Джо Наварро - Kūno kalba

Už galvos sunertos rankos parodo, kad žmogus jaučiasi patogiai ir siekia dominuoti. Įprastai per susirinkimą gobtuvo poza rankas susideda aukščiausias pareigas einantis asmuo.

Dominavimo poza

Dažnai žmonės rankomis siekia dvejopo tikslo – kalbėdami pabrėžti ką nors svarbaus ir drauge pareikšti teritorines pretenzijas. Tai dažnai nutinka, kai žmonės nesutaria kokiu nors klausimu. Prisimenu neseną incidentą viename Niujorko viešbutyje, kur buvau trumpam apsistojęs. Viešbučio svečias priėjo prie registracijos stalo prie kūno prispaustomis rankomis ir paprašė darbuotojo kažkokios paslaugos. Darbuotojui nesutikus svečias ėmė nebe prašyti, o reikalauti, pokalbiui kaistant jo rankų padėtis irgi pasikeitė: žmogus pradėjo jomis skėsčioti, mosikuoti vis plačiau, aprėpdamas vis didesnę teritoriją. Skėsčiojimas rankomis yra stiprus limbinės sistemos atsakas, jo paskirtis – įtvirtinti dominavimą ir pabrėžti kalbančiojo požiūrį (žr. 44 pav.). Įprastai romūs žmonės laiko rankas prie šonų, o stiprūs, įtakingi arba kuo nors besipiktinantys išskečia, kad užimtų didesnę teritoriją (žr. 32 rėmelį).

Į stalo paviršių pirštais atremti delnai yra reikšmingas teritorijos gynimo ženklas, rodantis pasitikėjimą savimi ir autoritetą.

32 RĖMELIS:IŠSKĖSTOS RANKOS TURĖTŲ PRIVERSTI NERIMAUTI

Prieš kelerius metus dalyvavau užsienyje dirbančių Amerikos oro linijų apsaugos darbuotojų mokymuose. Vienas man papasakojo, kad lėktuvų bilietų pardavėjai atskiria keleivius, kurie skrendant sukels problemų, pagal tai, ar plačiai jie laiko rankas pirkdami bilietą. Nuo tos dienos ieškojau tokio elgesio pavyzdžių, mačiau jų daugybę per konfliktines situacijas. Kartą oro uoste (ir vėl!) nugirdau darbuotoją sakant keleiviui, kad pagal neseniai išleistą potvarkį jis privalo sumokėti už didesnį nei leistina bagažo svorį. Tuojau pat, lyg burtininko lazdelei mostelėjus, vyriškis išskėtė rankas ir įsirėmė į stalą taip plačiai, kad net palinko per juosmenį. Užvirė ginčas, oro linijų darbuotojas žengė atgal ir, sukryžiavęs rankas ant krūtinės, pareiškė keleiviui, kad jei šis nesutiks mokėti ir nenusiramins, nebus įleistas į lėktuvą. Beje, ne kasdien pasitaiko iš karto pamatyti du iškalbingus rankų ženklus, iš toli ta scena priminė rankų lenkimo varžybas.

Asmuo, kuris, kalbėdamas per susirinkimą užsiima didelį erdvės plotą (ir jį išlaiko), sudaro įspūdį, kad yra tvirtai įsitikinęs savo žodžiais (žr. 45 pav.). Plačiai išskėstos rankos yra vienas tiksliausių bežodžių ženklų, bylojančių: „Esu įsitikinęs.“

Priešingai, galite pastebėti, kaip žmogus, kuris iki tol sėdėjo išsidrėbęs per kelias kėdes, skubiai pritraukia rankas prie šonų, paklaustas apie nemalonų dalyką (žr. 33 rėmelį).

Ištiesta, kitą kėdę siekianti ranka sako aplinkiniams, kad pasitikite savimi ir jaučiatės patogiai.

33 RĖMELIS:KAIP SPECIALIOJO SWAT BŪRIO KAPITONAS NULEIDO RANKAS

Kartą dalyvavau rengiant SWAT operaciją, ji turėjo vykti Floridos valstijoje, Leiklande. Operaciją suplanavęs pareigūnas apie įvykių eigą pasakojo taip, tarsi būtų numatęs kiekvieną smulkmeną. Jam su pasitikėjimu dėstant suėmimo planą, rankos buvo ištiestos per dvi kėdes. Netikėtai kažkas paklausė: „Ar įspėti Leiklando medicinos darbuotojai?“ Pareigūnas akimirksniu nuėmė rankas nuo kėdžių ir nuleido tarp kelių suglaustais delnais. Tai buvo reikšmingas teritorinio elgesio pasikeitimas: iš dominavimo gana didelėje erdvėje žmogus pasistengė užimti kuo mažesnę erdvę tik todėl, kad nebuvo iki galo visko numatęs. Pasitikėjimas staiga išgaravo. Šis pribloškiantis pavyzdys rodo, kaip greitai kinta mūsų elgesys priklausomai nuo nuotaikos, pasitikėjimo savimi ir minčių. Tokie bežodžiai ženklai iš karto pasiunčia žinią aplinkiniams. Kai pasitikime savimi, stengiamės užimti daugiau vietos, pasitikėjimui atslūgus – susigūžiame.

Rankų judesiai asistuojant

Asistuojantis vyras dažniausiai pirmas apkabina merginą, ypač jei esama tikimybės, kad ir kiti vyrai gali rodyti dėmesį jai. Jis viena ranka apglėbia merginą iš nugaros ir žvalgosi aplink, kad niekas nepasikėsintų ir neperžengtų jo teritorijos. Stebėti asistavimo ritualus kartais labai įdomu ir linksma, ypač žiūrėti, kaip vyrai nesąmoningai žymi ir savo teritorijos ribas, ir savo merginą.

Atkreiptinas dėmesys, kokiu atstumu atsiduria poros rankos per pasimatymą susėdus prie stalo. Rankose labai daug juntamųjų receptorių, todėl jų susilietimas kelia malonų jaudulį. Tiesą sakant, net brūkštelėjimas per nuogą ranką prieš plauką ar lietimas per drabužius sužadina nervų galūnėles. Todėl kai padedame savo ranką šalia kito žmogaus rankos, atvirai parodome, kad mums labai jauku ir norime būti liečiami. Kai tarpusavio santykiai pašlyja arba kai žmogus, šalia kurio sėdime (atėjęs į pasimatymą arba visai nepažįstamas), mus verčia pasijusti nejaukiai, atitraukiame ranką.

Rankų papuošalai

Visame pasaulyje gerą materialinę žmogaus padėtį dažnai parodo rankos. Daugelio Vidurinių Rytų šalių moterims vis dar įprasta nešiotis visą turtą – ant rankų mūvėti auksinius žiedus, apyrankes, taip atskleidžiant savo vertę ir padėtį. Vyrai puikuojasi brangiais rankiniais laikrodžiais. XX a. devintame dešimtmetyje Majamio vyrai buvo pamišę dėl „Rolex“ – jų turėjimas liudijo aukštą visuomeninę padėtį. Šiuos laikrodžius vertino narkotikų prekiautojai ir naujieji turčiai.

Ant rankų galima pamatyti įvairiausių simbolių. Statybininkai, sportininkai ar kareiviai kartais demonstruoja profesinius randus. Ant uniformų rankovių siuvamos įvairios emblemos. Kaip ir liemuo, rankos gali tapti asmenine skelbimų lenta. Tik pažiūrėkite kaip išdidžiai rodo tatuiruotes atletinės gimnastikos mėgėjai, apsitempę prigludusiomis trikotažinėmis palaidinukėmis be rankovių.

Įgudęs stebėtojas iš žmogaus rankų gali daug sužinoti apie jo gyvenimo būdą. Glotnios, gerai prižiūrėtos savimi besirūpinančių žmonių alkūnės labai skiriasi nuo šiurkščių arba įdegusių lauke dirbančių paprastų žmonių alkūnių. Buvę kariškiai arba kaliniai ant rankų gali turėti žymių, išduodančių jų patirtį, tarkim, randų ir tatuiruočių. Asmenys, nekenčiantys tam tikros grupės žmonių ar konkretaus žmogaus, dažnai ant rankų užsirašo tekstą arba išsitatuiruoja neapykanta alsuojantį piešinį. Kvaišalų mėgėjų rankos būna subadytos. Psichologinių bėdų turintys, nerimastingi, vadinamuoju ribiniu asmenybės sutrikimu sergantys žmonės ant rankų gali turėti randų, likusių po bandymo nusižudyti (American Psychological Association, 2000, p. 706–707).

Tatuiruotės kaip kūno puošyba per pastaruosius penkiolika metų labai išpopuliarėjo, ypač „pažangiose“ šalyse. Tačiau jos buvo daromos dar prieš trylika tūkstančių metų. Reikėtų nuodugniau panagrinėti, kokias žinutes šiuolaikinėje kultūroje perteikia tatuiruotės – kūno skelbimų lenta. Pradėjus plisti tatuiruočių madai, dalyvavau būsimų prisiekusiųjų apklausose, jomis buvo siekiama sužinoti, kaip jie vertina išsitatuiravusį liudytoją arba atsakovą. Apklausos, atliktos dalyvaujant daugybei vyrų ir moterų, padėjo padaryti išvadą, kad tatuiruotes prisiekusieji laiko prastuomenės kūno puošyba arba jaunatviško neapdairumo apraiška ir vertina jas neigiamai.

Todėl aš studentus mokau, kad eidami ieškoti darbo paslėptų tatuiruotes po drabužiais, ypač jei ketina įsidarbinti maisto ar medicinos pramonėje. Kino žvaigždėms tatuiruotės gal ir nekenkia, bet net ir jos turi jas slėpti per filmavimus. Remiantis apklausomis galima padaryti išvadą, kad daugumai žmonių ištatuiruotas kūnas nepatinka. Gal vieną gražią dieną padėtis pasikeis, bet kol kas, norėdami padaryti gerą įspūdį, tatuiruočių nerodykit.