Джо Наварро - Kūno kalba

Išpūsta krūtinė

Žmonės, kaip ir daugelis gyvų padarų (kaip antai kai kurie driežai, paukščiai, šunys ar primatai), gindami savo teritoriją, išpučia krūtinę (Givens, 1998–2007). Tik pažiūrėkite, kas dedasi, kai susipyksta du žmonės: jie išpučia krūtines tarsi žilanugariai gorilų patinai. Nors tai matant ima juokas, į tokį elgesį reikia atkreipti dėmesį – dažnai krūtinę išpučia žmonės, ketinantys smogti. Tai galima pamatyti mokyklų žaidimo aikštelėse, kai vaikai rengiasi muštis. Lygiai taip pat elgiasi profesionalūs boksininkai, stengdamiesi prieš kovą priešininką paveikti žodžiais – išpūtę krūtines, palinkę vienas į kitą, jie skelbia įsitikinimą pergale. Boksininkas Muhamedas Ali prieš rungtynes tai darydavo geriau už kitus. Jis atrodydavo ne tik grėsmingai, bet ir juokingai, – ši pasirodymo dalis patikdavo žiūrovams ir, žinoma, padėdavo rengėjams išparduoti bilietus.

Liemens apnuoginimas

Kartais prieš gatvės muštynes vyrai, ketindami pulti priešininką, nusirengia – nusimeta vieną kitą drabužį, pavyzdžiui, trumparankovius marškinėlius, ar nusiima kepurę. Niekas nežino, kodėl jie taip daro – ar norėdami pramankštinti raumenis, nesuplėšyti drabužių, ar atimti iš priešininko galimybę juos sugriebti ir taip įgyti pranašumą. Kad ir kaip ten būtų, jei žmogus, su kuriuo susiginčijote, nusiima kepurę, nusivelka marškinius ar kitą rūbą, labai tikėtina, kad jis tuoj puls muštis (žr. 26 rėmelį).

26 RĖMELIS:KAI NESINORĖJO, KAD JIS NUSIMESTŲ MARŠKINIUS

Prieš daugelį metų tapau liudytoju įvykio, kai du kaimynai susižodžiavo dėl automatinio purkštuvo, netyčia aplaisčiusio ką tik nuvaškuotą automobilį. Atmosferai kaistant vienas kaimynų ėmė sagstytis marškinius. Iš karto supratau, kad netrukus į darbą bus paleisti kumščiai. Taip ir nutiko, marškiniai nuskriejo žemėn ir vyrai ėmė baksnoti vienas kitam į krūtinę. Bet tai buvo tik pradžia, netrukus jie rimtai susikibo. Neįtikėtina, kad suaugę žmonės muštųsi dėl vandeniu aptaškyto automobilio. Įdomiausia, jog į krūtinę vienas kitam vyrai smūgiavo tarsi gorilos. Tiesą sakant, šis absurdiškas reginys nedžiugino akies. Taip elgtis nederėtų.

Kvėpavimas ir liemuo

Patiriančio stresą žmogaus krūtinė ima greitai kilnotis, išsiplečia jos ląsta. Kai sužadinta limbinė smegenų sistema rengiasi bėgti arba kovoti, plaučiai stengiasi įtraukti kaip galima daugiau deguonies, tada žmogus pradeda giliai arba tankiai švokšdamas kvėpuoti. Stresą patiriančio žmogaus krūtinė kilnojasi todėl, kad limbinė sistema jam įsakmiai liepia: „Gali pakliūti į bėdą – įkvėpk daugiau deguonies, jei staiga tektų bėgti arba grumtis!“ Jei pamatote tokį visais kitais atžvilgiais sveiko žmogaus elgesį, pagalvokite, kas jį taip sujaudino.

Truktelėjimas pečiais

Tam tikromis aplinkybėmis truktelėjimas pečiais gali reikšti labai daug. Kai viršininko paklaustas, ar ką nors žino apie kliento skundą, darbuotojas atsako neigiamai, bet tuo pat metu šiek tiek trukteli pečiais, tai rodo jį meluojant. Jei atsakoma sąžiningai, tolygiai pakyla abu pečiai. Įsitikinę tuo, ką sako, žmonės pakelia abu pečius. Jau minėjau, kad aukštyn nukreipti judesiai įprastai reiškia, kad žmogus patenkintas ir pasitiki savimi. Jei pašnekovas vos kilstelėjo pečius arba truktelėjo tik vieną petį, tikėtina, kad jo žodžiai nesutampa su limbinės sistemos atsaku, vadinasi, žmogus išsisukinėja arba netgi tyčia siekia suklaidinti (žr. 36 ir 37 pav.).

Menkas truktelėjimas pečiais rodo, kad žmogus nėra atviras arba nepasitiki savimi.

Truktelėdami pečiais parodome, kad ne viską žinome arba dvejojame. Stebėkite, ar pakyla abu pašnekovo pečiai – jei tik vienas, jo žodžiais galima suabejoti.

Nežymūs pečių ženklai

Apie pečius žinotina dar šis tas. Kartais kalbėdami arba reaguodami į nemalonumą žmonės ima pamažu kelti pečius, kol šie galiausiai atsiduria prie pat ausų, taip aukštai, jog beveik pranyksta kaklas (žr. 38 pav.). Svarbiausia tai, kad pečiai kyla iš lėto. Taip besielgiantis žmogus stengiasi įtraukti galvą kaip vėžlys. Tokia kūno kalba atskleidžia, kad žmogui trūksta pasitikėjimo savimi ir kad jam labai nejauku. Tokį elgesį esu stebėjęs per dalykinius susitikimus, kai įėjęs viršininkas taria: „Na, dabar noriu išgirsti, ką kiekvienas nuveikėte.“ Kol vieni tarnautojai išdidžiai pasakoja apie atliktus darbus, niekuo nepasižymėjusieji pamažu gūžiasi, keldami pečius vis aukščiau, nesąmoningai slėpdami galvą.

Žmogus iki ausų pakeltais pečiais tampa panašus į vėžlį. Tokia kūno kalba išduoda silpnumą, netikrumą, neigiamas emocijas. Prisiminkite, kaip atrodo sportininkai po pralaimėjimo grįžę į persirengimo kambarį.

Šitaip reaguoja tėvo barami prasikaltę vaikai. „Labai blogai, jog kažkas sudaužė mano stalinę lempą ir neprisipažino.“ Tėvui iš eilės žiūrint į kiekvieną atžalą, vienas susigėdęs nudelbia akis ir kone iki ausų pakelia pečius. Panašiai elgiasi ir pralaimėjusios komandos futbolininkai grįždami į persirengimo kambarį – galvos vos kyšo, lyg pečiai būtų jas prariję.

DAR ŠIS TAS APIE LIEMENĮ IR PEČIUS

Apie bežodę kūno kalbą prirašyta galybė knygų, bet apie liemenį ir pečius jose neužsimenama. Tai didelė spraga, nes kaip tik ši kūno dalis suteikia daugybę vertingos informacijos. Jei anksčiau į jos ženklus nekreipdavote dėmesio, tikiuosi, šis skyrius jus įtikino, jog reikia plėsti stebėjimo lauką, kad į jį patektų ir kūno „skelbimų lenta“. Liemuo ir pečiai pasako ypač daug tiesos.

PENKTAS SKYRIUS

Žinojimas – ranka pasiekiamas

Rankų ženklai

Mokantis kūno kalbos neretai mažai dėmesio skiriama rankoms. Stengdamiesi suprasti bežodį elgesį, dažniausiai stebime veidą ir plaštakas. Ieškant komforto, diskomforto, pasitikėjimo savimi apraiškų, reikia žiūrėti į rankas, nes jos puikiai perteikia žmogaus jausmus.

Kai mūsų protėviai primatai ėmė vaikščioti stati, rankos atsilaisvino ir įgijo visai kitą paskirtį. Rankomis nešame krovinius, smūgiuojame, čiumpame daiktus, galime netgi ant jų atsistoti. Rankų judesiai labai sutelkti, mitrūs, be to, jos greitai reaguoja į pavojų, pasitelkdamos dar ir kojas. Jei į mus metamas koks nors daiktas, prisidengiame instinktyviai ir tiksliai pakeldami rankas. Jos, kaip ir pėdos bei kojos, pakyla net tada, kai taip elgtis nelogiška ir neprotinga. Dirbdamas FTB mačiau žmonių peršautomis rankomis – taip jie norėjo prisidengti nuo kulkų. Nors limbinė smegenų sistema supranta, kad ranka kulkos nesustabdysi, vis tiek įsako jai pakilti ir užkirsti kelią kulkai, skriejančiai 270 m per sekundę greičiu. Teismo medicina tokius sužalojimus vadina savigynos žaizdomis .

Užsigavę ar įsipjovę ranką, pagalvokite, kad ji tikriausiai saugojo jūsų liemenį nuo galbūt mirtino smūgio. Kartą Floridoje per liūtį laikiau rankoje skėtį. Vėjas staiga atplėšė automobilio dureles. Aštrus jų kraštas trenkėsi man į šoną ir sulaužė šonkaulį, mat jis liko neapsaugotas dėl to, kad rankoje laikiau skėtį. Vis prisimenu šią karčią patirtį, tada supratau, kad reikia branginti rankas už gebėjimą mane apsaugoti.

Rankų (ir pėdų) paskirtis – padėti mums išsaugoti gyvybę, todėl jomis galime pasitikėti, kai norime sužinoti tikrus žmonių jausmus ir ketinimus. Kitaip negu gudrus veidas, rankos duoda patikimų užuominų, daug tiksliau atspindinčių tai, ką mes – ir aplinkiniai – mąstome, jaučiame ar ketiname daryti. Šiame skyriuje išnagrinėsime, ką reiškia kai kurie dažniausi rankų ženklai.