Джо Наварро - Kūno kalba

Net ir trumpas prisilietimas prie kaklo padeda išsklaidyti nerimą arba sumažinti diskomfortą. Kaklo lietimas arba masažavimas yra labai stipri ir universali streso mažinimo bei nusiraminimo priemonė.

Moterys raminasi savaip. Kartais čiupinėja ir sukioja grandinėlę (žr. 11 rėmelį). Kaip minėta, kitas įprastas moterų nusiraminimo būdas – ranka prisidengti kaklo duobutę. Jos paliečia šią kaklo vietą ir (arba) uždengia ranka, kai pajunta įtampą, netikrumą, grėsmę, kai išsigąsta, kai pasidaro nejauku. Pastebėjau, kad nėščia moteris iš pradžių kelia ranką prie kaklo, bet paskutinę akimirką nuleidžia ant pilvo, lyg norėdama pridengti vaisių.

11 RĖMELIS:RAMINANTI ŠVYTUOKLĖ

Stebėkite prie staliuko sėdinčią ir besikalbančią porą. Jei mergina ima žaisti kaklo grandinėle, labai tikėtina, kad ji šiek tiek nervinasi. Bet jei paliečia kaklo duobutę, vadinasi, pokalbis ėmė jai kelti nerimą arba užplūdo dvejonės. Dažniausiai mergina dešine ranka pridengia kaklo duobutę, tada kairiuoju delnu apglėbia dešinę alkūnę. Kai įtampą kelianti tema aptariama arba nemalonus pokalbis laikinai nutrūksta, dešinė ranka nuleidžiama ir ramiai padedama ant sulenktos kairės. Jei situacija vėl įkaista, pašnekovės dešinė ranka vėl pakyla prie kaklo duobutės. Stebint iš toliau, merginos rankos judesiai primena streso matuoklio rodyklę – ji juda iš ramybės padėties (ant kitos rankos) prie kaklo (aukštyn) ir grįžta atgal priklausomai nuo patiriamo streso.

Raminamasis veido lietimas

Veido lietimas arba glostymas yra dažnas raminamasis žmogaus atsakas į stresą. Tam tikri judesiai, pavyzdžiui, kaktos trynimas, lūpų lietimas, trynimas arba laižymas, ausies lezgelio truktelėjimas arba masažavimas nykščiu ir smiliumi, veido arba barzdos glostymas, žaidimas su plaukais, – visa tai padeda nusiraminti patiriančiam stresą žmogui. Kaip jau sakiau, kai kurie nusiramina, įtraukdami į burną oro, išpūsdami žandus, paskui lėtai iškvėpdami. Veide nepaprastai daug nervinių galūnėlių, todėl jį nusiraminimui ir pasitelkia limbinė smegenų sistema.

Raminamasis elgesys pasitelkiant garsus

Švilpavimas gali tapti raminamuoju elgesiu. Yra žmonių, kurie eidami nepažįstamu miesto rajonu, tamsiu koridoriumi arba neapšviesta gatve švilpauja norėdami nusiraminti. Kiti netgi kalbasi su savimi, stengdamiesi sumažinti stresą. Turbūt ne aš vienas turiu draugą, kuris susinervinęs arba būdamas prastos nuotaikos kalba neužsičiaupdamas. Be to, raminamasis elgesys gali pasireikšti ir lytėjimu bei klausa suvokiamais ženklais, pavyzdžiui, barbenimu į stalą pieštuku ar pirštais.

Besaikis žiovavimas

Kartais stresą patiriantys žmonės be saiko žiovauja. Žiovulys ne tik yra gilaus įkvėpimo būdas, bet ir stipriau spaudžia seilių liaukas, nes patiriant stresą išdžiūsta burna. Kai žmogų apima nerimas, išdžiūsta burna; įtempiant burnos raumenis, skatinamas seilių išsiskyrimas. Tai nerodo, jog žmogus neišsimiegojo; tik atskleidžia, kad jis patiria stresą, šis ir sukelia žiovulį.

Delnų šluostymas į šlaunis

Delnų šluostymas į šlaunis yra viena raminamojo elgesio apraiškų. Ji dažnai lieka nepastebėta, nes vyksta po stalu. Žmogus uždeda vieną arba abu delnus ant išorinės šlaunies (arba šlaunų) pusės ir braukia žemyn link kelio (žr. 16 pav.). Tai gali būti daroma tik kartą, dažnai kelis kartus arba tiesiog masažuojant koją. Toks veiksmas gali būti atliekamas norint nusišluostyti prakaituotus delnus, bet iš esmės padeda sumažinti įtampą. Jis rodo, kad žmogus patiria stresą. Atkreipkite dėmesį į žmones, kurie laiko nuleidę rankas po stalu. Jei jie brauko kojas, matysite judant žastą ir petį.

Pajutę įtampą arba susinervinę, žmonės ima braukyti delnus į išorinę šlaunies pusę siekdami nusiraminti. Jie tai dažnai daro po stalu, todėl šį aiškų nerimo požymį sunkoka pastebėti.

Mano ilgametė patirtis rodo, kad delnų šluostymasis į kojas yra labai reikšmingas, tai greitas atsakas į nemalonumus. Šį veiksmą daug metų stebėjau tirdamas bylas, kai įtariamiesiems būdavo pateikiami kaltumo įrodymai, pavyzdžiui, nuotraukos iš nusikaltimo vietos (prabildavo negryna sąžinė). Delnų šluostymasis / raminamasis elgesys atlieka dvejopą funkciją: nusausinami suprakaitavę delnai ir nusiraminama liečiant arba glostant. Šį veiksmą galite pamatyti, kai ant suoliuko sėdinčiai porelei nelauktai sutrukdo pašalinis asmuo arba kai bandoma prisiminti kokią nors pavardę.

Policijos pareigūnai turėtų stebėti, ar prasidėjus apklausai neatsiranda raminamųjų rankų ir kojų judesių, ar jie palengva nestiprėja pateikiant vis sunkesnius klausimus. Tokių judesių padažnėjimas arba sustiprėjimas rodo, kad klausimas tardomajam sukėlė diskomfortą. Galbūt todėl, kad jis yra nusikaltęs, meluoja arba kad jūs prisikasėte prie dalykų, apie kuriuos jis nenori kalbėti (žr. 12 rėmelį). Gali būti, jog tardomąjį glumina jūsų klausimai. Todėl nenuleiskite akių nuo to, kas vyksta po stalu, stebėkite rankas. Patys nustebsite, kiek daug galima sužinoti iš tokio nebylaus elgesio.

12 RĖMELIS:NUO „VEIDAKNYGĖS“ IKI GĖDAKNYGĖS

Per vieną pokalbį dėl darbo su kandidatu bendravo pats darbdavys. Viskas ėjosi puikiai, bet pokalbiui baigiantis kandidatas prašneko apie socialinius tinklus ir interneto svarbą. Darbdavys pagyrė jį ir ekspromtu pareiškė, kad dauguma koledžo absolventų netinkamai naudojasi internetu: užsiregistravę „Veidaknygėje“, rašo tokias žinutes ir skelbia tokias nuotraukas, kurių vėliau gėdysis. Tada darbdavys pastebėjo, jog kandidatas dešiniu delnu kelis kartus patrynė koją. Jis nieko nepasakė, padėkojo jaunuoliui už pokalbį ir palydėjo iš kabineto. Paskui grįžo prie kompiuterio – darbdaviui įtarimą sukėlė kandidato raminamasis elgesys – ir patikrino, ar jaunuolis „Veidaknygėje“ turi susikūręs profilį. Taip ir buvo. Ir šis darbdaviui nepatiko!

Nors toks elgesys tikrai būdingas ką nors slepiantiems, mačiau taip elgiantis ir nekaltus žmones, jie tiesiog nervinosi, todėl būkite atsargūs ir nedarykite pernelyg skubotų išvadų (Frank ir kt., 2006, p. 248–249). Norint tiksliai interpretuoti delno šluostymosi į šlaunį prasmę, reikia atsiminti, kad šis judesys atspindi smegenų poreikį nusiraminti, todėl reikia toliau gilintis į tokio elgesio priežastis.

Vėdinimasis

Tai toks elgesys, kai žmogus (įprastai vyras) užkiša pirštus už marškinių apykaklės ir atitraukia ją nuo kaklo (žr. 17 pav.). Veiksmas, kuriuo siekiama atvėsti, – dažna reakcija į stresą ir aiškus požymis, kad žmogui nepatinka tai, apie ką jis pagalvojo arba išgyveno. Moteris atlieka šį bežodį veiksmą daug subtiliau – kilstelėdama palaidinukės priekį arba atmesdama plaukus, kad atvėstų kaklas.

Kaklo vėdinimas sumažina stresą ir emocinį diskomfortą. Komikas Rodnis Dangerfildas pagarsėjo šiuo veiksmu, jo griebdavosi nesulaukęs „pagarbos“.

Savęs apkabinimas

Susidūrę su stresu, kai kurie žmonės raminasi šitaip: sukryžiuoja rankas ir delnais patrina pečius, lyg jiems būtų šalta. Taip motina apkabina mažą vaiką. Savęs apkabinimas yra globėjiškas veiksmas, padedantis nurimti ir pasijusti saugiau.

Tačiau jei pastebėsite, kad žmogus sėdi priešais sukryžiavęs ant krūtinės rankas, palinkęs į priekį ir įžūliai spokso, žinokite – tai nėra raminamasis elgesys!

KAIP IŠ RAMINAMŲJŲ VEIKSMŲ

GERIAU SUPRASTI ŽMONES

Norint daugiau sužinoti apie žmogų iš jo mėgstamų raminamųjų veiksmų, reikia laikytis kelių taisyklių: