Нэнси Уоррен - Svajonių savaitgalis

O Kitė žavėjosi kiekvienu patiekalu. Net paprašė someljė paaiškinti, kaip buvo parinktas vynas prie atskirų patiekalų. Kiek jis atsiminė, ji visuomet buvo tokia – smalsi. Žmonės, paskatinti nuoširdaus domėjimosi, su malonumu kalbėdavosi su ja. Jeigu ji nebūtų pasukusi į viešuosius ryšius, būtų tapusi puikia žurnaliste.

Kilo nedidelis sambrūzdis, kai pasirodė vaikinas su fotoaparatu. Kitė nušvito pamačiusi televizijos komandą ir įkyrią jauną moterį pasišiaušusiais trumpais plaukais – ji uždavė jam labai asmeniškus klausimus. Dėl Kitės jis pasistengė atrodyti labai susijaudinęs dėl laimėto konkurso.

Toliau per vakarienę Kitė elgėsi draugiškai, tačiau išlaikė atstumą ir Piteris suvokė pasiekęs savo tikslą. Juodu vėl galėjo kalbėtis. Ji juokėsi iš jo pokštų ir domėjosi vietomis, kuriose jam teko gyventi. Durys į jųdviejų draugystę prasivėrė. Tik dabar jis suprato, kaip buvo jos pasiilgęs.

Juodu suvalgė po citrinų skonio saldėsį, išgėrė kavos ir jis pajuto, kad jiems skirtas laikas baigiasi.

– Ar tu su kuo nors susitikinėji? – neišvėręs paklausė jis. Kitė pažvelgė į jį, o akyse šokinėjo žiežirbos.

– Susitinku su daugeliu žmonių. Eime, aprodysiu tau viešbutį.

Ji ir vėl buvo viešųjų ryšių specialistė. Piteris net nespėjo mirktelėti. Kitė parodė jam kambarius, skirtus spontaniškoms linksmybėms ir žaidimams, sveikatingumo kompleksą, kur net jis pajuto norą pasidaryti pedikiūrą, biblioteką, kurioje buvo galima ne tik skaityti. Visur buvo justi erotikos dvelksmas, bet Paiper kažkaip pavyko išlaikyti eleganciją. Viešbučio interjeras ir daugybė vietų, kur poros galėjo pasislėpti ir atsiduoti geiduliui, įžiebė Piterio aistrą. Kitė ėjo priešais jį, o kojas glamonėjanti suknelė tik išryškino kūno linijas. Jis pajuto, kaip alksta jos.

Kai juodu pasiekė jo kambario duris, ji kiek atsitraukė, taip duodama suprasti, kad neketina užeiti vidun.

– Labanakt, Piteri.

Ji jau gręžėsi, kai jis suėmė ją už pečių ir privertė pažvelgė jam į akis.

– Kodėl aš negaliu gyventi toliau?

Pritrenkta ji tik sumirksėjo.

– Hmm?

– Po tavęs susitikinėjau su daugybe moterų.

– Dėkoju, kad dalijiesi tuo su manimi, bet man reikėtų…

– Nieko gero. Vos tik imdavau galvoti apie ateitį, suabejodavau, jog ta moteris per gera, kad susisietų su tokiu šunsnukiu kaip aš. Kas, jei aš spruksiu, kai jai manęs reikės?

– Tai ne mano bėda.

– Ne, bet tu esi jos dalis. Būdamas su kita moterimi, mintimis grįždavau prie tavęs. Kodėl?

– Gal dėl sąžinės graužaties?

Piteris nekantriai papurtė galvą.

– Iš pradžių ir aš taip maniau. Paskui ėmiau galvoti, jog negalėsiu gyventi toliau, kol neįsitikinsiu, kad tau viskas gerai.

– Tokiu atveju, Piteri, gali sau gyventi toliau. Mano gyvenimas tiesiog nuostabus. Gyvenu lyg svajonėje. Dėkoju, kad leidai suprasti, jog mudu – ne pora. – Ji papurtė galvą ir švelniai nusijuokė. – Tik įsivaizduok, jei būtume susituokę. Man būtų nesmagu skirtis.

Ji teisi. Turėtų būti patenkintas, kad jųdviejų išsiskyrimą Kitė vertina taip pat, kaip ir jis. Tai kodėl jos žodžiai aštriomis adatomis sminga į širdį?

Ji delnais suėmė jam veidą, pasistiebė ir švelniai pabučiavo.

– Linkiu tau gražaus gyvenimo. Mano tikrai bus nuostabus.

Kitė apsisuko ir nuėjo.

Tą akimirką lyg žaibas perskrodė jo mintis – jis aiškiai suprato savo bėdą. Jis, Piteris Garsonas, vis dar tebemyli Kitę Prestkot. Ir turi vos vieną savaitgalį, kad sugalvotų, kaip ją susigrąžinti.

Ketvirtas skyrius

Žinutė darbuotojams:

„Svajonių savaitgalio” nugalėtojas apsistojo „Karnabi” apartamentuose. Pasirūpinkite, kad jis gautų viską, ko tik užsigeis. Visus žiniasklaidos atstovus nukreipti pas Kitę.

Kitės pirštai klaidžiojo lifto mygtukais. Kambarys, kurį užsakė Kesei, šiąnakt atiteko jai. Viešbutyje ji visada turėjo drabužių persirengti ir tualeto reikmenų tam atvejui, jei užtruktų darbe ir belstis į kitame miesto gale esantį butą būtų tikra beprotybė. Tyloje visuomet būdavo laisvų kambarių. Žinoma, kai baigsis viešųjų ryšių kampanija, tokių pranašumų nebeliks. Kad ir kas nutiktų, ji privalės grįžti namo, nes kambarių reikės viešbučio svečiams.

Šiuo metu ji jautėsi per daug įsitempusi, kad liktų kambaryje viena. Be to, laukė darbas. Privalėjo surasti, kas rytoj bus jos vietoje.

Pirštai vis dar slankiojo pulteliu, kol galiausiai paspaudė vestibiulio mygtuką. Po kelių minučių Kitė įžengė į barą Erotika . Di pažvelgė į ją nuo baro, sužiuro jai už nugaros ir, supratusi, jog ji viena, klausiamai kilstelėjo antakį.

Kelias akimirkas Kitė džiaugėsi tuo, kad restoranas vis dar sausakimšas, o baras užpildytas trim ketvirčiais, nors jau vidurnaktis, o tada įsitaisė kuo toliau nuo žmonių ant baro kėdės.

Di patraukė prie baro pakeliui pasirūpindama klientais ir galiausiai išdygo priešais Kitę.

– Kur aistra degantis vaikinas? – paklausė ji. Ši mergina atrodė kaip sveikata trykštanti ūkininkė ir jos išvaizda keistai derėjo su rausvu berankoviu smokingu, kokį vilkėjo visos barmenės.

– Savo kambaryje.

– Vienas? Tikras nusikaltimas. Kai mačiau jus restorane, atrodė, jog puikiai sutariate. Jis labiau domėjosi tavimi nei tuo, kas buvo jo lėkštėje.

– Jis ne mano skonio, – trumpai atsakė Kitė.

– Žinoma. Aukštas, tamsiaplaukis, dailus vaikinas irgi ne mano skonio, – išsiviepusi tarė Di. – Tai ką tu čia veiki? Nori išgerti?

– Ar turi ko nors, nuo ko lengvai užmigčiau, bet rytoj nekankintų pagirios?

– Žinoma – migdomųjų. Kas tau yra? Atrodai įsitempusi.

Kitė liovėsi žaidusi su plaukais ir pasidėjo rankas ant kelių.

– Prašyčiau taurės baltojo vyno.

Di papurtė galvą.

– Tik ne su šia suknele.

Kitė nesusitvardė ir nusišypsojo. Di buvo vienintelė jos pažįstama barmenė, kuriai pavykdavo gėrimą paversti madingu aksesuaru.

– Nustebink mane.

– Turiu tai, ko reikia. Dangaus melsvumo martinio, – ji negailėdama šliūkštelėjo degtinės ir truputį melsvojo Curacao likerio į indą kokteiliams ruošti ir viską kruopščiai suplakė.

Kitė pasidomėjo:

– Ar matei Paiper šįvakar?

– Ne. Man regis, juodu su Treisiu anksti atsigulė. – Ji erzinamai pažvelgė į Kitę. – Atrodo, jie dažnai taip daro.

To ji ir bijojo. Be jokios abejonės, Kitė džiaugėsi, kad Paiper sutiko tokį šaunų vyruką, tik dabar jos draugė ir viršininkė vis rečiau turėjo laiko jai.

– Susirasiu ją ryte. Jei pamatysi, pasakyk, kad ieškau.

Di supylė kokteilį į taurę ir papuošė griežinėliu citrinos. Pastatė gėrimą priešais Kitę, o tada nužvelgė jos suknelę.

– Neblogas derinys.

Kitė lėtai paragavo.

– Mmm, labai skanu.

– Daug geriau nei baltasis vynas. Tik sprendžiant pagal tai, kaip tu elgiesi, prireiks mažiausiai dešimties kokteilių, kad užmigtum.

– Man tikrai labai reikia pasikalbėti su Paiper.

– Lukterėk, regis, ji kalbėjo apie savaitgalį pas Hamptonus. Ką tik prisiminiau.

Kitė įtariai prisimerkė.

– Ji nieko man apie tai nesakė.

– Man pasirodė, kad jie nusprendė staiga.

Kitė išpuoselėtais nagais barbeno į baro paviršių. Tikrai nepatikės, kad Piteris atsitiktinai tapo pirmuoju nugalėtoju. Ji, Paiper ir Piteris lankė tą pačią mokyklą, tad nereikėjo būti sekliu, kad suprastum, jog čia įsipainiojusi ir Paiper. Ji padėjo jos buvusiajam surengti jųdviejų susitikimą. Tik kodėl? Kam Paiper kišti nagus prie viso to?