Джо Наварро - Kūno kalba

REIKŠMINGI RANKŲ ŽENKLAI

Rankų judinimas aukštyn žemyn

Rankų judesiai tiksliai atskleidžia mūsų požiūrį ir jausmus. Jie gali būti silpni (santūrūs, suvaržyti) arba labai gyvi (nežaboti, atviri). Kai mes laimingi ir patenkinti, rankos juda laisvai, net linksmai. Atkreipkite dėmesį į žaidžiančių vaikų rankas. Pamatysite, kaip jos juda be jokių pastangų: jomis vaikai rodo, gestikuliuoja, laiko, kelia, apkabina, mojuoja.

Susijaudinus rankų judesiai tampa nevaržomi. Iš prigimties esame linkę priešintis sunkio jėgai ir iškelti rankas virš galvos (žr. 27 rėmelį). Pakiliai nusiteikusių, laimingų žmonių rankų judesiai nukreipti aukštyn. Jau minėjau, kad tokius judesius sukelia teigiami jausmai. Kai žmogus gerai jaučiasi ir pasitiki savimi, jis ryžtingai mojuoja rankomis. Stokojantis pasitikėjimo žmogus nesąmoningai mažina rankų judesių amplitudę, rodos, jam sunku jas pakelti.

27 RĖMELIS:„RANKAS AUKŠTYN!“

Norint priversti žmones pakelti rankas virš galvos, nebūtina grasinti šautuvu. Nudžiuginkite juos, ir jie tai padarys nevalingai. Tiesą sakant, žmonės sutartinai laiko aukštai iškėlę rankas ir jaučiasi labai prastai tik per apiplėšimą. Prisiminkite, kaip krepšininkai po laimėtų rungtynių ploja delnais aukštai iškėlę rankas arba kaip futbolo aistruoliai kelia rankas į dangų mylimai komandai įmušus įvartį. Aukštyn nukreipti rankų judesiai yra visiems bendra džiaugsmo ir susijaudinimo reakcija. Visur – Brazilijoje, Belize, Belgijoje ir Botsvanoje – mojavimas rankomis yra tikras ir visuotinis pakilios nuotaikos ženklas.

Atvirai pasakykite bendradarbei, kad ji ką tik padarė didžiulę, brangiai atsieisiančią klaidą, ir jos pečiai nusileis, rankos nusvirs. Ar jums kada teko staiga pajusti, kaip nusvyra rankos? Tai limbinės smegenų sistemos atsakas į nemalonumus. Neigiamos emocijos prislegia fiziškai. Šios limbinės reakcijos ne tik yra labai tikslios ir teisingos, bet ir įvyksta nedelsiant. Tą akimirką, kai įmušamas įvartis, iškeliame rankas, o teisėjui priėmus nepalankų mūsų komandai sprendimą, mums nusvyra pečiai ir rankos. Aukštyn žemyn nukreipti judesiai perduoda emocijas kaip tik tą akimirką, kai jas išgyvename. Be to, fizinė jų išraiška gali būti užkrečiama, pavyzdžiui, futbolo stadione, roko koncerte ar linksminantis su gerais draugais.

Prie savęs pritrauktos rankos

Prislėgti ar išsigandę pritraukiame prie savęs rankas. Iš tiesų, kai mus įžeidžia, grasina, šiurkščiai su mumis elgiasi arba esame dėl ko nors susirūpinę, rankas priglaudžiame prie šonų arba sukryžiuojame ant krūtinės. Tai išlikimo taktika, padedanti apsisaugoti, kai iškyla reali arba įsivaizduojama grėsmė. Motina, besirūpinanti sūnaus saugumu, kol šis žaidžia su labiau išdykusiais vaikais, tai sukryžiuoja rankas, tai susideda jas ant pilvo. Ji norėtų įsikišti, tačiau laikosi atokiai, tvardosi ir tikisi, kad žaidimas baigsis be traumų.

Du besiginčijantys žmonės irgi gali pritraukti prie savęs rankas . Taip jie nė nemąstydami siekia apsisaugoti. Judesių apribojimas padeda išlikti gyvam, nes rami laikysena konfliktuojant suteikia saugumo. Jie abu stengiasi tvardytis, nes ištiesta ranka gali būti suprasta kaip bandymas smogti arba sužeisti, dėl to gali kilti peštynės.

Judesių santūrumas gali būti naudingas ne tik bendraujant su kitais žmonėmis, bet ir mums patiems, kai norime nusiraminti. Pavyzdžiui, traumos arba liemens bei rankų skausmai priverčia kuo mažiau judėti arba uždėti delnus ant skaudamos vietos, nes tada sopulys sumažėja arba visiškai nurimsta. Jei jums kada buvo sutrikusi žarnyno veikla, tikriausiai laikėte rankas ant pilvo, kad mažiau skaudėtų. Tokiomis valandėlėmis limbinė sistema reikalauja, kad rankos glaustųsi prie kūno.

Suvaržyti rankų judesiai

Suvaržyti rankų judesiai – rankų sąstingis, – ypač jei taip elgiasi vaikai, kartais gali reikšti negerus dalykus. Bandydamas išsiaiškinti, kokie požymiai rodo, kad prieš vaiką buvo panaudotas smurtas, pastebėjau, jog nukentėję vaikai smurtaujančių tėvų ar kitų grobuonių akivaizdoje vengia judinti rankas. Tai galima paaiškinti noru išlikti gyvam, nes visi padarai, ypač plėšrūnai, reaguoja į judesius. Nuskriaustas vaikas instinktyviai jaučia, kad kuo daugiau jis judės, tuo didesnė tikimybė, jog bus skriaudiko pastebėtas ir vėl pateks jam į nagus. Todėl limbinė smegenų sistema užtikrina, kad jo rankos nepatrauktų dėmesio. Rankų sąstingis gali įspėti suaugusiuosius – mokytojus, kaimynus, gimines ar draugus, jog vaikas patiria smurtą (žr. 28 rėmelį).

28 RĖMELIS:VISIEMS GLOBĖJAMS

Norėdamas palaikyti gerą fizinę formą, nuolat lankau baseiną. Prieš kelerius metus ten pastebėjau mergaitę. Įprastai draugiška ir šneki, ji liaudavosi judinti rankas motinos akivaizdoje. Tokią reakciją mačiau kelias dienas iš eilės. Be to, atkreipiau dėmesį, kad motina su mergaite dažnai kalba griežtai, kandžiai, vartodama orumą žeminančius žodžius. Ji su dukterimi elgdavosi ne meiliai, o šiurkščiai. Aš susirūpinau. Vieną dieną mergaitei ant rankos pamačiau kelias mėlynes – vidinėje žasto pusėje. Tada nutariau pasidalyti savo būgštavimais. Pasakiau baseino darbuotojams, kad įtariu, jog prieš vaiką smurtaujama, ir paprašiau nenuleisti nuo mažylės akių. Viena darbuotoja pasakė, kad mergaitė yra „ypatingų poreikių“ turintis vaikas ir mėlynės galbūt atsirado dėl prastos judesių koordinacijos. Moteris nesuprato mano nuogąstavimų, todėl nuėjau pas baseino direktorių ir išklojau, kas man kelia rūpestį. Paaiškinau, kad bandant apsisaugoti griūvant niekada nesužalojama vidinė žasto pusė – sutrenkiamos alkūnės arba išorinė žasto pusė. Suvokiau, kad tai ne atsitiktinumas, nes pasirodžius netoliese motinai mergaitė kaskart sustabarėdavo. Palengvėjo, kai sužinojau, jog apie tai buvo pranešta atitinkamoms įstaigoms, nes ir kiti baseino lankytojai pastebėjo tą patį, ką ir aš.

Rimtas įspėjimas. Jei turite vaikų, dirbate mokytoju ar mokytojo padėjėju, stovyklos instruktoriumi ir matote, kad vaiko rankų judesiai labai pasikeičia arba rankos liaujasi judėti, kai šalia atsiduria tėvai ar kiti suaugusieji, atkreipkite į tai dėmesį ir stebėkite vaiką toliau. Nejudrios rankos yra limbinės sistemos sąstingio atsako dalis. Skriaudžiamam vaikui – tai prisitaikymo elgesys, galintis užtikrinti išlikimą.

Dirbdamas FTB aš turbūt taip įsitraukiau, kad, pamatęs žaidimų aikštelėje vaikus, negaliu susilaikyti nežvilgtelėjęs į jų rankas, ar nepamatysiu mėlynių ar žaizdų. Liūdna, bet pasaulyje šitiek daug skriaudžiamų vaikų. Per apmokymus sužinojau, kad reikia ieškoti vaikų nepriežiūros ir smurto ženklų. Žinau, kaip atrodo mėlynės, atsiradusios pargriuvus ar į ką nors atsitrenkus. Pats turiu paauglių vaikų. Smurtaujant atsiradusios mėlynės kitokios: jos būna kitose kūno vietose ir kitaip atrodo, tačiau tuos skirtumus gali pastebėti tik įgudusi akis.

Jau minėjau, kad žmonės rankomis siekia apsisaugoti, tokia yra limbinės sistemos reakcija. Vaikai irgi pirmiausia ginasi rankomis (suaugusieji gali pasinaudoti daiktais), todėl smurtaujantis tėvas čiumpa vaiką už rankos. Tada vidinėje jos pusėje lieka spaudimo žymės. O jei tėvas sugriebęs vaiką dar jį ir papurto, ant rankų lieka tamsesnių (dėl stipraus suspaudimo) ir platesnės pailgos formos nykščio ar kitų pirštų žymių.

Nors gydytojai ir policininkai dažnai mato tokių dėmių ant jaunų nukentėjusiųjų arba pacientų kūnų, daugelis nesupranta, ką jos reiškia. Jei visi išmoktume atidžiai stebėti vaikus ir ieškoti akivaizdžių blogo elgesio su jais ženklų, galėtume apsaugoti nuo smurto. Neskatinu paranojos ar nepagrįstų įtarinėjimų, tik prašau – būkime budrūs. Kuo geriau suaugusieji žinos, kaip atrodo savigynos žaizdos ir kitos smurtą patiriančių vaikų traumos, kuo dažniau jas pastebės, tuo saugesni bus mūsų vaikai. Norime, kad jie augtų laimingi ir džiugiai mojuotų rankutėmis, o ne slėptų jas iš baimės.