Джо Наварро: Kūno kalba

10 RĖMELIS:SUIMTI PADĖJO KAKLAS

Kaklo lietimas ir (arba) glostymas yra vienas pačių reikšmingiausių ir dažniausiai atliekamų judesių, kuriais siekiame nusiraminti, reaguodami į stresą. Bandydamos nusiraminti moterys dažnai uždengia delnu kaklo duobutę arba ją liečia (žr. 7 pav.). Kaklo duobutė yra įdubimas tarp Adomo obuolio ir raktikaulio. Jei moteris liečia šią kaklo vietą arba uždengia ją delnu, ji kenčia, bijo, jaučiasi nesmagiai, nesaugiai. Beje, toks elgesys padeda suprasti, kad žmogus jaučiasi nesmagiai, nes meluoja arba slepia svarbią informaciją.

Kartą dalyvavau tiriant vieną bylą. Manėme, kad ginkluotas ir pavojingas dezertyras gali slėptis motinos namuose. Su kitu agentu nuėjome į tos moters namus. Kai pasibeldėme į duris, ji sutiko mus įsileisti vidun. Parodėme savo pažymėjimus ir ėmėme klausinėti. Kai paklausiau, ar sūnus yra namuose, moteris pridėjo ranką prie kaklo duobutės ir atsakė: „Ne.“ Aš įsidėmėjau tą judesį. Po kelių minučių pasiteiravau:

O gal sūnus įsmuko į namą, kol buvote darbe?

Moteris vėl uždėjo delną ant kaklo duobutės ir tarė:

– Ne, aš būčiau pastebėjusi.

Dabar jau beveik neabejojau, kad jos sūnus yra namie, nes moteris pakeldavo prie kaklo ranką tik paklausta apie tokią galimybę. Norėdami galutinai įsitikinti, kad mano prielaida teisinga, toliau kalbėjomės su dezertyro motina. Prieš išeidamas dar kartą paklausiau:

– Norėčiau padaryti galutinę apklausos išvadą, todėl pasakykite: ar jūs įsitikinusi, kad sūnaus nėra namuose?

Patvirtindama ankstesnį atsakymą, moters ranka trečią kartą pakilo prie kaklo. Man nebeliko abejonių, kad moteris meluoja. Paprašiau leidimo apieškoti namą – dezertyras slėpėsi sieninėje spintoje po keliomis antklodėmis. Moteriai pasisekė, kad nebuvo apkaltinta trukdymu teisingumui. Meluodama policijai, ji jautė diskomfortą; diskomfortas paskatino jos limbinę sistemą generuoti raminamąjį elgesį, šis pasireiškė rankos judesiais ir ją išdavė.

Stebėdamas žmones ieškau raminamojo elgesio ženklų, kad žinočiau, kada jie jaučiasi suvaržyti arba kada neigiamai reaguoja į mano veiksmus ar žodžius. Per tardymą tokie ženklai išryškėja reaguojant į tam tikrą klausimą ar pastabą. Po veiksmų, atskleidžiančių diskomfortą (tarkim, atsitraukimo nuo pašnekovo, nepritariamo žvilgsnio, sukryžiuotų ar sugniaužtų rankų), smegenys liepia rankoms atlikti raminamuosius veiksmus (žr. 8 pav.). Aš ieškau elgesio ženklų, kurie patvirtintų, kas dedasi galvoje žmogaus, atskleistų, kas jis per vienas.

Užsidengiant kaklo duobutę, sumaži­na­mas nesaugumo jausmas, emocinis diskomfortas, baimė, susirūpinimas. Žaidimas su grandinėle dažnai turi tokį pat tikslą.

Kaktos trynimas įprastai parodo, kad žmogui kas nors nepatinka arba kad jis jaučia diskomfortą.

Pateiksiu pavyzdį. Jei paklaustas: „Ar pažįstate poną Hilmaną?“, tardomasis atsako: „Ne“, bet tuoj pat paliečia kaklą arba lūpas, suvokiu, kad jis po to klausimo ieško nusiraminimo (žr. 9 pav.). Nežinau, meluoja jis ar ne, nes apgaulę atskleisti sunku. Bet neabejoju, kad klausimas jam sukėlė didelį susirūpinimą, kad jį išgirdęs tardomasis turi nusiraminti. Vadinasi, turiu tęsti apklausą ta pačia kryptimi. Raminamąjį elgesį privalo mokėti atpažinti tardytojai, nes kartais tai padeda atskleisti melą arba slepiamą informaciją. Mano nuomone, raminamojo elgesio požymiai daug reikšmingesni ir patikimesni nei pastangos nustatyti, ar žmogus sako tiesą. Jie padeda suprasti, kokios temos žmogų jaudina arba kankina. Tai sužinojus neretai galima išsiaiškinti iki tol kruopščiai slėptą informaciją, galinčią suteikti naujų įžvalgų.

Kaklas liečiamas, kai žmogus pajunta emocinį diskomfortą, abejoja arba nesijaučia saugus.

Raminamojo elgesio rūšys

Raminamasis elgesys gali būti įvairus. Jausdami įtampą žmonės siekia nusiraminti švelniai masažuodami kaklą, perbraukdami ranka veidą, sukdami ant piršto plaukus. Tai daroma nevalingai. Smegenys pasiunčia žinią: „Prašom tuojau pat mus nuraminti“, ir rankos akimirksniu sureaguoja, atlikdamos veiksmą, padedantį vėl pasijusti gerai. Kartais raminamės, liežuviu braukydami skruostus arba lūpas iš vidinės pusės, arba lėtai iškvepiame, prieš tai išpūtę skruostus (žr. 10 ir 11 pav.). Jei įtampą patiriantis žmogus rūko, jis dažniau užsitrauks dūmą; jei kramto gumą – ims dažniau kramtyti. Visos šios raminamojo elgesio atmainos siekia patenkinti tą patį smegenų reikalavimą – kūnas turi atlikti judesius, sudirginančius nervines galūnėles, tada smegenyse išsiskiria sukeliantys ramumo pojūtį KAS? (Panksepp, 1998, p. 272).

Skruosto arba veido lytėjimas – būdas nusiraminti, kai žmogus susijaudina, susierzina ar susirūpina.

Iškvėpimas, prieš tai išpūtus skruostus, puikus būdas įtampai sumažinti ir nusiraminti. Atkreipkite dėmesį, kaip dažnai tai daro žmonės, kuriems per plauką pavyko išvengti nesėkmės.

Šioje knygoje bet koks veido, galvos, kaklo, peties, rankos, plaštakos ar kojos lietimas reaguojant į neigiamą dirgiklį (pavyzdžiui, sunkų klausimą, keblią situaciją ar stresą) bus laikomas raminamuoju elgesiu. Kurios nors kūno dalies glostymas nepadeda išspręsti problemų, bet apramina, numalšina mūsų nerimą. Vyrai įprastai liečia veidą, moterys – kaklą, drabužius, papuošalus, rankas ir plaukus.

Kalbant apie raminamuosius veiksmus, reikia pasakyti, jog kiekvienas žmogus turi savo mėgstamą įprotį: vieni kramto gumą, kiti rūko, daugiau valgo, laižo lūpas, trina smakrą, glosto veidą, čiupinėja daiktus (pieštukus, lūpų dažus, rankinius laikrodžius), timpčioja plaukus, kasosi dilbį. Pasitaiko dar subtilesnio raminamojo elgesio pavyzdžių, pavyzdžiui, vyriškis ranka brūkšteli per marškinių krūtinę arba pasitaiso kaklaraištį (žr. 12 pav.). Iš šalies atrodo, kad jis tik nori pasigražinti, bet iš tiesų, keldamas ranką aukštyn ir duodamas jai kokio nors darbo, siekia numalšinti nerimą. Tai irgi yra raminamasis limbinės smegenų sistemos valdomas elgesys, reakcija į stresą.

Vyrai taisosi kaklaraištį, norėdami įveikti nesaugumą arba diskomfortą. Sykiu pridengia ir kaklo duobutę.

Toliau pateikiami keli dažniausio, aiškiausiai raminamojo elgesio pavyzdžiai. Juos pastebėję, paklauskite savęs: „Kodėl šis žmogus save ramina?“ Gebėjimas susieti raminamąjį elgesį su įtampą keliančiu veiksniu gali padėti daug geriau suprasti to žmogaus mintis, jausmus ir ketinimus.

Raminamasis kaklo lietimas

Kaklo lytėjimas ir (arba) glostymas yra viena būdingiausių raminamojo elgesio rūšių, jos griebiamės reaguodami į stresą. Vienas žmogus gali pirštais trinti arba masažuoti sprandą, kitas – glostyti kaklo raumenis abipus Adomo obuolio arba braukyti po smakru virš jo. Čia labai daug nervinių galūnėlių, jas glostant, mažėja kraujospūdis, ima rečiau plakti širdis ir žmogus palengva nurimsta (žr. 13 ir 14 pav.).

Susikrimtę vyrai linkę masažuoti arba glostyti kaklą. Jame gausu nervų, tarp jų ir nervas klajoklis, kurį masažuojant retėja širdies plakimo dažnis.

Siekdami sumažinti diskomfortą arba nesaugumo jausmą, vyrai susiima už kaklo tvirčiau negu moterys.

Ne vieną dešimtmetį tyrinėdamas bežodį elgesį, pastebėjau, kad esama skirtumo tarp lyčių: vyrai ir moterys kitaip liečia kaklą. Vyrų raminamasis elgesys daug ryžtingesnis nei moterų – jie čiumpa sau už kaklo arba pasmakrės ir taip sudirgina kaklo nervus (tiksliau, nervą klajoklį, arba karotidinį sinusą); tai savo ruožtu retina širdies susitraukimų skaičių ir veikia raminamai. Kartais vyrai pirštais brauko kaklą iš abiejų pusių, trina sprandą, pasitaiso kaklaraiščio mazgą arba marškinių apykaklę (žr. 15 pav.).