Джо Наварро - Kūno kalba

Joe Navarro

KŪNO KALBA

FTB agento patarimai,

kaip greitai perprasti žmones

Iš anglų kalbos vertė

Audronė Gendvilienė

Versta iš: Joe Navarro, Marvin Karlins,

WHAT EVERY BODY IS SAYING,

HarperCollins, 2008

Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

ISBN 9786090109762

Copyright © 2008 by Joe Navarro.

Visos teisės saugomos.

© Published by arrangement with Collins,

an imprint of HarperCollins Publishers

© Vertimas į lietuvių kalbą, Audronė Gendvilienė, 2013

© Leidykla „Alma littera“, 2013

Iš anglų kalbos vertė Audronė Gendvilienė

Redaktorė Simona Kaziukonytė

Korektorė Ramutė Prapiestienė

Viršelio dailininkė Vėja Svaja

E. knygą maketavo Jurga Morkūnienė

Skiriu savo močiutei Adelainei, jos raukšlėtos rankos

su meile iš vaiko užaugino vyrą.

JOE NAVRRO

Skiriu savo žmonai Editai, kuri apgaubė mane meile

ir išmokė būti rūpestingu žmogumi.

MARVIN KARLINS

PRATARMĖ

Aš suprantu, ką galvoji

Marvinas Karlinsas,

psichologijos mokslų daktaras

Vyras ramiai sėdėjo stalo gale ir kurpė sklandžius atsakymus į FTB agento klausimus. Jis nebuvo laikomas pagrindiniu įtariamuoju žmogžudystės byloje. Jo alibi buvo patikimas, atsakymai atrodė nuoširdūs, bet agentas vis tiek spaudė toliau. Gavus įtariamojo sutikimą, jam buvo užduota virtinė klausimų apie nužudymo įrankį:

• Jei jūs padarėte šį nusikaltimą, ar naudojotės šaunamuoju ginklu?

• Jei jūs padarėte šį nusikaltimą, ar naudojotės peiliu?

• Jei jūs padarėte šį nusikaltimą, ar naudojotės ledo yla?

• Jei jūs padarėte šį nusikaltimą, ar naudojotės plaktuku?

Nusikaltimas buvo įvykdytas vienu iš įrankių – ledo yla, bet informacija laikoma paslaptyje. Tad tik žudikas galėjo žinoti, kuris daiktas yra tikrasis žmogžudystės įrankis. Juos vardydamas FTB agentas atidžiai stebėjo įtariamąjį.

Kai buvo paminėta ledo yla, vyriškis stipriai užsimerkė ir neatsimerkė tol, kol buvo paminėtas kitas žudymo įrankis. Agentas akimirksniu suprato, ką toks elgesys reiškia. Nuo tos akimirkos „antraeilis“ įtariamasis tapo pagrindiniu, juo ypač susidomėjo tardytojai. Vėliau vyriškis prisipažino padaręs nusikaltimą.

Pasimokykime iš Džo Navaro, nepaprasto žmogaus. Jis pagarsėjo ne tik tuo, kad išnarpliojo šią bylą, bet ir per dvidešimt penkerius sėkmingo darbo FTB metus sulaikė daugybę nusikaltėlių, tarp jų ir šnipų. Kaip jam tai pavyko? Jei paklaustumėte, jis tyliai atsakytų: „Už tai turiu būti dėkingas sugebėjimui perprasti žmones.“

Dirbdamas FTB agentu, Džo nuolat tyrinėjo, gilinosi ir praktiškai taikė bežodės komunikacijos žinias apie veido išraišką, gestus, judesius (kineziką), atstumą iki kitų žmonių (proksemiką), lytėjimą (haptiką), laikyseną, netgi drabužius. Šios žinios jam padėjo perprasti, ką žmonės galvoja, kaip ketina veikti, ar sako tiesą, ar meluoja. Nusikaltėliams, teroristams ir šnipams verta suklusti , nes atidžiai į juos pažvelgus galima pastebėti daugybę kūno ženklų, atskleidžiančių tikrąsias jų mintis ir ketinimus.

Skaitytojai, jums nepaprastai pasisekė, nes Džo ketina pasidalyti patirtimi apie bežodę kūno kalbą, ji padėjo jam tapti šnipų gaudymo meistru, gyvuoju melo detektoriumi ir FTB instruktoriumi. Perskaitę šią knygą geriau suprasite aplinkinių jausmus, mintis ir ketinimus. Džo, garsus rašytojas ir pedagogas, išmokys jus stebėti taip, kaip stebi ekspertai, paaiškins, kaip aptikti ir perprasti žmonių bežodės elgsenos ypatumus, idant gebėtumėte daug sėkmingiau su jais bendrauti. Nesvarbu, ar naudosite įgytas žinias darbe, ar savo malonumui, jos jus praturtins ir paįvairins gyvenimą.

Daug kas, ką Džo atskleidžia šioje knygoje, prieš penkiolika metų mokslininkų iš viso nebuvo pripažįstama. Tik naujausi atradimai, atlikti naudojantis smegenų skenavimo ir kitomis moderniomis technologijomis, įtikino mokslininkus, kad Džo teiginiai pagrįsti. Remdamasis naujausiais psichologijos, neurobiologijos, sociologijos, kriminologijos, komunikacijos studijų ir antropologijos atradimais ir savo paties per ketvirtį amžiaus sukaupta ypatingojo FTB agento patirtimi, Džo geriau nei kas kitas padės suprasti bežodės komunikacijos ženklus. Profesinės Džo žinios pripažįstamos visame pasaulyje. Jis ne tik dažnai kviečiamas į įvairias televizijos laidas, pavyzdžiui, NBC Today Show , CNN Headline News , Fox Cable News , ABC Good Morning America, bet ir pats veda seminarus apie bežodę komunikaciją FTB, CŽV darbuotojams ir kitiems žvalgybininkams. Konsultuoja bankus, draudimo bendroves ir didžiąsias Jungtinių Amerikos Valstijų bei užsienio teisines kontoras. Be to, Džo dėsto San Leo universitete ir įvairiuose JAV medicinos fakultetuose, unikalios jo įžvalgos apie bežodę komunikaciją pritraukia gausių klausytojų, tarp jų ir gydytojų, trokštančių greičiau ir tiksliau įvertinti pacientų būklę. Džo puikiai derina akademinius įgūdžius su profesine kvalifikacija, visa tai vainikuoja gebėjimas meistriškai analizuoti bežodės komunikacijos ženklus tikrovėje.

Aš dirbau kartu su Džo, lankiau jo seminarus ir pats taikiau jo žinias gyvenime, todėl tvirtai tikiu, kad šioje knygoje pateikta medžiaga padės daug geriau suprasti tai, kam perteikti nereikia žodžių. Patikinu jus kaip psichologinį išsilavinimą turintis žmogus, prisidėjęs prie šios knygos rašymo, nes mane sužavėjo novatoriškas Džo darbas – mokslo žinių apie bežodę komunikaciją taikymas profesiniams tikslams ir asmeninei sėkmei.

Džo į šią temą žvelgia racionaliai, bet atsargiai. Jis įspėja, kad nors bežodžių signalų stebėjimas padeda „tiksliai nuskaityti“ informaciją, susijusią su įvairiomis elgesio apraiškomis, apgaulės išaiškinimas naudojantis kūno kalba yra ypač sunkus, daug jėgų reikalaujantis uždavinys. Ir paprastiems žmonėms, ir įstatymo sergėtojams Džo primena, kad jei remiatės bežode elgsena, reikia būti itin atsargiems prieš kuo nors apkaltinant žmogų.

Padėka

Pradėjęs rašyti pirmąjį knygos variantą, supratau, kad šis sumanymas brendo jau seniai. Ne tada, kai susidomėjau literatūra apie bežodę elgseną, ir ne tada, kai ėmiau šia tema skaityti paskaitas ar įsidarbinau Federaliniame tyrimų biure. Tiesą sakant, knygos apmatai ėmė klostytis daug anksčiau, kai dar gyvenau su tėvais. Suprasti žmonių elgesį išmokau visų pirma iš savo tėvų Alberto ir Marianos Lopesų (Lopez) ir močiutės Adelainės (Adelina Paniagua Espino) . Jie skirtingais būdais mane mokė įvairių dalykų, susijusių su bežodės komunikacijos svarba ir galia. Iš mamos sužinojau, kad nebylūs ženklai yra neįkainojami bendraujant su žmonėmis. Subtilus elgesys, sakydavo ji, padeda išvengti keblių situacijų arba padeda kitam žmogui jaustis patogiai; ji tobulai, nė nesusimąstydama taikė savo patirtį visą gyvenimą. Iš tėvo išmokau apie veido išraiškos galią; vienu žvilgsniu jis galėdavo nepaprastai aiškiai perteikti ištisus informacijos klodus. Toks nepaprastas žmogus nusipelno pagarbos vien savo buvimu. Iš močiutės – jai skiriu šią knygą – sužinojau, kokie reikšmingi gali būti judesiai: šypsena, pakreipta galva, švelnus prisilietimas reikiamu metu, jis netgi gali išgydyti. Tokių dalykų tėvai ir močiutė mane mokė kasdien, ruošdami atidžiai stebėti aplinkinį pasaulį. Į šią knygą pateko mano artimųjų ir daugelio kitų žmonių pamokymai.