Чак Паланик - Pasprink

Viskas paprasta.

Jei esi vyrukas, tai atrodo šitaip — sėdi tualete, išsitraukęs savo dėdę Čarlį, na, supranti, didelę raudoną pandą, ir bandai jam suteikti paradinę formą, žinai, visiškai vertikalią padėtį ir tada tiesiog lauki mažyčiame plastiko kambarėlyje, tikėdamasis geriausio.

Galvoji apie tai kaip apie žvejybą.

Jeigu esi katalikas, jautiesi lyg eidamas išpažinties. Laukimas, palengvėjimas, nuodėmių išpirkimas.

Laikyk tai sugauk ir paleisk tipo žvejyba. Tai, ką žmonės vadina sportine žūkle.

Kitas būdas yra tiesiog atidarinėti duris kol rasi tai, ko ieškai. Primena seną televizijos žaidimą, kuriame atvėręs duris randi kokį nors prizą. Panašiai kaip dama ir tigras. Už vienų durų gali rasti prašmatnų pirmos klasės užpakalį, besidarbuojantį rankomis mažytėje kabinoje. Mažai galimybių susitikti ką nors iš pažįstamų. Už kitų durų gali laukti pagyvenęs bulius, persimetęs rudą kaklaraištį per petį, išskėtęs plaukuotus kelius, glostinėjantis savo nukarusią negyvą gyvačiukę, kuris ištartų: „Atleisk, pumpurėli, čia nieko asmeniško?

Tada mano humoro jausmas kartais būdavo per daug atbukęs, kad pasakyčiau nors „Norėtum“.

Arba „Tai tik tavo žydra svajonė, draugeli“.

Vis dėlto, atlygis per daug viliojantis, kad atsisakytum išmėginti laimę.

Mažytė erdvė, tualetas, du šimtai svetimų žmonių tik už kelių žingsnių, visa tai taip jaudina. Kai trūksta vietos ir negali laisvai judėti, gelbsti tik sąnarių lankstumas. Pasitelk vaizduotę. Šiek tiek kūrybiškumo, keletas paprastų tempimo pratimų ir gali tuk, tuk, pasibelsti į dangaus vartus. Nustebsi, kaip greitai lekia laikas.

Dalį malonumo sudaro iššūkis. Pavojus ir rizika.

Aišku, tai ne Didžiosios Amerikos Vakarų lenktynės ar kelionė į Šiaurės Ašigalį ir, juo labiau ne pirmieji žmogaus žingsniai mėnulyje.

Tai kitokio pobūdžio visatos tyrinėjimas.

Kitoks laukinės gamtos pažinimas. Milžiniško asmeninio vidinio kraštovaizdžio.

Tai lyg peržengti galutinę pasienio liniją — tie svetimi žmonės, nepažįstamieji, jų rankų ir kojų, kvapų ir dejonių džiunglės, tai, ko dar nepažinai. Didžioji nežinomybė. Paskutinis dar nenuniokotas miškas. Viskas, apie ką lig šiol tik svajojai.

O tu esi Kristupas Kolumbas, plaukiantis horizonto link.

Tu — pirmasis urvinis žmogus, paragavęs austrių. Galbūt šita austrė ir nėra šviežia, tačiau tau tai šviežiena.

Įkliuvęs velniažin kur, keturiolikos valandų skrydžio iš Hitrou į Joburgą pusiaukelėje gali patirti labai tikroviškų nuotykių. Dvylika, jei filmas neįdomus. Daugiau, jei visos vietos užimtos, mažiau, jei patenkama į turbulenciją. Daugiau, jei neprieštarauji, kad vyrukas padirbėtų burna, mažiau, jei sugrįžti į savo vietą patiekiant maistą.

Šis pirmasis kartas nėra labai malonus tuo, kad esu girtas ir mane pirmą kartą tiesiog išprievartavo raudonplaukė, tai yra Treisė, be to, mes dar patekome į oro duobę. Stvėriausi už tualeto sėdynės, kad nepargriūčiau, bet Treisė mane sulaikė, nors išgerto šampano burbuliukai veržėsi lauk, o ji galva beveik lietė plastikines lubas. Tą patį akimirksnį mano gaidukas iššovė, sperma tiesiog pakibo ore, tarsi besvoriai baltieji kareivėliai sklandė tarp mūsų — jos, vis dar kažkur palubėje, ir manęs, sėdinčio ant unitazo.

Tada krestelėjimas ir mes vėl susijungėme — ji su prezervatyvu, aš su sperma, kuri nutaškė mane visą karoliukais pop stiliumi, šimtais karoliukų, be to, ant manęs dar užvirto ir ji.

Tikras stebuklas, kad išgyvenęs tokius senus gerus laikus nepradėjau vaikščioti su skafandru.

O Treisė juokiasi ir sako: „Kaip man patinka tokie dalykai?

Tada eilinė turbulencija bloškia jos plaukus man į veidą, krūtų speneliai atsiduria beveik mano burnoje. Šokčioja perlai, juosiantys jos kaklą. Auksinė grandinėlė ant mano kaklo. Atrodo, kad mano kiaušiais, kabančiais virš unitazo skylės, kažkas žongliruoja.

Po truputį prisikuri visokiausių taisyklių, kurios padėtų geriau viską atlikti. Pavyzdžiui, tose senose prancūziškose karavelėse su trikampiais langeliais ir tikromis užuolaidėlėmis nėra pirmos klasės tualetų, tik du salono gale, todėl geriau nesistengti daryti ką nors ypatinga. Geriausia yra indų pagrindinė tantrinė poza. Abu stovite veidais vienas į kitą, moteris užkelia vieną koją tau ant klubo. Įeini į ją, tarsi „praskleisdamas nendres“ arba klasikiniu įsiskverbimu. Susikurk savo Kama Sutrą. Susikurk savo taisykles.

Pirmyn. Juk žinai, kad nori.

Šitai tinka tuo atveju, jeigu abiejų ūgis panašus. Kitais atvejais manęs nekaltink jei kas nutiks.

Nepretenduoju visko išmokyti. Tik perteikiu pačias paprasčiausias žinias.

Jeigu skrendi Boeingu 757-200, net mažučiame tualete lėktuvo priekyje gali tai padaryti modifikuota kinietiška poza, kai tu sėdi ant unitazo, o moteris atsisėda ant tavęs veidu į duris.

Kažkur į šiaurės vakarus virš Liti Roko Treisė man sako: „Šitą problemą lengvai išspręstų pompoir, kai albanų moteris tiesiog išmelžia vyrą vaginos raumenų susitraukimais!“

Jos nuleidžia spermą vien tik makštimi?

Treisė sako: „Aha!“

Albanės?

„Aha.“

Aš klausiu: „Ar jie turi oro linijas?“

Dar kai ko išmoksti, kai skrydžio palydovė pabeldžia į duris, tada viską greitai sutvarkai florencijietišku būdu, kai moteris sugriebia vyro kotą ir patraukia apyvarpės odą žemyn, stipriai, kad taptų jautresnė. Tai neįtikėtinai paspartina procesą.

O jei nori, kad viskas vyktų lėčiau, reikia stipriai spūstelėti užpakalinę koto pagrindo dalį. Net ir tuo atveju, jeigu procesas nenutrūks, sperma neišsilies ir išvaduos nuo valymo. Ekspertai tai vadina „saksoniškuoju būdu“.

Mes su raudonplauke esame dideliame MacDonell Douglas DC-10, serijos Nr. 30CF tualete ir ji parodo negrės pozą, kai atsiklaupia ant kriauklės, o aš delnais prisispaudžiu prie jos blyškių pečių.

Kvėpavimas rūku aptraukia veidrodį, ji susikūprinusi, veidas paraudęs. Treisė sako: „Kama Sutroje rašo, kad jeigu vyras įtrins savo daiktą granatų, melionų ir agurkų sėklų sultimis, šis padidės ir išliks toks šešis mėnesius.“

Patarimas man primena pasakos apie Pelenę pabaigą.

Ji pamato mano veidą veidrodyje ir sako: „Tik jau nepriimk visko taip asmeniškai!“

Kažkur į šiaurę nuo Dalaso stengiuosi seilėmis sudrėkinti išdžiūvusią burną, kol ji pasakoja, kad jei nori, jog moteris niekada tavęs nepaliktų, reikia jai ant galvos užberti dilgėlių lapelių ir beždžionės mėšlo.

Aš klausiu, ar ji rimtai.

O jeigu išmaudysite savo žmoną buivolės piene ir karvės tulžyje, tai bet kuris su ja pasimylėjęs vyras taps impotentu.

Sakau, kad tai nenustebintų.

Jei moteris kupranugario kaulą užpils medetkų sultimis ir tuo skysčiu teps blakstienas, žvilgsniu užkerės bet kurį vyrą, pažvelgusį jai į akis. Taip pat galima panaudoti ir povo, sakalo ar grifo kaulus.

„Gali pats pasiskaityti, — sako ji. — Viskas aprašyta storoje knygoje.“

Kažkur į šiaurės rytus nuo Albukerkės laižau jai ir mano veidas aplipęs skysčiu, panašiu į kiaušinio baltymą, skruostus kutena jos plaukai, o Treisė pasakoja, kad avino kiaušiai, išvirti pasaldintame piene, gali atgaivinti prarastą vyriškumą.

Paskui sako: „Nenorėjau, kad taip nuskambėtų.“

Aš galvoju, kad man visai neblogai sekasi. Turint galvoje du dvigubus burbono ir tai, kad laikausi ant kojų jau tris valandas.

Kažkur į šiaurės vakarus nuo Las Vegaso, mums vos bepastovint ant kojų, ji parodo tai, ką Kama Sutra vadina „skabymu“. Paskui „mango čiulpimu“. Paskui „rijimu?