Джо Наварро - Kūno kalba

Pėdos pasisuka kiton pusėn, ypač į žmogų ar daiktą, arba nusisuka nuo jų

Mes linkę pasisukti į daiktus, kurie mums patinka, taip pat ir į žmones, su kuriais bendraujame. Šia informacija galime naudotis siekdami įsitikinti, ar žmonės džiaugiasi mus matydami, ar nori kuo greičiau mumis atsikratyti. Tarkim, jūs prieinate prie dviejų besikalbančių žmonių. Pažįstate juos ir norite dalyvauti pokalbyje, todėl tariate: „Sveiki.“ Bėda ta, jog nesate tikras, ar jūsų draugija juos nudžiugins. Ar galima kaip nors tai sužinoti? Taip. Stebėkite jų pėdas ir liemenį. Jei sveikindamiesi pasuks pėdas (kartu su liemeniu), vadinasi, jų pasisveikinimas tikras ir neapsimestinis. Tačiau jei sveikindamiesi jie nepasuka pėdų, tik klubais pasigręžia jūsų pusėn, verčiau duokite jiems ramybę.

Mes linkę nusisukti nuo nepatinkančių arba nepriimtinų dalykų. Prisiekusiųjų elgesio teismo salėje tyrimai atskleidė, kad jei jiems nepatinka liudytojas, šie pasuka pėdas artimiausių durų link (Dimitrius ir Mazzarella, 2002, p. 193). Jų liemuo ir veidas mandagiai atsukti į kalbantį liudytoją, bet pėdos nukreiptos į koridoriaus arba prisiekusiųjų kambario duris.

Kas tinka prisiekusiesiems ir teisėjams, tinka ir bendraujant su kitais žmonėmis. Liemeniu pasigręžiame į žmogų, su kuriuo kalbamės. Bet jei pokalbis mums nepatinka, pėdos suka link artimiausio išėjimo. Nusuktos į šalį pėdos įprastas atitrūkimo ženklas, reiškiantis, kad žmogus nori pasišalinti. Jei kalbėdamiesi pastebėsite, kad žmogus pamažu arba staiga nusuko pėdas nuo jūsų, gerai pagalvokite, kodėl jis taip pasielgė. Gal pašnekovas tiesiog skuba į susitikimą. Tačiau tai gali reikšti ir tai, jog žmogus nebenori su jumis bendrauti. Gal netyčia jį užgavote ar suerzinote? Pėdų nusukimas rodo, kad pašnekovas nori išeiti (žr. 18 pav.). Pagalvokite, kodėl žmogus trokšta išeiti (žr. 15 rėmelį).

15 RĖMELIS:KAIP PĖDOS MOJUOJA ATSISVEIKINDAMOS

Kai du žmonės kalbasi, įprastai jų kojų pirštai būna atsukti vieno į kitą. Tačiau jei vienas pašnekovas krypteli pėdas truputį į šoną arba kelis kartus nusuka vieną pėdą į išorę (tada pėdos išsidėsto kaip L raidė, viena atgręžta į jus, kita nusukta), galite būti tikri, kad jis nori išeiti. Tokie pėdų ženklai – dar vienas ketinimo užuominų pavyzdys (Givens, 2005, p. 60–61). Norinčio išeiti žmogaus liemuo iš mandagumo gali tebebūti atgręžtas į jus, bet kojos nemeluodamos atskleis limbinės smegenų sistemos poreikį arba troškimą dingti (žr. 18 pav.).

Neseniai su klientu bendravome beveik penkias valandas. Atėjo vakaras, bet mudu niekaip negalėjome atsisveikinti, vis prisiminėme, ką tądien nuveikėme. Nors mūsų pokalbis buvo labai draugiškas, pastebėjau, kad klientas laiko vieną pėdą pasukęs stačiu kampu. Dingtelėjo, kad jis nori išeiti vienas, be manęs. Nedelsdamas paklausiau: „Jūs kur nors skubate?“ – „Taip, – atsakė jis. – Labai atsiprašau. Nenorėjau pasirodyti nemandagus, bet po penkių minučių būtinai turiu paskambinti į Londoną.“ Tai buvo vienas iš atvejų, kai mano kliento žodžiai ir beveik visas kūnas spinduliavo tik gerus jausmus. Tačiau kojos bylojo tiesą – jos aiškiai pasakė, kad, nors jis labai norėtų pasilikti, pareiga yra svarbesnė.

Kai viena pašnekovo pėda atgręžta į jus, o kita nusukta, tai ženklas, kad jis turi išeiti ir eis kaip tik ton pusėn. Tai ketinimo užuomina.

Tvirtai suimti keliai

Esama daugiau kojomis atliekamų ketinimo judesių , parodančių, kad žmogus nori išeiti. Atkreipkite dėmesį į asmenį, kuris sėdėdamas užsideda rankas ant kelių ir tvirtai juos suima (žr. 19 pav.). Tai labai aiškus ženklas, kad mintyse žmogus jau pasirengęs baigti susitikimą ir kilti. Po šio gesto liemuo palinksta į priekį ir apatinė kūno dalis pasislenka arčiau kėdės krašto – abu šie judesiai parodo ketinimą. Pastebėję šias užuominas, ypač jei bendraujate su žmogumi, užimančiu aukštesnę padėtį, skubėkite baigti pokalbį. Būkite nuovokūs ir neįkyrėkite.

Tvirtai suimti keliai ir svorio perkėlimas ant pėdų yra ketinimo užuomina, kad žmogus nori pakilti ir išeiti.

Aukštyn nukreiptos pėdos

Būdami laimingi arba susijaudinę, mes tarsi skrajojame. Šitaip, lyg nesiekdami kojomis žemės, vaikšto įsimylėjėliai, džiaugdamiesi, jog yra drauge, taip pat vaikai, kuriuos tėvai pažadėjo nuvesti į pramogų parką. Atrodo, susijaudinusių žmonių neveikia Žemės trauka. Toks elgesys aiškiai pastebimas, bet dažnai praslysta pro akis.

Kai dėl ko nors labai jaudinamės arba džiaugiamės, keliame pėdas aukštyn: pastatę pėdą ant kulno, sukiojame arba vaikštome pasišokinėdami. Taip elgtis liepia limbinė smegenų sistema.

Neseniai stebėjau mobiliuoju kalbantį nepažįstamą vyrą. Kol jis klausėsi, kairė pėda, iki tol ramiai pastatyta ant grindų, pakeitė padėtį. Kulnas nepajudėjo, bet bato nosis pakilo vos ne statmenai (žr. 20 pav.). Eilinis žmogus į tokį elgesį nebūtų atkreipęs dėmesio. Bet treniruotas stebėtojas tokį elgesį sugeba iššifruoti ir iškart supranta, kad telefonu žmogus ką tik išgirdo malonią žinią. Neapsirikau – eidamas pro šalį išgirdau tokius vyro žodžius: „Ką tu sakai, tai puiku!“ Jo kojos be žodžių jau buvo tai pasakiusios.

Kojos pirštai žiūri aukštyn. Vadinasi, žmogus puikios nuotaikos, galvoja arba girdi ką nors gera.

Net ramiai stovintis ir ką nors pasakojantis žmogus kartkartėmis gali pasistiebti, kilstelėjimu pabrėždamas tai, ką sako, pakartoti šį judesį kelis kartus. Žmonės taip elgiasi nesąmoningai, todėl tokie kilstelėjimai įprastai byloja, jog pasakojimas yra emocingas. Šie judesiai susieja pasakotojo jausmus su tariamais žodžiais. Judiname kojas pagal mėgstamos dainos taktą ir tempą, tą patį darome ir kalbėdami apie malonius dalykus.

Įdomu, kad klinikine depresija sergantys žmonės nekelia pėdų į viršų. Žmogaus kūnas tiksliai atskleidžia jo emocinę būseną.

Ar galima sąmoningai kreipti pėdas aukštyn? Manau, taip, ypač jei esate geras aktorius arba užkietėjęs melagis, bet paprasti žmonės nemoka valdyti limbinės sistemos sąlygojamo elgesio. Žiūrint iš šalies, jų elgesys atrodo netikras. Pernelyg pasyvus, per daug santūrus ar lėtas. Netikras rankos mostas į viršų nepanašus į pasisveikinimą. Jis nei šioks, nei toks, nes sveikindamiesi ranką žmonės pakelia trumpam, sulenkdami per alkūnę.

Neapsimestiniai aukštyn nukreipti judesiai yra geras barometras, rodantis pakilią žmogaus emocinę būseną.

Tam tikras aukštyn nukreiptas judesys, galintis daug ką pasakyti sumaniam stebėtojui, vadinamas starto pozicija (žr. 21 pav.). Tada žmogus pėdą iš ramybės padėties perkelia į pasirengimo, arba starto, poziciją: kulnas pakyla virš žemės, svoris perkeliamas ant kojos pirštų. Tai yra ketinimo užuomina, ji praneša, jog žmogus ruošiasi atlikti fizinį veiksmą. Ji gali reikšti, kad žmogus ketina jus dar labiau įtraukti į pokalbį, yra iš tiesų susidomėjęs arba nori išeiti. Pastebėję šį, kaip ir bet kurį kitą, bežodį ketinimo ženklą, stenkitės kuo geriau suprasti jo reikšmę, atsižvelgdami į aplinkybes bei turimas apie tą žmogų žinias.

Kai iki tol ramiai stovėjęs žmogus pastato

pėdą į starto poziciją, tai yra ketinimo ženklas, rodantis norint jį eiti.

Plačiau pastatytos kojos

Aiškiausias ir lengviausiai pastebimas bežodis elgesys, kuriame dalyvauja pėdos ir kojos, yra teritorijos gynimo ženklai . Dauguma žinduolių, ir žmonės, ir gyvūnai, patirdami stresą, būdami blogos nuotaikos, kam nors grasindami ar patys jausdami grėsmę, siekia užimti didesnę teritoriją.