— Mane domina ne jos gebėjimas kalbėti.

Leidęsi į nešvankius svarstymus, jie prunkštė ir baksnojo vienas kitą alkūnėmis.

— Paduok mums peleninę, Kelvinai, — pertraukė Džekas. Kai šis pakluso, Džekas liūdnai sukikeno: — Paskutinįkart, kai tai pasakiau, ji nusigręžė ir tarė: „Tu sugriovei man gyvenimą, šunsnuki“.

Geris ir Kelvinas susiraukė. Džekas gadino gerą penktadienio vakaro nuotaiką.

— Palik tai ramybėje, — patarė Kelvinas, tada narsiai pamėgino pakreipti reikalus teisinga linkme. — Argi neįmanoma įsimylėti Ešling?

— Ji miela. Kaip graži jaunesnioji sesuo, — įkišo savo trigrašį Gėris.

— Ir išvaizdi mergina, — kilniaširdiškai papildė Kelvinas. — Tik ne tokia stulbinanti kaip Liza ar Mersedes.

Džekas pasijuto truputį nesmagiai — Ešling pataisydavo jam ūpą. Tokia jo savijauta panėšėjo į gėdą, o gal jis tik niršo?

— Aš tik sakau , — Džekas grįžo prie malonesnių dalykų, — argi gražu, kad su mumis nėra nė vienos moters? Taigi jei teigiu, jog vakaras yra mielas ir linksmas, juk nė viena neatsigręš ir nepasakys: „Nešdinkis, nevykėli, gailiuosi, jog sutikau tave“.

Kelvinas perdėtai atsiduso ir pakaušė:

— Tai ir vėl susipykai su Mei?

Džekas linktelėjo galvą.

— Gal imk ir užbaik tą reikalą?

— Juodu visados riejatės, — nei šiaip, nei taip ištrūko Gėriui.

— Ji mane varo iš proto, — nusivylęs prisipažino Džekas. — Tu nesupranti, į ką tai panašu!

— Žinoma, suprantu, juk aš vedęs, — tarė Gėris.

— Ne! Ne tai norėjau pasakyti...

— Mylėk jas, bet ir palik, — įsiterpė Kelvinas ir berniokiškai sušnairavo. — Tai mano moto. Arba dar geriau: nemylėk jų ir palik jas.

Tada Kalvinas nusprendė, kad jau gana šnekėti apie jausmus.

Juk kaip jie džiaugėsi Džekui pradėjus rėžti sparną apie Mei! Nuo tada, kai Di, mergina, su kuria ilgai draugavo, netikėtai jį paliko, buvo praėję daugiau nei metai, ir buvo gera matyti, kad jis vėl grįžta į žaidimą. Arba jie taip manė. Tačiau po medaus mėnesio — trukusio maždaug keturias dienas — Džekas jautėsi su Mei beveik toks pat nelaimingas, kaip ir tada, kai jį metė Di.

Norėdamas atitraukti Džeką nuo temos apie moteris, Kelvinas pasiteiravo:

— Kaip baigėsi paskutinis ginčas su profesinėmis sąjungomis televizijos studijoje?

— Problema išspręsta, — suniurnėjo Džekas. — Iki kito karto.

— Dieve, gerai, kad ne aš esu tavo vietoj, — Kelvinas žinojo, kad Džekas nuolatos balansuoja tarp vadybininkų, profesinių sąjungų ir reklamos skelbėjų reikalavimų. Nieko nuostabaus, kad jis visą laiką įsitempęs.

— Ir televizijos žiūrovų padaugėjo, — pasakė Gėris.

— Tikrai? — sušuko Kelvinas, nors ir ne itin susidomėjęs. — Teisybė tavo pusėj, Džekai, — jis atsisuko į Gėrį. — Dabar tavo eilė. Nupirk mūsų didžiam vadovui išgerti.

Automobiliai , nusprendė Kelvinas. Toliau šnekėsis apie juos.

Penktadienio vakarą Liza išėjo iš kontoros paskutinė. Gatvėmis plaukė minios žmonių, buvo nuostabus saulėlydis. Braudamasi pro gerai nusiteikusius ūžautojus, pasipylusius iš alinių, ji ryžtingai pasuko į Kraistčerčą. Ją šiek tiek kamavo prisiminimai. Apie kitus linksmus penktadienio vakarus. Kai po įtemptos darbo savaitės jie su Oliveriu sėdėdavo prie upės Hamersmite ramiai siurbčiodami sidrą.

Ar tenai iš tikrųjų buvo ji?

Liza nustūmė mintis apie Oliverį į šalį ir pamėgino galvoti apie ką nors kita, bet paskui išvydo kyšančias iš po alinės stalo baltas blauzdas, perkryžiuotas raudonos linijos. Triks!

Mėlyno dangaus ir šilumos garbei Triks nusiskuto kojas tualete per priešpiečius, o dabar demonstruoja jas nuogas, nors ir kruvinas. Ji sunaudojo beveik visus Ešling pleistrus.