Джо Наварро - Kūno kalba

Rankomis nerodykite užgaulių gestų

Daugelyje pasaulio šalių rodymas pirštu laikomas vienu užgauliausių gestų. Tyrimai atskleidžia, kad žmonėms nepatinka, kai į juos rodoma pirštu (žr. 46 pav.). Ir mokyklose, ir kalėjimuose toks gestas dažnai įžiebia muštynes. Kalbėdamiesi su savo vaikais, tėvai turėtų būti atsargūs ir nebadyti į juos pirštu sakydami: „Žinau, tai tu padarei.“ Rodyti pirštu yra labai blogai, vaikas gali tiesiog nebegirdėti jūsų žodžių, nes tuo metu stengsis suvokti, kokią gi žinią jam perduoda nedraugiškas gestas (žr. 38 rėmelį).

Turbūt vienas užgauliausių gestų – durti į ką nors pirštu. Visame pasaulyje jis suprantamas neigiamai.

38 RĖMELIS:NESUPRANTU, KĄ NORITE PASAKYTI

Fokuso grupių metodu atlikti tyrimai parodė, kad sakydami įžanginę kalbą prokurorai turi gerai pagalvoti prieš bakstelėdami smiliumi į kaltinamąjį. Prisiekusieji nemėgsta tokio elgesio, nes, jų požiūriu, prokuroras neturi teisės rodyti į kaltinamąjį tol, kol neįrodo jo kaltumo. Kur kas geriau tai daryti atvira plaštaka (delnu į viršų). Baigus nagrinėti bylą, prokuroras, dėstydamas baigiamuosius argumentus, jau gali parodyti į kaltinamąjį smiliumi. Šie samprotavimai gali pasirodyti nereikšmingi, tačiau dešimtys tyrimų atskleidė, kad prisiekusieji šiuo klausimu tvirtai laikosi savo nuomonės. Todėl skaitydamas paskaitas teisininkams įspėju, kad teismo salėje verčiau nebadyti į nieką pirštu. Tas pat taikytina ir kitiems žmonėms – nedera rodyti pirštais nei į savo sutuoktinius, nei į vaikus, nei į bendradarbius. Tai priešiškas gestas.

Rodymas į ką nors pirštu yra vienas iš daugelio agresyvių gestų, atliekamų plaštakomis ar pirštais. Aišku, kai kurie iš jų taip gerai žinomi, kad nereikia nė aiškinti, pavyzdžiui, didžiojo piršto rodymas. Spragsėti pirštais ką nors kviečiant irgi yra storžieviška; niekada nebandykite atkreipti žmogaus dėmesio tokiu gestu, kokiu šaukiate šunį. 2005 m. per Maiklo Džeksono teismą prisiekusiesiems labai nepatiko, kai vieno iš nukentėjusiųjų motina kviesdama spragtelėjo pirštais; tai padarė labai blogą įspūdį. Jei norėtumėte daugiau sužinoti, kokie plaštakų gestai paplitę visame pasaulyje, perskaitykite Desmondo Morriso Bodytalk: The Meaning of Human Gestures ir Rogerio E. Axtellio Gestures: The Do’s and Taboos of Body Language Around the World . Šios puikios knygos praplės jūsų akiratį, sužinosite, kokie įvairūs gali būti gestai ir kokias įvairias emocijas galima išreikšti plaštakomis.

Viešoje vietoje venkite rankomis puoselėti savo išvaizdą

Norėdami gerai atrodyti, pirštais timptelime drabužius, suglostome plaukus arba pasigražiname veidą. Įsimylėjėliai ypač daug dėmesio skiria išorei, ne tik savo, bet ir partnerio. Artimi santykiai leidžia merginai švelniai nuimti pūkelį vyriškiui nuo rankovės, o jis netgi gali švelniai nuvalyti trupinėlius jai nuo lūpų kampučio. Taip elgiasi motinos su savo vaikais, ne tik žmonės, bet ir visi žinduoliai ir paukščiai. Toks elgesys rodo, kad jie vieni kitais rūpinasi ir yra labai artimi.

Jei pastebite, kad partneriai rūpinasi vienas kito išvaizda, vadinasi, jie gerai sutaria. Kuo daugiau dėmesio jie kreipia vienas kito išorei, tuo artimesni santykiai juos sieja.

Tačiau rūpinimąsi savo išvaizda aplinkiniai gali suprasti neigiamai. Pavyzdžiui, nemandagu ir nepagarbu, jei moteris gražinasi, domėdamasi vien savimi, nors tuo metu turėtų atidžiai klausytis pašnekovo (žr. 47 pav.). Žinoma, yra keletas rūpinimosi savo išvaizda variantų, kurie viešoje vietoje yra socialiai priimtinesni, leistini. Nieko tokio, jei važiuodama autobusu nuimsite siūlelį nuo megztuko, bet visai kas kita viešumoje karpytis nagus. Be to, kartais gražinimasis būna priimtinas tam tikromis aplinkybėmis ir tam tikroje kultūrinėje terpėje. Netinka rūpintis kito žmogaus išore, jei dar nesate tikrai artimi.

Rūpintis savo išvaizda galima, bet ne tada, kai su jumis kalbama. Taip leidžiate suprasti, kad šis žmogus jums nerūpi.

Plaštakų išvaizda

Pažiūrėjus į žmonių plaštakas, kartais galima suprasti, kokį darbą jie dirba arba kokia veikla užsiima. Fizinį darbą dirbančiųjų plaštakos šiurkščios, subraižytos, delnai su nuospaudomis. Sporto aikštelėje įgyti randai rodo, kad žmogus sportuoja. Žmogus, stovintis prie šonų priglaustomis rankomis ir sulenktais pirštais, tikriausiai tarnavo kariuomenėje. Gitaristas turi nuospaudų ant vienos rankos pirštų galiukų.

Plaštakos atskleidžia, ar pakankamai savimi rūpinamės, ar laikomės socialinių normų. Vienų plaštakos išpuoselėtos, kitų – nešvarios. Nagai – su dailiu manikiūru arba aplūžinėję. Keistai, moteriškai atrodo vyras ilgais nagais. Nagų kramtymą žmonės įprastai laiko nervingumo arba nepasitikėjimo savimi ženklu (žr. 48 pav.). Smegenims plaštakų išvaizda labai svarbi, todėl dera ypač gerai jas prižiūrėti.

Nagų kramtymas įprastai laikomas nervingumo ar nepasitikėjimo savimi ženklu.

Nusišluostykite prakaituotas rankas

Niekam nepatinka spausti drėgną nuo prakaito ranką, todėl žmonėms, kurių delnai prakaituoja, prieš pasisveikinant (ypač su svarbiais žmonėmis, tokiais kaip galimi darbdaviai, būsimi uošviai arba aukštą padėtį užimantys asmenys) patariu nusišluostyti delną. Delnai prakaituoja ne tik nuo karščio, bet ir kai nervinamės arba patiriame stresą. Palietę drėgną delną, galite pamanyti, kad žmogus jaudinasi (nes limbinės smegenų sistemos sužadinimas kelia prakaitavimą). Pasinaudokite proga pelnyti taškų už visuomeninį darbą ir neprikišamai padarykite, kas jūsų valioje, kad tas žmogus nusiramintų. Norėdami nuoširdžiai, našiai, sėkmingai bendrauti ateityje, padėkite streso ištiktiems žmonėms atgauti ramybę.

Klaidinga manyti, kad jei žmogaus delnai prakaituoti, jis tikriausiai meluoja. Tai tik dalis tiesos. Simpatinė nervų sistema, kuri gauna iš smegenų sąstingio, bėgimo arba kovojimo atsakus, valdo ir prakaito liaukas. Rankos gali suprakaituoti tiesiog susitikus nepažįstamą žmogų, todėl tikrai nerodo žmogų esant melagį. Maždaug 5 proc. gyventojų prakaituoja chroniškai (ši būklė vadinama hiperhidroze), taigi jų delnai nuolat nemaloniai drėgni (Collett, 2003, p. 11). Prakaituoti delnai tik parodo, kad žmogus patiria stresą arba turi genetinį sutrikimą. Nors kai kuriuose šaltiniuose rašoma, kad jei delnai drėgni, vadinasi, žmogus meluoja, šito tvirtinti negalima.

KAIP IŠMOKTI SUPRASTI PLAŠTAKŲ ŽENKLUS

Iki šiol kalbėjome, kaip plaštakų gestai ir jų išvaizda gali paveikti kitų žmonių nuomonę apie mus. Dabar panagrinėkime kai kuriuos plaštakų ženklus, iš kurių galėsime suprasti, ką mąsto ir jaučia aplinkiniai. Pradėsiu nuo bendrų pastabų apie tai, kaip plaštakos atskleidžia informaciją, paskui pereisiu prie ypatingų plaštakų gestų, atskleidžiančių pasitikėjimą savimi, jie gali padėti perprasti žmones.

Plaštakų nervingumas perduoda svarbią žinią

Raumenys, valdantys plaštakas ir pirštus, sukurti taip, kad galėtume atlikti tikslius judesius. Kai limbinė smegenų sistema sužadinama ir mes įsitempiame arba susinerviname, neuromediatorių ir hormonų, tokių kaip adrenalinas (epinefrinas), pliūpsniai sukelia nevalingą plaštakų drebulį. Rankos ima virpėti sužinojus arba pagalvojus apie didelius rūpesčius. Bet koks rankose laikomas daiktas gali dar labiau sustiprinti drebulį ir visiems žaibiškai pranešti: „Aš patiriu stresą“ (žr. 39 rėmelį). Rankų virpėjimas itin ryškus, kai žmogus laiko ilgoką daiktą, pavyzdžiui, pieštuką, cigaretę, arba palyginti didelį, bet lengvą, tarkim, popieriaus lapą. Žmogui susinervinus, tas daiktas ima virpėti.