Tačiau kai elektroninio laikrodžio ligoninės koridoriuje skaitmenys pasikeitė iš 23.59 į 00.00, supratau, kad pirmiau turiu imtis kitos istorijos. Atėjo balandžio pirmoji – naujas mėnuo, nauja diena. Tai buvo naujos istorijos – mano istorijos – pradžia. Nekantravau pradėti ją rašyti.
Padėka
Ši istorija nebūtų tapusi knyga, jei ne išmintingi mano agentės Elizabeth Weed patarimai. Mano pasakojimas jai pasirodė ypatingas, ir ji ryžtingai mane vedė per nuolatinių taisymų klampynę, kol rankraštis tapo knyga. Elizabeth, ačiū tau, kad tikėjai mano darbu ir atidavei mane į nepaprastai talentingos redaktorės Denise Roy iš leidyklos „Plume“ rankas.
Denise, Elizabeth sakė, kad būtum tinkamiausia mano knygos redaktorė, ir ji buvo visiškai teisi. Mane maloniai nustebino tavo taikli redaktorės akis ir kūrybiškos idėjos. Nėra talentingesnio ir malonesnio žmogaus, su kuriuo būčiau galėjusi nudirbti šį darbą – tavo dėka net nuolatiniai perrašymai tapo smagūs. Gal galime tai pakartoti?
Aš taip pat be galo dėkinga savo šeimai už jų meilę ir paramą: savo seseriai ir geriausiai draugei, Jessicai Campbell, savo broliams, Joshui ir Josiah Mitchellams, bet labiausiai savo tėvams, Terriui ir Karen Mitchellams, kurie visada skatino mane rašyti (net tą gėdingą „laikraštį“, kurį pati rašydavau ranka ir dalydavau kaimynams, kai buvau šeštokė). Ačiū už jūsų atsidavimą (net tais baisiais paauglystės metais). Taip pat dėkoju Jio šeimai, kuri į pasaulį atvedė tokį puikų sūnų – Jasoną – ir leido man ant knygos viršelio užrašyti jų šeimos pavardę.
Esu labai dėkinga visiems redaktoriams, patarėjams ir rašytojams, kurie įkvėpė ir palaikė mane tūkstančiu įvairiausių būdų: Allison Winn Scotch, Claire Cook, Sarah Pekkanen ir kitoms nuostabioms moterims iš Debiutančių vakaro; Camille Noe Pagán, Jael McHenry, Sally Farhat Kassab, Cindi Leive, Anne Sachs, Lindsey Unterberger, Margaritai Bertsos ir kitoms puikioms Glamour žurnalo moterims (ir vyrams), taip pat Heidi Cho ir Meghan Ahearn iš Woman’s Day žurnalo.
Dėkoju Nadiai Kashper ir visiems leidyklos „Plume“ darbuotojams, kurie prisidėjo prie šios knygos leidimo – ačiū, kad taip sunkiai dirbote dėl manęs. Taip pat širdingai dėkoju Stephanie Sun iš „Weed Literary“ agentūros, kad viena pirmųjų perskaitė šitą knygą, taip pat Jenny Meyer, savo agentei, atsakingai už ryšius su užsieniu. Aš nepaprastai dėkinga už tai, kad mano pirmoji knyga pasirodys Vokietijos bei kitų šalių knygynuose (turėjau sau įžnybti, kad suprasčiau, jog nesapnuoju!).
Esu dėkinga visiems Beinbridžo salos gyventojams, kurie patys to nežinodami atvėrė savo pasaulį skaitytojams iš įvairiausių šalių. Šiuose puslapiuose daug kas išgalvota, bet salos dvasia, tikiuosi, perteikta taikliai. Mano manymu, pasaulyje nėra nuostabesnės vietos nei ši dešimties mylių ilgio sala.
Dėkoju savo sūnums, kuriuos myliu visa širdimi. Šią knygą rašiau daugiausia tada, kai jūs naktį miegojote savo lovelėse. Vieną dieną jūs užaugsite ir suprasite, kad jūsų mama yra rašytoja, – tikiuosi, dėl to jums nebus gėda.
Galiausiai noriu padėkoti savo vyrui Jasonui, kuris ne tik skaitė šimtus mano rankraščio variantų, bet ir dėvėjo galybę kepurių – nuo vaikiškų kaubojiškų skrybėlių iki sportinių kepurėlių su snapeliais. Taip jis linksmino mane kas kartą, kai būdavau suirzusi, pavargusi ar išsisėmusi, o taip būdavo dažnai. Ačiū, kad padėjai man tai padaryti, ačiū, kad buvai šalia, – myliu tave.