Джо Наварро - Kūno kalba

17 RĖMELIS:PIKTADARIAI PRIE PARDUOTUVIŲ

Nusikaltėliai ne visada suvokia, kiek daug informacijos nenoromis išduoda. Dirbdamas agentu Niujorke, su bendradarbiais gatvėse stebėdavau grobuonis, besistengiančius įsimaišyti į minią. Tačiau jie išsiduodavo: dažnai eidavo vidine šaligatvio puse, nuolat keisdami ėjimo greitį, ir be tikslo spoksodavo į parduotuvių vitrinas. Dauguma žmonių žino, kur ir ko eina, jie turi tikslą. Grobuonys (plėšikai, užpuldinėjantys žmones gatvėse, narkotikų prekeiviai, vagys, sukčiai) tyko laukdami aukos, todėl jų laikysena ir eisena skiriasi nuo sąžiningų žmonių. Jie vaikšto be tikslo tol, kol pasirenka auką. Kai grobuonis pasileidžia į jūsų pusę, pajuntate pavojų ir limbinė smegenų sistema kaip pašėlusi skaičiuoja, kaip jus apsaugojus, kad nepakliūtumėte nusikaltėliui į nagus. Atsidūrę dideliame mieste, stebėkite, ar aplink nėra grobuonių. Jei pamatysite žmogų, slampinėjantį netoliese be jokio tikslo, ir jis staiga pasuks tiesiai prie jūsų, būkite atsargūs! Sprukite kuo greičiau. Paklausykite vidinio balso (de Becker, 1997, p. 133).

Linkusios ir nelinkusios bendradarbiauti pėdos

Jei susidūrėte su draugišku, nusiteikusiu bendradarbiauti žmogumi, jo pėdos turėtų atspindėti jūsų pėdų judesius. Tačiau jei pašnekovo pėdos nusuktos nuo jūsų – nors kūnas ir atgręžtas, – paklauskite savęs kodėl. Taip laikosi nelinkęs nuoširdžiai bendradarbiauti žmogus. Jo poza byloja keletą dalykų, kuriuos turite išsiaiškinti. Tokia pašnekovo laikysena rodo, kad jam netrukus reikia išeiti arba kad jis nori pabėgti, nesidomi tuo, apie ką kalbama, neketina jums padėti arba nenori įsipareigoti. Atkreipkite dėmesį, kad kai nepažįstamas žmogus prieina prie mūsų gatvėje, dažniausiai pasisukame į jį liemeniu, o kojas laikome nukreiptas ton pusėn, į kurią ėjome. Taip pranešame tam žmogui, kad jam skirti dėmesio galime tik trumpam ir kad esame pasirengę eiti toliau arba pabėgti.

Daug metų vedu seminarus Jungtinių Amerikos Valstijų ir užsienio muitinių inspektoriams. Iš jų pats nepaprastai daug sužinojau, bet tikiuosi, kad ir aš juos išmokiau šio to naudingo – stebėti keleivius, kurių pėdos nukreiptos į išėjimą, nors tuo metu jie pasisukę į pareigūną ir rodo muitinės deklaraciją (žr. 26 pav.). Aišku, šie gali tiesiog skubėti į lėktuvą, bet toks elgesys turėtų sukelti muitinės inspektoriaus įtarimą. Atlikdami tyrimus nustatėme, kad žmonės, kurie tvirtai pareiškia: „Pareigūne, aš neturiu ko deklaruoti“, bet pasuka pėdas į šalį, greičiausiai ką nors slepia. Jų veidai ramūs, kalba sklandi, tačiau pėdos atskleidžia, kad jie nelinkę bend­radarbiauti.

Jei pašnekovo pėdos nusuktos nuo jūsų, tai rodo, kad žmogus nori eiti sau. Saugokitės žmonių, kurie tokia poza daro oficialius pareiškimus – tai būdas išlaikyti atstumą.

Stipriai pasikeitęs pėdų ir (arba) kojų judesių intensyvumas

Trūkčiojančios ir judančios kojos nestebina: vieni žmonės taip daro nuolat, kiti – niekada. Toks elgesys nerodo, kad žmogus meluoja, nes ir nuoširdžių, ir nenuoširdžių žmonių kojos trūkčioja ir kruta. Svarbiausia, kada toks elgesys pasireiškia ir pasikeičia. Pavyzdžiui, prieš keliolika metų žurnalistė Barbara Volters prieš pat kino apdovanojimų įteikimo ceremoniją ėmė interviu iš aktorės Kim Besindžer, ją JAV kino akademija buvo pristačiusi „Oskarui“. Atsakinėdama į klausimus ponia Besindžer sukinėjo pėdas, gniaužė rankas. Žurnalistės paklausta apie finansinius sunkumus ir abejotiną investiciją, kurią ji padarė kartu su vyru, aktorė staiga ėmė maskatuoti pėdomis. Žinoma, tai nereiškia, jog ji melavo atsakydama į klausimą, bet labai aiškiai reagavo į neigiamą dirgiklį ir parodė niekinamąjį požiūrį į žurnalistę.

Kaip teigia dr. Džo Kulis, kai sėdintis žmogus nuo pėdų sukiojimo pereina prie kinkavimo, tai rodo jį pamačius arba išgirdus nemalonų dalyką (žr. 27 pav.). Pėdų sukiojimas gali būti paskatintas nervinimosi, o maskatavimas pėda yra nesąmoningas būdas atsikratyti nemalonumo. Toks elgesys yra nevalingas, todėl dauguma žmonių nė nesuvokia taip darantys. Pasinaudokite šiuo kūno ženklu savo labui: užduokite klausimus, sukeliančius maskatavimo koja atsaką (arba kitą staigų bežodį pasikeitimą); taip išsiaiškinsite jautrias pašnekovui temas. Šitaip iš žmonių galima ištraukti slapčiausius dalykus (žr. 18 rėmelį).

Kai žmogaus netikėtai ima maskatuoti koja aukštyn žemyn, toks ženklas įprastai rodo, kad jis pajuto diskomfortą. Tai neretai nutinka per interviu, kai žmogui užduodamas keblus klausimas.

18 RĖMELIS:PAMIRŠKITE BONI, IEŠKOKITE KLAIDO

Puikiai prisimenu vieną apklausą – tardžiau moterį, kuri buvo laikoma sunkaus nusikaltimo liudytoja. Apklausa truko ilgai, bet nieko nedavė; jautėmės sugniuždyti ir išvargę. Tardomosios kūnas nerodė jokių reikšmingų ženklų, tačiau aš pastebėjau, kad ji nuolat sukinėja pėdą. Galiausiai paklausiau: „Ar pažįstate Klaidą?“ Vos tik išgirdusi klausimą, nors į jį ir neatsakė, moteris liovėsi sukioti pėdą, bet ėmė sparčiai maskatuoti aukštyn žemyn. Vadinasi, šis vardas ją veikia neigiamai. Toliau kvočiama moteris prisipažino, jog Klaidas įtikino ją pavogti valstybinės reikšmės dokumentus iš vienos bazės Vokietijoje. Kojos judinimas aukštyn žemyn mums buvo reikšmingas ženklas, kad reikia toliau klausinėti ta kryptimi, kol galiausiai moteris prisipažino, o mes įsitikinome buvę visiškai teisūs. Ironiška, tačiau išdavikiškas judesys nusikaltėlei kainavo dvidešimt penkerius metus federalinio kalėjimo.

Pėdos sąstingis

Jei žmogus, nuolat kraipęs pėdą ar koją arba mušęs ja į grindis, netikėtai liaujasi taip daręs, atkreipkite dėmesį. Dažniausiai tai reiškia, kad asmuo patyrė stresą, emocinį pokytį arba pajuto grėsmę. Paklauskite savęs, kodėl jo limbinė smegenų sistema išlikimo instinktą perjungė į sąstingio režimą. Galbūt žmogų suglumino jūsų žodžiai ar klausimas ir tai galėtų padėti atskleisti svarbią informaciją, kurią jis nori nuslėpti. Neabejokite, jog tas asmuo ką nors iškrėtė ir bijo būti demaskuotas.

Sustingusios pėdos yra dar vienas pavyzdys, kaip veikia limbinė smegenų sistema – susidūręs su pavojumi, žmogus linkęs nutraukti veiklą.

Sukryžiuotos ir slepiamos pėdos

Kai žmogus staiga pasuka kojų pirštus į vidinę pusę arba per kulkšnis sukryžiuoja pėdas, tai ženklas, kad jis pasijuto nesaugiai, susijaudino ir (arba) pajuto grėsmę. Kvosdamas asmenis, įtariamus įvykdžius nusikaltimą, ne kartą esu pastebėjęs, kad pajutę stresą jie sukryžiuoja pėdas per kulkšnis. Daug žmonių, ypač moterys, mokomi šitaip sėdėti, ypač kai segi sijoną (žr. 28 pav.). Tačiau sėdėti šitaip ilgesnį laiką, yra nenatūralu ir turėtų sukelti įtarimą, ypač jei taip elgiasi vyrai.

Staiga sukryžiuotos kojos gali reikšti susirūpinimą arba nesaugumą. Gerai jausdamiesi žmonės nesėdi sukryžiuotomis per kulkšnis pėdomis.

Sukryžiuotos per kulkšnis kojos irgi yra limbinės sistemos atsakas – įsakymas sustingti pavojaus akivaizdoje. Patyrę bežodžių ženklų stebėtojai žino, kaip dažnai per apklausas meluojantys tardomieji nejudina pėdų, šios tarsi įauga į grindis, arba užkabina vieną pėdą už kitos, kad nejudėtų. Tai patvirtina moksliniai tyrimai, jie atskleidžia, kad meluodami žmonės stengiasi nejudinti rankų ir kojų (Vrij, 2003, p. 24–27). Tačiau noriu jus įspėti, kad nejudrumas savaime dar nėra įrodymas, jog žmogus apgaudinėja: jis tik liudija, kad žmogus elgiasi atsargiai ir santūriai, bet taip elgiamasi ir susinervinus, ir meluojant, nes padeda sumažinti nerimą.