Нэнси Уоррен - Svajonių savaitgalis

– Netiesa, viskas pasikeitė.

Kurį laiką ji akylai į jį žiūrėjo, o tada atstūmė pustuštę lėkštę.

– Deserto? – linksmai pasiūlė ji.

– Savąjį suvalgiau prieš pietus, – priminė jis keliu paliesdamas jos koją po stalu.

Kitė nusišypsojo ir nieko neatsakė. Gal jis pritrenkė ją taip lengvai sutikdamas su beprotišku jos planu. Ką gi. Piteris užkariaus ją pasinaudodamas visais įmanomais ginklais. Jo stiprybė – ta, kad jis žino visas jos silpnybes.

– Turiu grįžti į darbą, – pasakė jis siekdamas piniginės.

– Teisingai. Aš vaišinu, – perspėjo ji.

– Juk mano svajonių savaitgalis jau baigėsi.

– Tu esi mano klientas. – Jos veidas vėl priminė profesionalią kaukę. – Nesijaudink. Surengsiu tau nuostabią šventę. Tik žinok, jog viešbutis iš to irgi pasipelnys.

– Tokiu atveju visi liksime nugalėtojai, – nerūpestingai atsakė jis. Piteris tylomis svarstė, ką ji pasakytų, jei sužinotų, kad tai Paiper padėjo sugalvoti, kaip kuo daugiau laiko praleisti su mylima moterimi. Greičiausiai abiejų galvos lėktų nuo pečių. – Dėkoju už pietus, – pasakė jis, o Kitė atsistojo.

– Nėra už ką.

Akimirką buvo nejauku. Mažiau ne prieš valandą jis skendėjo jos kūno gelmėse burna sugerdamas jos ekstazės sukeltus riksmus. Piteris ištiesė jai ranką. Kitė tik kilstelėjo antakį ir ją paspaudė.

– Lauksiu iš tavęs žinių, – dar pridūrė jis ir apsisuko.

Šimtai žmonių sakydavo, rašydavo šiuos žodžius tvarkydami verslo reikalus. Piteris mėgavosi tuo, jog abu suprato, kad kalbama apie jųdviejų susitarimą dėl sekso. Kitės susigrąžinimo operacijos nepavadintum sklandžia, tačiau jo neapleido jausmas, jog ji darosi vis įdomesnė.

§

Kitė paskambino Piteriui penktadienio pavakarę. Krištolo vakarėlis buvo jau įsisiūbavęs. Tai buvo triuškinanti sėkmė.

Papietavusi su Piteriu ji grįžo į pokylių salę ir dar kiek sumažino apšvietimą. Rezultatu liko labai patenkinta. Žinoma, tai nebebuvo panašu į Versalio rūmus, greičiau – į miniatiūrinę krištolo stebuklų šalį. Kitei tai nepaprastai patiko. Be to, niekas nebeburbėjo dėl galimos nelaimės. Ji net rado laiko perskaityti Piterio atneštą ataskaitą ir sugalvoti kelis pasiūlymus.

– Piteris Garsonas, – linksmai kaip visada atsiliepė jis. Nuo jo balso jai padažnėjo pulsas.

– Piteri, čia Kitė.

– Tikiuosi, jau nori mylėtis, – pritildęs balsą iki intymaus šnabždesio sukuždėjo jis. – Man pradeda patikti ši tavo mintis.

Kitė dabar galvojo tikrai ne apie seksą. Ji tetroško grįžti namo, užsikaisti arbatos, išsimaudyti po karštu dušu, ko nors užkąsti ir griūti į lovą. Jo žodžiai stebuklingu būdu grąžino ją į burbuliuojantį gyvenimą.

– Skambinu ne dėl to, – atsakė ji nusprendusi, kad šiuose santykiuose ji privalo viskam vadovauti.

– Labai gaila.

– Galvojau apie tavo renginį ir turiu kelis pasiūlymus.

– Puiku. Nori juos aptarti per vakarienę?

Ar ji nori? Žinoma, kad nori, nes vakarienę jie užbaigtų jos arba jo namuose visą naktį mylėdamiesi. Ryte ilgiau pasivoliotų lovoje, o prie rytinės kavos peržiūrėtų popierius, kartu pasiruoštų pusryčius… Tos mažos intymios smulkmenos, kurias ji taip gerai atsiminė. Greičiausiai jie praleistų dar vieną savaitgalį kartu. Bėda ta, kad išlaikyti neįpareigojančius santykius galima tik tada, jei nemėgini įsipareigoti. Kitė žaidė su ugnimi ir puikiai tai suprato. Kol kas ji viską kontroliuoja, tačiau privalo būti nepaprastai atsargi, kad nenusviltų antrą sykį. Kai vyras vieną kartą sudaužo tau širdį – tai tragedija, o kai antrą kartą – tai jau kvailumas.

– Šįvakar negaliu. Viešbutyje vyksta šventė. Pasiūlymus atsiųsiu elektroniniu paštu, o pirmadienį viską aptarsime.

– Nežinau, kada pirmadienį grįšiu. Pameni, šį savaitgalį būsiu Menkių kyšulyje.

Kitė pajuto širdyje atsivėrusią tuštumą. Piteris ją kvietė kartu, bet ji atsisakė. Įdomu, kas užims jos vietą.

Tiesa, tai neturėjo jokios reikšmės, nes jųdviejų santykiai neįpareigojantys. Jokių klausimų ar atsakymų. Ji pati nustatė tokias taisykles, todėl negali pykti už tai, kad jis ketina smagiai praleisti savaitgalį.

Greičiausiai ir vakarienė šįvakar būtų buvusi tik vakarienė. Arba vakarienė ir greitukas. Kol ji mėgino išvengti galimo savaitgalio kartu Niujorke, Piteris mintyse jau krovėsi daiktus į Menkių kyšulį. Be jos. Tai ne geriausias komplimentas moteriai.

– Na taip, žinoma. Aš tau vis tiek išsiųsiu pastabas. Paskambink man kitą savaitę.

– Ačiū.

– Taigi, gero tau savaitgalio.

– Ir tau.

Jo žodžiai nuskambėjo taip, tarsi Piteris būtų taręs juos su šypsena.

Septynioliktas skyrius

Visą savaitgalį Kitė jautėsi sudirgusi. Oras buvo tvankus, perpildytas dulkių. Rugsėjo mėnesiui – neįprastai karšta. Galima kirsti lažybų, jog Menkių kyšulyje dabar vėsu, bet ne tiek, kad negalėtum dieną vaikščioti su šortais. Tiesa vakare smagu užsikurti ugnį.

Ji įsivaizdavo Piterį su bevarde, beveide moterimi kokiame jaukiame mediniame namelyje. Bėgdama nuo tokių vaizdinių, visą savaitgalį praleido linksmindamasi vakarėliuose. Iš dalies tai buvo jos darbas. Taip ji neatsilikdavo nuo čia verdančio gyvenimo – Kitė žinojo visus klubus, restoranus, susibūrimo vietas. Žinojo, kas su kuo tuokiasi, kas laukiasi ar planuoja didelį labdaros renginį. Taip viešbutis pradėjo gauti užsakymų šauniems vakarėliams ir avangardiniams verslo renginiams rengti.

Be to, šie žmonės – jos draugai, o jai labai reikėjo, kad kas nors primintų, jog Kitė tebėra jauna, vieniša ir madinga moteris. Žinoma, ji nebuvo jokio dizainerio mūza, nebuvo ir tokia turtinga, kad galėtų įsigyti kiekvieną norimą dizainerio sukurtą modelį ar kad jos vardą įrašytų į be galo ilgą sąrašą laukiančiųjų naujosios Gucci rankinės. Tačiau ji turėjo puikią nuojautą. Ją daug kur matė ir visą laiką fotografavo, todėl Kitė gaudavo nemažai dovanų.

Valentino mano, kad su ja tu šauniai atrodysi per muzikos prodiuserių vakarėlį „Tyloje” penktadienį, – ir krepšys su nuostabia suknele jau jos rankose. Su Karlo švarkeliu toje nuotraukoje atrodei tiesiog nepriekaištingai. Jis siunčia karščiausių linkėjimų ir naujausią savo skarą. Niekas dar tokios neturi. Bučkis bučkis.

Taip praplaukė dar vienas beprotiškas savaitgalis. Dar niekada ji taip nesidžiaugė matydama, kaip ją fotografuoja – ypač su turtingu prancūzų vynuogynų paveldėtoju ar klube Septyni su iš Los Andželo atvykusiu gražuoliu, kuris išgarsėjo įrašinėdamas dainas.

Be jokios abejonės, kitą sezoną Beaujolais nouveau pristatymas vyks Tyloje . Be to, pradedantys dainininkai, norintys įrašyti pirmąsias savo dainas, būtinai turi apsilankyti viešbutyje.

Sekmadienį Kitė nubudo vėlai truputį užtinusiomis akimis. Ji susitvarkė namus, palaistė gėles, pasiruošė kuklius pusryčius ir paskambino mamai. Tada nuvyko į Mėjos Elison dovanų įteikimo vakarėlį.

Mėja buvo daili ir šviežia – visai kaip jos prižiūrimos gėlės. Kas galėjo tikėtis, jog Bekas Dezmondas, kuriantis tokias baisias istorijas, kada nors susiras tokią švelnią, mielą merginą? Ji papurtė galvą. Meilė neturi taisyklių. Kitė išrinko tokią vestuvių dovaną, kuria Mėja galėtų pasinaudoti, jei vestuvės ir neįvyktų. Ji nusprendė padovanoti dailų šilko peniuarą, išpuoštą gėlėmis. Mėjai turėtų patikti toks romantiškas daikčiukas.

Pirmadienį Kitė su malonumu peržiūrėjo kelias savo nuotraukas paskalų skyreliuose. Gali būti, kad Piteris jų taip ir neperskaitys, tačiau ji vis viena džiūgavo. Kad ir ką jis būtų veikęs Menkių kyšulyje, tereikėjo atsiversti New York Post arba Daily News , kad įsitikintum, jog ir ji laiko neleido veltui.