Нэнси Уоррен - Svajonių savaitgalis

– Ką ketini veikti likusį vakarą?

Piteris iš karto atsakė:

– Kaip sakiau, turiu daug klientų, laukiančių mano masažo.

Kitė niuktelėjo jam į petį.

– O jeigu rimtai?

– Eisiu į sporto salę, – jis valiūkiškai jai šyptelėjo. – Į dar vieną treniruotę.

Nenorėdama pasirodyti nemandagi ir tuojau po sekso išvaryti jį lauk Kitė pasiūlė:

– Gal nori nusiprausti prieš išeidamas?

– Ne-a. Išsimaudysiu sporto klube.

Jis sumirksėjo, tada nusirideno nuo lovos ir dingo vonioje. Grįžęs pasiėmė drabužius nuo grindų ir apsirengė beveik taip pat greitai, kaip ir nusirengė.

– Kada vėl tave pamatysiu? – paklausė jis Kitės.

– Aš tau paskambinsiu.

– Gerai, – jis atrodė visai patenkintas.

Taip Kitė pradėjo pirmuosius santykius, grįstus seksu. Piteris tam neprieštaravo. Reikia pripažinti, jog pasimylėjęs niekada įkyriai neklausinėdavo, kada susitiks kitąsyk. Žinoma, jie dažnai susiskambindavo ir praleisdavo aistringą vakarą jo namuose, tačiau Kitė niekada nelikdavo nakvoti. Kaip ir neleisdavo jam pasilikti nakčiai.

Jos planas buvo tiesiog tobulas. Daug geresnis, nei manė. Reikėjo truputį pasistengti, bet dabar Piteris net nemėgino užsiminti apie galimus rimtesnius jųdviejų ryšius. Kartais jo akyse galėjai įžvelgti įtampą, bet jis daugiau neištarė tokios kvailystės kaip aš tave myliu .

Kitė ir toliau dalyvavo įvairiuose vakarėliuose.

Retsykiais netgi susidurdavo juose su Piteriu. Vieną vakarą jie praleido šokdami Kurstytojo klube. Tiesa, jis net nebuvo naujas. Tiesiog netikėtai tapo populiaria pasilinksminimų vieta.

Tą vakarą, kai netikėtai susitiko Piterį, Kitė lydėjo Simusą

Orurką, nepraustaburnį jauną rašytoją iš Airijos. Simusas buvo panašus į Koliną Farelį, todėl dažnai prisidarydavo bėdų, o jam, kaip ir jo jaunam pašėlusiam agentui, bėdos patiko. Žinoma, juodu apsistojo Tyloje ir paprašė Kitės eiti su jais į Kurstytoją . Ji neprieštaravo.

Kai privažiavo prie klubo limuzinu, čia už durų laukė įprasta eilė norinčių patekti vidun. Visi trys nužingsniavo į eilės pradžią ir juos tuojau pat įleido. Kitė dažnai pasijusdavo šiek tiek kalta dėl tų, kurie likdavo laukti už durų. Ji nuolat turėdavo sau priminti, jog tai – jos darbas.

Ji vilkėjo vaivorykščių spalvų Carolinos Herreros suknelę – ją nusipirko Paiper, bet nusprendė, jog su ja atrodo per daug išblyškusi. Todėl padovanojo Kitei. Tai buvo nebe pirmas kartas, kai ji atiduodavo Kitei dar nė karto nedėvėtus drabužius. Ilgainiui ji susitaikė su mintimi, kad Paiper niekad nejus tokios pagarbos pinigams, kaip ji. Todėl priėmė bičiulės dovaną, be to, Paiper nuoširdžiai įtikinėjo, jog Kitė su ja atrodo daug geriau nei ji. Tą vakarą prie suknelės ji priderino ryškiai raudonus aukštakulnius. Kiek anksčiau buvo nusidažiusi plaukus bei nusipirkusi naują lūpų blizgį, kuris žaismingai žvilgėjo.

Klubas knibždėte knibždėjo jaunų stileivų. Kitė pažinojo daugelį jų, todėl be vargo pristatė airių duetą aplinkiniams. Simusas reikalavo, kad ji paragautų mėgstamiausio jo gėrimo, todėl netrukus ji jau gurkšnojo trisdešimties metų senumo airišką viskį. Tai tikrai nebuvo mėgstamiausias jos gėrimas, bet ji nenorėjo pakenkti Airijos ir Amerikos santykiams, todėl palengva siurbčiojo viskį su ledukais.

Simusas mėgino paaiškinti, kad savo romanuose nagrinėja tam tikrą religijos pakraipą – katalikiškąjį agnosticizmą. Jei tik Kitė teisingai suprato jo tartį. Ji labai stengėsi būti dėmesinga klausytoja, kai pajuto į save įsmeigtą žvilgsnį. Pakėlusi akis kitoje pusėje pamatė Piterį. Akimirką ji girdėjo tik pašėlusį širdies plakimą. Kai paskutinį kartą matė Piterį, jis buvo nuogas ir atsisveikindamas ją bučiavo prie savo buto durų. Tąkart ji norėjo pasilikti, bet neleido sau to pasiūlyti. Piteris irgi neprašė. Kukliai jam pamojavusi ir pastebėjusi, kad jo draugijoje moterų daugiau nei vyrų, ji vėl visą dėmes sutelkė į rašytoją.

Jo agentas vienu mauku ištuštino du stiklus viskio ir, kažką sumurmėjęs apie paslaugų patikrinimą , nuėjo šalin. Kitė vėl ėmė klausytis, ką kalba rašytojas. Ji labai norėjo įsitraukti į pokalbį, bet buvo spėjusi perversti vos pusę vieno jo romanų ir įsidėmėjo tik tai, kad jis kūrybingai vartoja nešvankybes.

– Dieve brangus, juk čia jis! – pasigirdo jausmingas moters šūksnis Kitei iš kairės. Toji moteris buvo iš Piterio draugijos. Inteligentiškos išvaizdos, perkarusi akiniuota mergina juodais drabužiais. Ji išplėtusi akis spoksojo į Simusą. – Man labai patiko Devynios mirtinos nuodėmės . Esi nepaprastai talentingas. Negaliu patikėti, kad tu Niujorke.

Nespėjus Kitei susigaudyti, dama jau stovėjo Simuso pašonėje, o šis jai aiškino apie savo tikėjimo struktūrą ir kaip tai paveikė jo darbą. Netrukus prie jų stalo jau sėdėjo Piterio bičiuliai, o jis pats atsidūrė šalia jos. Kitė pajuto, kaip meilužio šlaunis meiliai glaudžiasi prie jos kojos. Kai sugrįžo agentas, jam nebeliko vietos prie perpildyto stalo. Tai pastebėjęs Piteris ir pakvietė ją šokti.

Matydama, kad airį supa keturios patrauklios, įdomios pašnekovės, Kitė išsliuogė iš už stalo ir nuėjo su Piteriu į sausakimšą šokių aikštelę.

– Ar neketini man padėkoti? – pasilenkęs prie pat jos ausies paklausė Piteris.

– Už ką?

– Už tai, kad išgelbėjau tave nuo nuobodaus airio draugijos.

– Iš kur žinai, kad man su juo buvo nuobodu?

– Kai tau nuobodu, imi žaisti su laikrodžio apyranke – tai užsegi ją, tai atsegi.

– Tikrai? Gal taip aš parodau nerimą?

– Ne. Kai nerviniesi, žaidi su plaukais.

– Atrodo, kad apie mane žinai siaubingai daug, – atkirto ji.

– Seniai tave pažįstu. Štai dabar, pavyzdžiui, tavo akys atrodo svajingos. Ar žinai, ką tai reiškia?

– Kad aš pavargau?

– Tu susijaudinai, – švelniai atsakė jis.

Piteris stipriai prie jos prigludo ir pasidarė aišku, jog jis taip pat susijaudinęs. Kad ir kokių nesklandumų jiems kildavo, seksas visada būdavo nuostabus.

– Ar ta mergina tikrai yra girdėjusi apie Simusą? – įtariai paklausė Kitė, norėdama pakeisti temą.

– Žinoma. Girdėjau, kaip apie jį kalbėjo. Jai labai patinka jo kūryba. Tiesa, gal ir nebūtų jo pažinusi be mano pagalbos, bet…

Ji nusijuokė.

– Tu norėjai susitikti su žinomu autoriumi ar turėjai kitų motyvų?

– Norėjau su tavimi pašokti.

Kitė pakėlė galvą ir pastebėjo labai gerai pažįstamą jo veido išraišką.

– Tik pašokti?

– Ne.

– Ryte turėsiu anksti keltis.

– Tai siūlau išeiti jau dabar. Užsuksiu pas tave, apkamšysiu ir nustatysiu žadintuvą.

Kitę draskė noras tuojau pat sprukti su Piteriu ir stiprus pareigos jausmas.

– Nesijaudink. Leksė pasirūpins, kad tavo rašytojas saugiai grįžtų į viešbutį. Labai tikėtina, jog net paguldys jį į lovą.

Akivaizdu, kad jos nebereikia. Simusas ir jo agentas mokės išsikviesti limuziną.

– Gerai.

Kitė nuėjo atsisveikinti. Liepė airių rašytojui išsikviesti limuziną, kai tik norės grįžti į viešbutį, ir išėjo su Piteriu. Eidami iš klubo, jie net neprisilietė vienas prie kito, bet tarp jųdviejų spragsėjusi aistra buvo beveik matoma. Taksi automobilyje pakeliui į jos namus, nes šie buvo arčiau klubo, juodu tiesiog rijo vienas kitą alkanais žvilgsniais, tačiau vis dar nesilietė. Greičiausiai abu suvokė, kad vos tik jų rankos susilies, niekas nebegalės jų sustabdyti.

Vos tik už nugarų užsivėrė jos buto durys, jie puolė vienas prie kito. Kitė nutraukė jo švarką ir nusviedė ant grindų, o Piteris nekantriai nuplėšė už kaklo surištos suknelės viršų ir apnuogino krūtis. Juodu bučiavosi, glamonėjosi, murmėjo pačius keisčiausius dalykus. Jos pirštai nerimastingai kovojo su marškinių sagomis, bet Piteris patraukė jos rankas ir pats juos atsisegė.