Джо Наварро - Kūno kalba

PATI SĄŽININGIAUSIA KŪNO DALIS

Norėdami perprasti kūno kalbą, dauguma žmonių pradeda stebėti nuo veido, nors kaip tik jis dažniausiai naudojamas apgaudinėti ir tikriesiems jausmams nuslėpti. Mano požiūris priešingas. Dirbdamas FTB atlikau tūkstančius apklausų, per jas įsitikinau, kad pirmiausia reikia susitelkti į tardomojo pėdas ir kojas, paskui kelti akis aukštyn ir galiausiai bandyti perprasti veidą. Deja, pastaruosius šešiasdešimt metų įstatymo sergėtojams skirtoje literatūroje, įskaitant kelis dabartinius leidinius, pabrėžiama, kad per apklausas arba tada, kai reikia suprasti, ką žmonės galvoja, būtina visą dėmesį skirti veidui. Galimybę suprasti žmogaus mintis, pasinaudojant sąžiningiausia kūno dalimi – kojomis, dar labiau apsunkina tai, kad apklausiamiems asmenims leidžiama pakišti jas po stalu.

Gerai pasukę galvą, suprasime, kodėl mūsų veido išraiškos tokios apgaulingos. Veidais meluojame todėl, kad šito buvome mokomi nuo pat vaikystės. „Nesivaipyk“, – bamba tėvai, kai nesislėpdami bjaurimės valgiu. „Nenutaisyk rūgštaus veido užsukus pusbroliams“, – moko jie, ir jūs per jėgą išspaudžiate šypseną. Tėvai – ir visuomenė – moko veido išraiška slėpti, apgaudinėti ir meluoti socialinės darnos labui. Todėl nenuostabu, jog įgudome tai daryti taip gerai, kad, per šeimos susibūrimą prisiklijavę šypseną, atrodome tikrai mylį savo giminaičius, nors iš tikrųjų svajojame, kad jie kuo greičiau išsinešdintų.

Pamąstykite apie tai. Jei negalėtume valdyti veido išraiškos, ko būtų vertas posakis pokerio žaidėjo veidas ? Mes mokame nutaisyti vadinamąjį pobūvio veidą, bet retas kuris atkreipia dėmesį į savo bei aplinkinių pėdas ir kojas. Nervingumas, stresas, baimė, nerimas, atsargumas, nuobodulys, nekantrumas, laimė, džiaugsmas, įsižeidimas, drovumas, apsimestinis kuklumas, nuolankumas, nesmagumas, pasitikėjimas, padlaižiavimas, slogi nuotaika, apsnūdimas, žaismingumas, gašlumas ir pyktis, – visa tai gali perteikti pėdos ir kojos. Reikšmingas prisilietimas koja prie mylimojo kojos, nedrąsus mažo berniuko, atsidūrusio tarp nepažįstamų žmonių, tapenimas, supykusio žmogaus stovėsena, nervingas žingsniavimas vyriškio, tuoj tapsiančio tėvu, – visos šios kojų ir pėdų padėtys atskleidžia emocinę būseną.

Jei norite išmokti perprasti aplinkinį pasaulį ir suvokti žmonių elgesį, stebėkite pėdas ir kojas, nes jos teisingai perteikia informaciją. Tai labai praverčia renkant slaptus duomenis.

REIKŠMINGI KOJŲ IR PĖDŲ JUDESIAI

Linksmos pėdos

Linksmos pėdos ir kojos iš džiaugsmo kruta ir (arba) strykčioja. Toks elgesys byloja, kad žmogus išgirdo svarbią gerą žinią ir ši teigiamai paveikė jo jausmus. Linksmos pėdos yra iškalbingas didelio pasitikėjimo savimi ženklas , pranešantis, kad žmogus gavo tai, ko norėjo, arba kad tikisi gauti ką nors vertinga (žr. 13 rėmelį). Po ilgo išsiskyrimo oro uoste susitikusių įsimylėjėlių pėdos linksmos, jie strykčioja iš džiaugsmo.

Norint išvysti linksmas pėdas, nebūtina lįsti po stalu. Pakanka pažvelgti į žmogaus marškinius ir pečius. Jei jo pėdos kruta arba trykšta energija, virpės arba aukštyn žemyn judės ir jo marškiniai bei pečiai. Tie judesiai nebus labai smarkūs; tiesą sakant, nelabai krintantys į akis. Bet, atidžiai įsižiūrėję, pamatysite.

Įsitikinkite tuo patys. Atsisėskite į kėdę priešais didelį veidrodį ir imkite į šonus sukioti pėdas arba trepsenti į grindis. Taip darydami pastebėsite, kad jūsų marškiniai ir (arba) pečiai juda. Būdami tarp žmonių tokių ženklų galite ir nepastebėti. Tačiau jei nepagailėsite laiko ir pastangų, tikrai juos išvysite. Svarbiausia pastebėti, kad žmogus judina kojas. Paskui ieškokite kitų pokyčių (žr. 14 rėmelį).

Perspėju dėl dviejų dalykų. Pirma, kaip ir visa kūno kalba, linksmų pėdų ženklai turi būti suvokiami kontekste. Tik tada galima nuspręsti, ar jie iškalbingi, ar atspindi tik padidėjusį nervingumą. Pavyzdžiui, jei žmogaus kojos visada yra dirgliai judrios (neramių kojų sindromo rūšis), gali būti sunku atskirti linksmas pėdas nuo to žmogaus įprastos nervinės energijos. Jei pėdos pradedamos sukinėti dažniau arba intensyviau, ypač žmogui išgirdus arba išvydus ką nors reikšminga, tai rodo, kad jis pajuto pasitikėjimą savimi arba yra patenkintas įvykių eiga.

13 RĖMELIS:LINKSMOS PĖDOS PRANEŠA, KAD GYVENIMAS GRAŽUS

Neseniai per televiziją stebėjau pokerio turnyrą. Vaikinas gavo vienos spalvos kortas nuo 10 iki tūzo (geriausią kombinaciją). Jo pėdos tiesiog įsisiautėjo! Vaikinas sukiojo jas į šonus, judino aukštyn žemyn kaip vaikas, ką tik sužinojęs, kad eis į „Disnėjaus pasaulį“. Žaidėjo veidas buvo neįskaitomas, elgesys ramus. Bet prie pat grindų būta tiek virpėjimo! Baksnojau pirštu į ekraną, ragindamas kitus žaidėjus sunerti rankas ir išeiti iš žaidimo. Gaila, jie manęs negalėjo girdėti; du žaidėjai atsakė į statymą ir pralošė pinigus, nes vienos spalvos kortų kombinacija laiduoja pergalę.

Šis lošėjas buvo gerai išmokęs nutaisyti abejingą pokerio žaidėjo veidą. Tačiau nutaisyti abejingas pokerio žaidėjo kojas jam dar teks pasimokyti. Vaikinui labai pasisekė, kad varžovai, kaip ir dauguma žmonių, nugyveno gyvenimą, nekreipdami dėmesio į žmogaus pėdų ir kojų kalbą.

Pokerio salė – ne vienintelė vieta, kur galima stebėti linksmas pėdas. Šitai esu matęs posėdžių kambariuose, valdininkų kabinetuose ir kitur. Kol rašiau šį skyrių, lankiausi oro uoste ir nugirdau, kaip jauna mamytė, sėdinti šalia manęs, kalbasi mobiliuoju su šeimos nariais. Iš pradžių ji pėdas ramiai laikė ant grindų, bet kai prie telefono priėjo sūnus, ėmė jas žvitriai judinti aukštyn žemyn. Nereikėjo nė klausti, ar ji myli savo vaiką. Tai man rėkte išrėkė jos pėdos.

Nesvarbu, ar žaistumėte kortomis, ar tvarkytumėte reikalus, ar tiesiog kalbėtumėtės su draugais, atsiminkite, kad linksmos pėdos atvirai šaukia: „Esu pakilios nuotaikos!“

.

14 RĖMELIS:PĖDOMIS PARODYTAS ŽENKLAS

Didelės bendrovės personalo skyriaus vadovė Julija papasakojo pradėjusi kreipti dėmesį į žmonių pėdas, kai išklausė mano seminarą bankų vadovams. Grįžusi į darbą, ji netrukus pritaikė įgytas žinias. „Man buvo pavesta atrinkti bendrovės darbuotojus įvairiems pavedimams užsienyje atlikti, – pasakojo Julija. – Viena kandidatė, paklausta, ar norėtų dirbti užsienyje, džiaugsmingai treptelėjo pėdomis ir tvirtai ištarė: „Taip!“ Tačiau kai paminėjau, kad užsienis – tai Indija, Mumbajus, jos pėdos liovėsi judėti. Bežodis kandidatės elgesys pasikeitė, todėl paklausiau, kodėl ji nenori ten važiuoti. Mergina buvo priblokšta. „Negi tai taip aiškiai matyti? Juk aš nieko nesakiau. Gal kas nors kitas jums apie tai prasitarė?“ – paklausė ji pasikeitusiu balsu. Pasakiau merginai, kad pajutau, jog jai nepatinka šalis, kurioje siūloma dirbti. „Jūs teisi, – atsakė ji. – Maniau, pasiūlysite dirbti Honkonge, ten turiu draugų.“ Pėdos atskleidė, kad mergina nenori vykti į Indiją.

Antra, pėdų ir kojų judinimas gali reikšti tiesiog nekantrumą. Kojos dažnai kruta arba trepsi, kai nerimstame. Žiūrėkite, kaip elgiasi per pamoką mokiniai, atkreipkite dėmesį, kaip dažnai jų pėdos ir kojos trūkčioja, sukiojasi, juda ir kruta. Šis elgesys įprastai sustiprėja baigiantis pamokai. Dažniausiai tai patikimas nekantrumo ir noro greičiau sulaukti pertraukos ženklas, o ne linksmos pėdos. Toks elgesys pasiekia kulminaciją prieš pat skambutį. Galbūt mokiniai bando ką nors pasakyti?