Kristina Sabaliauskaitė - Silva rerum

XVII a. mados plačios, rauktos, kelius siekiančios kelnės, mūvimos su kojinėmis ar ilgaauliais batais.

Manierizmų, prietarų.

Turima omenyje Plutarcho Aleksandro gyvenimas ir Ovidijaus Metamorfozės mitai apie Ledą ir Danaję.

Turima omenyje Žemaičių vyskupo Kazimiero Paco tarp 1667 ir 1669 m. išleistas įsakas, pagal kurį Varnių smuklininkai privalėjo vyskupo administracijos išduotus specialius raiščius ryšintiems parapijos pavargėliams kartkartėmis teikti nemokamą maitinimą.

Lapkričio 11-ąją.

„Melskis ir dirbk“ (lot.).

XVII a. kailiu pamuštas vengriškos kilmės viršutinis rūbas su kilpiniu užsegimu.

Ašaka ( Kosciesza ) — Norvaišų giminės herbas.

Lukaszo Gornickio (1527–1603) 1566 m. išleistas veikalas Dworzanin polski — B. Castigliones II Cortegiano pavyzdžiu dialogo forma parašytas bajorų manierų, retorikos ir etiketo vadovėlis, buvęs itin populiarus ir XVII a. LDK.

Polmiskas (lenk. polmisek) — didelė ovalo formos lėkštė.

Saldaus baltojo vyno.

Iš Kilikijos kilęs V a. gyvenęs šventasis asketas, garsėjęs nežmonišku pasninkavimu ir tuo, kad siekdamas atsiskirti nuo pasaulio pasirinko gyvenimą stulpo viršūnėje.

Aliuzija į M. Stryjkowskio Kronikoje minimą pagonių būtybę Poklus — pragaro, debesų, užtemimų ir skrajojančių velnių dvasią.

Gruodžio 29-ąją.

Keptų kastruotų gaidžių, tradiciškai valgytų per Kalėdas.

Audinys, dažytas vertinamais sodrios raudonos spalvos organiniais dažais.

Kalamėja (lenk. kalamajka) — vilnonis nebrangus audinys iš iškarštos avių vilnos.

Negras (lenk.).

Smilkyklių.

Klasikiniai prancūzų virtuvės padažai, išpopuliarėję nuo XVII a. vidurio.

Vilniaus priemiestyje dabartiniame Žygimantų, gatvės rajone, garsėjusiame liejyklomis.

Sraigės į Lietuvą iš Prancūzijos buvo atve žtos XVI a. kaip dvarų parkų ir sodų puošmena ir dėl tinkamo klimato greitai paplito.

XVII a. paplitusios patrankų rūšys.

Kasetonas — korio pavidalo renesansinių lubų dalis, dažnai puošta centre esančiu ornamentiniu ar skulptūriniu motyvu.

Pašaliniams neprieinamoje vienuolyno dalyje, kurioje gyvena įžadus davusios vienuolės.

Vilniaus architektūrai būdingi pastate įkomponuoti įvažiavimo į kiemą vartai.

Išvietės pavadinimas XVII–XVIII a.

Paslikas, ištiktas ypatingos paralyžiaus formos, kai smegenys atsibudusios, o kūnas surakintas miego (lot.).

Bohdan (šen. slavų) — „Dievo duotas“, Theodorus (lot.) — „Dievo dovana“.

Besivystanti raumenų atrofija (lot.).

Pilni ar daliniai, reljefiniai, puošnūs sienos paneliai, būdingi XVII a. interjero architektūrai.

Vietoj tėvų (lot.).

Neveiksniu (lot.).

Betarpiškai ir tiesiogiai (lot.).

Nesutramdomas, sunkiai auklėjamas, neklusnus (lot.).

Nuolankus prašytojas, čia — nuolankus ieškovas (lot.).

1577 m. vyskupo Valerijono Protasevičiaus Bernardinų gatvėje įkurtas bendrabutis vargingiems studentams, tebeveikęs ir 1666 m.

Bursos komendanto.

Zigmuntas Liauksminas (Sigismundus Liauxmin, apie1597-1670) — filosofas, retorikos ir muzikos teoretikas, Vilniaus akademijos profesorius, 1655–1658 m. vicerektorius, vėliau — prokancleris.

Retorikos menas praktikoje ( lot .).

Intensyvus meilės jausmas XVII a. dažniausiai vadintas „afektu“.

Patikinimais (vulg. lot.).

Paprastosios išlaidos (lot.).

Įžadus davusioms vienuolėms.

Garantijos (lenk.).

Nuo noviciato pradžios (lot.).

XVII a. bandomasis kelių mėnesių laikotarpis prieš noviciatą.

Kaip apyvartinės lėšos investuoti pinigai, duodantys pelną arba palūkanas.

Diena iš dienos (lot.).

Benediktinių kaktą ir smakrą dengianti balta kepurėlė su antkrūtiniu.

Portretas.

Fusor (lot.) — liejikas.

Įvairenybių (lot.).

Norvaišų herbas Ašaka (Košciesza) — balta strėlė raudoname fone su skersiniu, smaigaliu nukreipta į viršų — šiek tiek primenantis Sapiegų herbą Lapiną (Lis) — baltą strėlę raudoname fone su dvigubu skersiniu.

Vienuolyno valgomasis.

Vienuolė, budinti prie vienuolyno vartų ir turinti teisę bendrauti su interesantais iš išorinio pasaulio.

Taip Abiejų Tautų Respublikoje vadintos rūmų damos, terminas kilęs iš vokiško žodžio Frauzimmer, reiškiančio „damų kambarys“, atkeliavusio kartu su Habsburgų dinastijos karalienėmis.

Savante (pranc.), sawantka (lenk.) — taip XVII a. Abiejų Tautų Respublikoje vadintos išsilavinusios, meną ir literatūrą išmanančios, intelektualinių ambicijų turinčios aukštuomenės moterys.

Derybų (vulg. lot.).

Taip XVII a. Abiejų Tautų Respublikoje miestiečių buvo pravardžiuojami studentai.

XVII a. antroje pusėje Vilniaus universiteto teikiamas mokslinis laipsnis, aukštesnis už bakalauro, bet žemesnis už daktaro, maždaug atitinkantis dabartinį magistrą (magistrais tuo metu vadinti humanitarinių mokslų daktarai).

Pagal karališkąją savivaldos privilegiją Vilniaus universiteto studentų nusižengimai buvo sprendžiami ne miesto, o vidiniame universiteto teisme.

Pažintis, akistata (pranc.).

Asmeninio namų mokytojo, korepetitoriaus.

Cicerono veikalas Apie draugystę (44 m. pr. Kr.) — populiarus antikinės literatūros veikalas, dažnas XVII a. LDK bibliotekose.