• Пожаловаться

Колин Маккалоу: Erškėčių paukščiai

Здесь есть возможность читать онлайн «Колин Маккалоу: Erškėčių paukščiai» весь текст электронной книги совершенно бесплатно (целиком полную версию). В некоторых случаях присутствует краткое содержание. год выпуска: 2013, ISBN: 9986163943, издательство: Tyto alba, категория: literature_20 / на литовском языке. Описание произведения, (предисловие) а так же отзывы посетителей доступны на портале. Библиотека «Либ Кат» — LibCat.ru создана для любителей полистать хорошую книжку и предлагает широкий выбор жанров:

любовные романы фантастика и фэнтези приключения детективы и триллеры эротика документальные научные юмористические анекдоты о бизнесе проза детские сказки о религиии новинки православные старинные про компьютеры программирование на английском домоводство поэзия

Выбрав категорию по душе Вы сможете найти действительно стоящие книги и насладиться погружением в мир воображения, прочувствовать переживания героев или узнать для себя что-то новое, совершить внутреннее открытие. Подробная информация для ознакомления по текущему запросу представлена ниже:

Колин Маккалоу Erškėčių paukščiai

Erškėčių paukščiai: краткое содержание, описание и аннотация

Предлагаем к чтению аннотацию, описание, краткое содержание или предисловие (зависит от того, что написал сам автор книги «Erškėčių paukščiai»). Если вы не нашли необходимую информацию о книге — напишите в комментариях, мы постараемся отыскать её.

Colleen McCullough (g. 1937) – turbūt žymiausia australė pasaulyje. Tėvynėje jai netgi suteiktas Australijos nacionalinės vertybės titulas. Visi dvylika jos romanų sulaukė ne tik komercinės sėkmės, bet ir palankių literatūros specialistų bei kritikų atsiliepimų.Pasirodžius jos istorinių romanų ciklui, akademinė visuomenė pripažino ją kaip kompetentingą istorikę. 1994 m. Macquarie universitetas (Australija) suteikė jai garbės daktaro laipsnį, o JAV politikai 1997 m. pakvietė tapti Oklahomos universiteto Politinių mokslų katedros Tarptautinių programų valdybos nare. Tarp jos kolegų – dr. Henry Kissingeris, Senato nariai, ambasadoriai, CŽV direktoriai, įtakingi žurnalistai.Tačiau pirmiausia Colleen McCullough vardas siejamas su dabar jau klasika laikomais „Erškėčių paukščiais“. 1977 m. pasirodęs romanas sulaukė stulbinamos sėkmės. Leidimo minkštais viršeliais teisės buvo parduotos už tada rekordinę 1,9 milijono JAV dolerių sumą. Egzotiškame Australijos fone pasakojamas trijų šeimos kartų epas, kurio centre – uždrausta jaunos merginos ir katalikų kunigo meilė. Romanas sužavėjo skaitytojus, tapo tarptautiniu bestseleriu, buvo išverstas į daugiau nei 20 kalbų, pagal jį sukurtas nepaprastai populiarus, dabar jau televizijos klasika tapęs serialas ir miuziklas" Ach, tie vyrai ir moterys! Kas jiems sakė, kad gyvenime viskas paprasta ir einasi, kaip per sviestą? Nesąmonė! Ir tai parašyta čia — kad kentėsi iki gyvenimo galo už savo nuodėmes ir savanaudiškumą. Sutinku, kad širdžiai neįsakysi ir taip nutiko pagrindinei šio romano veikėjai. Visai to nenorėdama ji pamilsta tą, kurio negali mylėti, nes jis atidavęs save Dievui ir myli tik Dievą. Tačiau maža būtybė, kurią jis sutinka būdamas dar jaunas, nuošalaus krašto parapijos kunigas, apverčia jo gyvenimą aukštyn kojomis. Per aštriai pasakyta. Greičiau sujaukia jo jausmus ir priverčia kentėti. Tokia romano tema. Tačiau pradėkime nuo pradžių. Rašytoja puikiai suskirsčiusi knygą į septynias dalis, kurios kiekviena pavadinta vieno iš veikėjų vardu. Ir, kaip įsivaizduodavau aš, toje dalyje turėtų būti aprašytas tik tas veikėjas. Tačiau rašytoja puikiai įtraukia ir kitų veikėjų gyvenimo dalis. Laikas čia bėga greitai. Neapsistojama prie vienos dienos ar mėnesio ilgiau nei keli puslapiai. Vis tik aprėptas ilgas laikotarpis – penkiasdešimt ketveri metai. Svarbiausia šios knygos veikėja – mergaitė-mergina-moteris Megė. Jos gyvenimas kaip ant delno. Pirmosios dienos mokykloje, pirmoji kelionė į Australiją, naujas gyvenimas — kitoks, nei buvo įprasta. Ji nepatyrė tokios motinos meilės, kokią patyrė kitos jos amžiaus mergaitės, tačiau savo mažoje širdelėje jautė, kad yra mylima. Jos vaikystė buvo sunki ir ne tokia laiminga, kaip kitų vaikų. Visas jos gyvenimas nebuvo laimingas ir lengvas. Ji prarado vyresnįjį brolį, vėliau tėvą, o nugyvenusi pusę savo amžiaus – sūnų. Ir pačiomis sunkiausiomis minutėmis šalia buvo vienintelis žmogus, kuriuo ji tikėjo ir mylėjo labiau nei kitus. Jos meilės objektas buvo jaunas, labai gražus ir protingas kunigas. Ir kaip gi galima nepamilti tokio vyro?! Nesvarbu, kad jis kunigas. Pirmiausia jis yra vyras. Susimąsčiau – ar didžioji drama prasidėjo, kai jie įsimylėjo, ar visas romanas toks – nenutrūkstanti drama. Vis tik antrasis variantas arčiau tiesos. Įdomūs ir neįtikėtini posūkiai jaunos merginos gyvenime ir jos pasirinkimai prikausto prie knygos puslapių, ir jos norisi vis daugiau. Aiktelėdavau iš nuostabos, kai romano eiga pasisukdavo visiškai netikėta linkme. Skaitai ir galvoji, kas čia dar tokio ypatingo gali nutikti, kai Jis išvyksta į Europą, o Ji išteka už nemylimo vyro. O čia ima ir vėl viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Ir taip visus šešis šimtus puslapių. Moterims šis romanas patiks, jei dar nežino, koks nenuspėjamas būna gyvenimas, ir kaip daug priklauso nuo mūsų pačių. O vyrai supras tik tuomet, jei turės nors truputį moteriškumo

Колин Маккалоу: другие книги автора


Кто написал Erškėčių paukščiai? Узнайте фамилию, как зовут автора книги и список всех его произведений по сериям.

Erškėčių paukščiai — читать онлайн бесплатно полную книгу (весь текст) целиком

Ниже представлен текст книги, разбитый по страницам. Система сохранения места последней прочитанной страницы, позволяет с удобством читать онлайн бесплатно книгу «Erškėčių paukščiai», без необходимости каждый раз заново искать на чём Вы остановились. Поставьте закладку, и сможете в любой момент перейти на страницу, на которой закончили чтение.

Тёмная тема

Шрифт:

Сбросить

Интервал:

Закладка:

Сделать

Pagaliau Fija pamojo Megei, kad atsisėstų ant aukštos kėdutės, suraišiojo nakčiai plaukus skudurėliais ir liepė eiti miegoti, nuėjo gulti ir Stiuartas su Hiuju; Džekas ir Bobas išsiprašė, kad dar leistų pašerti šunis; Frenkas nusinešė ant stalo prie viryklės Megės lėlę ir ėmėsi klijuoti jai plaukus. Padrikas pasirąžęs užvertė knygą ir padėjo pypkę į didžiulę mirguliuojančią vaivorykštės spalvomis kriauklę, kurią naudojo vietoj peleninės.

— Na, mama, eisiu gult.

— Labanaktis, Pedi.

Fija nurinko indus ir nuo sienos nusikabino didelę cinkuotą geldą. Pasidėjusi ją kitame gale stalo, prie kurio sėdėjo Frenkas, nukėlė nuo ugnies sunkų ketaus puodą ir įsipylė karšto garuojančio vandens. Iš senos žibalo skardinės šliūkštelėjo šalto, įmetusi muilą su vieline muiline paplakė, kol prisidarė putų, ir pradėjo plauti bei skalauti lėkštes, statyti skiausčias.

Frenkas tvarkė lėlę nepakeldamas galvos, bet kai ant stalo išaugo švarių lėkščių krūva, jis tylom atsistojęs paėmė šluostę ir pradėjo jas šluostyti. Ėjo nuo stalo prie indaujos ir vėl atgal, dirbo mikliai, su įgudimu. Juodu su motina žaidė slaptą ir pavojingą žaidimą, nes viena iš griežčiausių taisyklių Pedžio valdose buvo tikslus pareigų pasiskirstymas. Visi namų darbai priklauso moteriai, ir baigta. Nė vienas iš vyrų tegu nė piršto neprikiša prie moteriško darbo. Bet kas vakarą, Pedžiui nuėjus gulti, Frenkas padėdavo motinai, ir Fija lyg sąmokslininkė atidėliodavo indų plovimą iki tos akimirkos, kai jie išgirsdavo dunkstelint į grindis Pedžio šlepetes. Jei jau Pedis nusimetė šlepetes, į virtuvę jis nebeateis.

Fija švelniai pažvelgė į sūnų.

— Nežinau, ką daryčiau be tavęs, Frenkai, bet geriau jau nepadėtum. Tau bus per maža poilsio iki ryto.

— Nieko, mama, kad pašluostysiu kelias lėkštes, nenumirsiu. Nors tiek tave užvaduosiu.

— Čia mano darbas, Frenkai. Aš nesiskundžiu.

— O, kad mes praturtėtume, tada galėtum pasisamdyti tarnaitę.

— Gerai nori! — Fija nusišluostė paraudusias muilinas rankas ir atsidususi įsisprendė į šonus. Pažvelgė į sūnų kiek susirūpinusiomis akimis — kiekvienas darbininkas pakeiksnoja gyvenimą, o Frenkas tiesiog negali jo pakęsti.

— Frenkai, nekurk didelių planų. Tik blogiau nuo to bus. Mes paprasti žmonės, darbininkai, vadinasi, niekados nebūsim turtingi ir neturėsim tarnaičių. Būk patenkintas tuo, kas esi ir ką turi. Šitaip kalbėdamas tu įžeidi tėtę, o jis tikrai to nenusipelnė. Pats žinai. Nei jis geria, nei lošia, tiktai plūkiasi dėl mūsų visų. Nė penso iš savo uždirbtų pinigų neišleidžia sau. Viskas išeina mums.

Raumeningi pečiai nekantriai truktelėjo, tamsus veidas paniuro, pasidarė atšiaurus.

— Bet kas gi čia bloga, jei aš noriu iš gyvenimo daugiau, negu tik triūsti iki devinto prakaito? Nesuprantu, kodėl negerai norėti, kad tu turėtum tarnaitę.

— Negerai todėl, kad tai neįmanoma! Juk žinai, neturim iš ko toliau leisti tave į mokyklą, o jei nebaigsi mokyklos, ką galėsi dirbti — tik juodą darbą. Iš tavo kalbos, tavo apsirengimo ir rankų matyti, kad esi darbininkas. Bet pūslės delnuose nėra negarbė. Kaip tėtė sako: kieno rankos pūslėtos, žinok, jis garbingas žmogus.

Frenkas nieko nebeatsakė, tik gūžtelėjo pečiais. Visi indai buvo sudėti į vietą; Fija išsitraukė siuvinių krepšelį ir atsisėdo į Pedžio kėdę prie pakuros, o Frenkas vėl ėmėsi lėlės.

— Vargšelė Megė! — staiga pasakė jis.

— Kodėl?

— Šiandien, kai tie padūkėliai tampė jos lėlę, ji taip verkė, sakytum visas jos pasaulis būtų sugriuvęs. — Jis pasižiūrėjo į lėlę, jau su plaukais. — Agnesė! Ir iš kur ji ištraukė tokį vardą?

— Greičiausiai bus nugirdusi mane kalbant apie Agnesę Forteskju— Smit.

— Kai atidaviau jai lėlę, pasižiūrėjo į galvos vidų ir vos nenumirė iš baimės. Akys ją nugąsdino, tik nesuprantu kodėl.

— Megė visada mato, ko nėra.

— Gaila, kad neturim pinigų, taip norėtųsi kuo ilgiau leisti mažuosius į mokyklą. Jie tokie protingi.

— Ak, Frenkai. Daug norįs ant mažo atsisėda, — alsiai atsakė motina. Pasipurčiusi ji persibraukė ranka per akis ir įsmeigė adatą į pilkų vilnonių siūlų kamuoliuką. — Nebegaliu. Taip nusivariau, kad nebematau nieko.

— Eik gulti, mama, aš užpūsiu lempas.

— Dar tik prikrausiu krosnį.

— Aš prikrausiu.

Frenkas atsistojo ir atsargiai užkišo puošniąją lėlę už torto formos ant indaujos, kad vėl kas neatsitiktų. Dėl berniukų buvo ramus — nebegriebs, jo jie bijojo labiau nei tėvo, nes Frenkas buvo gana žiaurus. Tas žiaurumas niekad neprasiverždavo prie motinos ir sesers, bet broliai visi nuo jo kentėdavo.

Fija žiūrėjo į jį skaudama širdimi — Frenkas turėjo kažkokio nežaboto atšiaurumo, bus dėl jo bėdos. Kad bent kiek jie su Pėdžių sutartų! Bet amžinai vienam viskas atrodo priešingai negu kitam, ir ginčijasi nuolat. Gal Frenkas per daug ja rūpinasi, per daug prie jos prisirišęs. Jei taip, ji pati kalta. Bet tai reiškia, kad jis myli ją, turi gerą širdį. Nori bent kiek palengvinti jai gyvenimą. Ir vėl Fija sugavo save laukianti nesulaukianti dienos, kada Megė paūgės ir nukels tą naštą Frenkui nuo pečių.

Ji pasiėmė nuo stalo lempą, bet paskui vėl padėjo ir priėjo prie sūnaus — tupėdamas prieš krosnį, Frenkas kišo malkas į didelę pakurą, klibino krosniakaištį. Per baltas jo rankas ėjo ryškios venos, gražios plaštakos buvo nenuplaunamai pajuodusios. Droviai ištiesusi ranką, Fija švelniai nubraukė jam nuo akių tiesius juodus plaukus; tik tokią glamonę sau leido.

— Labanaktis, Frenkai, ačiū tau.

Ant sienų šoko ir blaškėsi lempos šešėliai, kai Fija tyliai ėjo iš miegamojo į miegamąjį.

Frenkas ir Bobas miegojo arčiausiame kambaryje; Fija be garso stumtelėjo duris, aukštai pakėlė lempą, ir toji apšvietė dvigulę lovą kampe. Bobas tysojo aukštielninkas, išsižiojęs, virpėdamas ir krūpčiodamas kaip šuo; ji priėjo prie lovos ir pavertė jį ant dešiniojo šono, kol košmaras dar neįsisiautėjęs, ir kiek pastovėjo žiūrėdama. Koks panašumas į Pedį!

Gretimame kambaryje Džekas ir Hiujis kone pinte susipynę. Šitie tai tikri išdykėliai! Nuolat ką nors iškrečia, bet ne iš piktumo. Ji norėjo juos išskirti ir patvarkyti patalą, bet ryškiai rudos garbanotos galvos nesidavė perskiriamos. Fija atsiduso, tesižinai. Ir kaip jie gali pailsėti per naktį šitaip miegodami, — bet jie, regis, nuo to klestėte klesti.

Kambarys, kur miegojo Megė ir Stiuartas, buvo per tamsus ir liūdnas tokiems mažiems vaikams. Sienos nudažytos niūria ruda spalva, ant grindų rudas linoleumas, nė jokio paveikslėlio ant sienų. Kaip ir kituose miegamuosiuose.

Stiuartas buvo apsisukęs atžagariai, ir iš po antklodės tebuvo matyti naktiniais marškiniais aptemptas užpakaliukas ten, kur turi būti galva; veidas ir vėl prispaustas prie kelių, kaip jis ir neuždūsta. Fija atsargiai pakišo ranką po antklode ir sustingo. Vėl šlapias! Ką gi, iki ryto jau ir pagalvė būtinai bus šlapia. Jis visada taip, apsisuka ir vėl apsišlapina. Na bet iš penkių sūnų tik vienas slapukas — dar ne taip blogai.

Megė buvo susirangiusi į kamuoliuką, įsikišusi Į burną nykštį. Skudurėliais suraišioti plaukai išsidraikę aplinkui. Vienintelė duktė. Fija tik probėgšmais nužvelgė ją ir išėjo; Megė jai ne paslaptis, ji bus moteris. Fija žinojo, kas jos laukia, ir nei pavydėjo jai, nei jos gailėjo. Sūnūs kas kita; kiekvienas iš jų — stebuklas, atsiradęs iš jos, moters, kūno. Sunku, kai nėra kas padeda namuose, bet sūnus verta auginti. Tarp sau lygių Pedis yra daugiausia gerbiamas kaip tik dėl jų. Augink sūnus, tai būsi tikras vyras.

Читать дальше
Тёмная тема

Шрифт:

Сбросить

Интервал:

Закладка:

Сделать

Похожие книги на «Erškėčių paukščiai»

Представляем Вашему вниманию похожие книги на «Erškėčių paukščiai» списком для выбора. Мы отобрали схожую по названию и смыслу литературу в надежде предоставить читателям больше вариантов отыскать новые, интересные, ещё не прочитанные произведения.


Колин Маккалоу: Misalongio moterys
Misalongio moterys
Колин Маккалоу
Colleen McCullough: 1. First Man in Rome
1. First Man in Rome
Colleen McCullough
Colleen McCullough: 5. Caesar
5. Caesar
Colleen McCullough
Colleen McCullough: The Thorn Birds
The Thorn Birds
Colleen McCullough
Colleen McCullough: Naked Cruelty
Naked Cruelty
Colleen McCullough
Colleen Mccullough: La canción de Troya
La canción de Troya
Colleen Mccullough
Отзывы о книге «Erškėčių paukščiai»

Обсуждение, отзывы о книге «Erškėčių paukščiai» и просто собственные мнения читателей. Оставьте ваши комментарии, напишите, что Вы думаете о произведении, его смысле или главных героях. Укажите что конкретно понравилось, а что нет, и почему Вы так считаете.