Нэнси Уоррен - Svajonių savaitgalis

– Gal širdį slegia sunkūs jausmai. Iš praeities.

– Sakydamas iš praeities, matyt, turi galvoje tą dieną, kai palikai mane prie altoriaus?

Piteris linktelėjo, o Kitė su pasitenkinimu pastebėjo, kaip paraudo jo kaklas virš apykaklės. Jam gėda.

– Tavo atsiprašymo laiškas buvo tikrai mandagus, o čekis, kurį atsiuntei mano tėvams, – daugiau nei dosnus. Regis, buvome per jauni ir tai, kad nesusituokėme, išėjo į gerą. Neturiu jokių neigiamų jausmų.

– Norėčiau viską paaiškinti. Bent jau pamėginti. – Jis persibraukė plaukus ranka ir šie pasišiaušė. – Žinau, tai, ką padariau, nedovanotina, bet…

– Piteri, – nutraukė jį Kitė, – aš negyvenu praeities klaidomis. Mano gyvenimas puikiai susiklostė. Esu laiminga. Gal jau galime eiti?

Jis atrodė sutrikęs, net kiek įsižeidęs. Cha! Ko gi tikėjosi? Kad ji pratrūks raudoti ir puls į glėbį? Tegu nesvajoja. Jei sujudini senas žaizdas, jos vėl ima kraujuoti.

– Gerai, – sutiko jis ir pasisuko į veidrodį per visą sieną, kurio rėmą puošė stiklo šukės ir kristalai. Kitė nusigręžė, kad nereikėtų žiūrėti, kaip jis rišasi kaklaraištį. Jai nederėjo stebėti tokios intymios akimirkos. Ji ėmė tyrinėti kambarį, ieškodama nors menkiausio trūkumo, bet nerado.

Tereikėjo žinomiems drabužių dizaineriams leisti imtis interjero ir štai ko jie pasiekė. Milžiniška lova – tokios yra visuose viešbučio kambariuose – ir geriausias čiužinys, kokį tik įmanoma nupirkti. Tokia patalynė buvo tik Karnabi apartamentuose. Dizaineriai nestokojo humoro jausmo: spalvingas pūkinis užklotas su nėriniais puoštais kraštais sudarė įspūdį, kad lova apsirengusi ir ją reikia nurengti. Spalvoti apskritimai margino ir kilimą, kurį Paiper užsakė pagal dizainerių nurodymus. Atmosfera buvo žaisminga, bet skirta suaugusiesiems.

Šie apartamentai buvo Kitės mėgstamiausi, todėl ji ir užsakė juos pirmajam savaitgaliui. Rožinės spalvos dvivietė sūkurinė vonia, o kambario vidury – Stella McCartney širma, kurią galima ištiesti jei prireikia privatumo ar kyla noras pakoketuoti. Aukštas langas žvelgia į Madisono aveniu. Stiklas buvo permatomas iš vienos pusės, todėl niekas nematė, kas vyksta apartamentuose, bet svečiai jautėsi lyg vitrinoje, o tai, anot Paiper, – labai stiprus dirgiklis.

Kitė nusiuntė patarnautoją į kambarį likus kelioms valandoms iki svečio atvykimo, todėl dabar židinyje prie vonios smagiai spragsėjo ugnelė, o šampanas šalo ledo kibirėlyje. Net nežiūrėdama ji žinojo, kad ant sienos kabo du prabangūs chalatai, o prie vonios krepšelyje sudėti geriausi itališki muilai ir losjonai.

Daugelyje viešbučių svetainė yra pagrindinis kambarys, šalia kurio būna įrengti vienas ar keli miegamieji. Tik ne Tyloje . Paiper nutarė, jog pagrindinis kambarys bus miegamasis. Šalia – vonia ir dušas su kvapų terapijos srovėmis. Kitos durys vedė į jaukią virtuvę su valgomuoju. Likusios dvejos durys – į darbo kambarį ir į svetainę.

Niekur nesimatė Piterio daiktų. Prisiminusi jo tvarkingumą Kitė spėjo, kad jie jau sudėti drabužinėje. Kalbėdama su juo, ji privalėjo apie tai negalvoti. Kaip ir apie seksualią apartamentų atmosferą.

– Nekantrauju išgirsti apie visas tavo aplankytas vietas. Kiek pamenu, rašei man iš Londono.

Kitė gerai prisiminė, kaip gavo tą laišką – teko ilgai pavargti, kol sudėliojo suplėšytus gabalėlius. Kelių skiaučių jai taip ir nepavyko rasti, todėl laiškas labiau priminė kalbą pradėjusio mokytis vaiko žodžius:

Man l b i g la, kad t e įskd. Tik vieną atleisi mn.

Kurį laiką ji dar mėgino sudėti žodžius į sakinį, nors tai labiau priminė dėlionę. Galiausiai nusprendė liautis švaisčiusi laiką nelaimingai meilei. Praeities klaidos rūpi tik istorikams ir senukams. Tik ne Kitei – ji privalėjo rūpintis karjera ir gyventi toliau. Labai viliojo Niujorkas – čia jos niekas nepažinojo, o ir ką reiškia dar viena sudaužyta širdis mieste, kur gyvena daugiau nei aštuoni milijonai žmonių?

Nors ji suplėšė Piterio laišką, bet atidžiai sekė jo karjerą. Žinojo, kad jis dirbo tarptautinėje prekybos įmonėje. Iš pradžių darbavosi Londone, vėliau jį perkėlė į Honkongą, dar vėliau – į Braziliją. Galiausiai jį pasamdė gerai žinoma rinkodaros įmonė Niujorke. Jos darbas reikalavo skaityti verslo spaudą, tad Kitei nė už ką nepavykdavo išvengti žinių apie Piterį.

– Tiesa. Bus smagu atsigriebti, – tai sakydamas jis uždėjo ranką jai ant peties. Tai buvo švelnus, jausmingas gestas, kurio Kitė pasiskubino nusikratyti. Tik jai nepavyko atsikratyti užplūdusių jausmų.

– Ar tau patinka viešbutis? – pasidomėjo Kitė, kai jie išėjo iš kambario ir nužingsniavo prie lifto. Ji buvo pasiryžusi elgtis draugiškai, kaip būtų elgusis su bet kuriuo kitu viešbučio svečiu.

– Jis nuostabus, – atsakė Piteris. – Negalėjau patikėti, kad Paiper ėmėsi šeimos verslo, bet pamatęs viešbutį supratau, jog jis idealiai jai tinka.

– Ar nuo to laiko, kai persikraustei į Niujorką, jau mateisi su Paiper? – Ji velniškai gerai žinojo, kad juodu nesimatė. Paiper būtų pasakiusi.

– Ne, nesimačiau, – patvirtino jis.

– Esu tikra, kad šį savaitgalį turėsi progą.

Juodu tęsė nerūpestingą pokalbį, kol vos girdimai atsivėrė lifto duris, pateisindamos viešbučio vardą.

Blankioje lifto kabinoje su veidrodžiais ant sienų Kitė galėjo apžiūrėti Piterį iš visų pusių. Jis jai pasirodė dailus nepažįstamasis. Toks vyras, į kurį neabejotinai atsisuktų pažiūrėti. Dabar jam – dvidešimt septyneri. Gyvenimas egzotiškose šalyse, o gal rimtas ir atsakingas darbas suteikė jo išvaizdai brandumo ir tai atrodė nepaprastai seksualu. Jai būtų pavykę apsimesti, kad priešais – patrauklus nepažįstamasis, jei ne skausmingai pažįstamas kvapas.

Jis metė ją nė nemirktelėjęs, bet net po trejų metų liko ištikimas Polo kvepalams.

– Ar tu parinkai man kambarį?

– Žinoma. Tai geriausi apartamentai visame viešbutyje.

– Dar niekada nesu matęs tokio tobulo kambario meilužiams.

Gal jos širdis ir virptelėjo, kai tardamas paskutinius žodžius Piteris reikšmingai į ją pažvelgė, tačiau Kitė liko rami.

– Taip. Paiper Devon turi viziją. Šis viešbutis – jausminga atgaiva pakvaišusiame pasaulyje. Jis puikiai tinka ką tik įsimylėjusiems, seniai susituokusioms poroms, vienišiams. Visi čia gali pasilepinti, o gal ir išmėginti ką nors nauja.

Liftas sustojo vestibiulyje. Kitė patraukė link Amuse Bouche , o tada netikėtai stabtelėjo.

– Gal prieš vakarienę norėtum ko nors išgerti bare? – ji mostelėjo į Erotiką , esančią šalia restorano.

– Dėkoju, ne. Gal vėliau.

Ji linktelėjo ir meiliai pamojavusi Di, mėgstamiausiai barmenei, patraukė į restoraną.

– Netrukus palepinsi gomurį. Mūsų vyriausiasis virėjas Džekobas Hilas yra pats šauniausias visame mieste. Paiper atsiviliojo jį iš Los Andželo ir taip padarė Niujorkui milžinišką paslaugą.

Restoranas buvo pilnut pilnutėlis. Kitė to ir tikėjosi, tačiau vis vien nuo lūpų nusprūdo palengvėjimo atodūsis. Šiandien čia bus Times fotografas, todėl ji norėjo, kad Amuse Bouche atrodytų naujoviškas, jaukus ir sausakimšas.

– Labas vakaras, panele Prestkot. Pone Garsonai. – Restorano administratorius Volteris neparodė nuostabos, kad Kitė pati vakarieniaus su konkurso nugalėtoju. Tiesiog palydėjo juos prie stalelio dviem jaukioje nišoje. Jaukumo teikė išmaniai panaudotos širmos. Pakeliui ji pamojavo keliems svečiams, kurie norėjo būti atpažinti ir pastebėti. Buvo kelios poros, kurios netroško dėmesio, ir Kitė praėjo pro juos lyg nematydama. Vis dėlto ji atidžiai nužvelgė svečius, kad įsitikintų, jog viskas tobula.