Чак Паланик: Pasprink

Negali būti blogiau nei mažas vaikas, netikėtai atidaręs duris. Kitas blogas dalykas, kai koks nors žmogus atidaro duris ir susigėsta. Net jeigu esi vienas, vis tiek mažam vaikui atidarius duris privalai sukryžiuoti kojas. Apsimesti, kad tai tik atsitiktinumas. Suaugęs tikriausiai užtrenks duris, galbūt ims šaukti: „Kitą kartą užsirakink, begėdi!“ bet vis tiek paraus.

Tada Treisė sako, kad blogiausia būti tokia moterimi, kuri Kama Sutroje vadinama moterimi — dramble. Ypač jeigu jos partneris yra vyras — kiškis.

Gyvūnų dydis atitinka genitalijų dydį.

Tada ji sako: „Nenorėjau, kad taip nuskambėtų!“

Jeigu duris atidaro jautrus žmogus, apsigyveni jo košmaruose visai savaitei.

Geriausias būdas apsiginti, jeigu kas nors atidaro duris ir pamato ten sėdintį tave, leisti suprasti, kad tai jo klaida. Jo kaltė.

Aš elgdavausi kitaip. Man dažnai pavykdavo užklupti vyrus ir moteris, sėdinčius tualete lėktuvuose, traukiniuose, Greihaundo kompanijos autobusuose arba mažyčiuose vienviečiuose restoranų tualetuose, atidarydavau duris ir užtikdavau ten ką nors, kokią blondinę žydromis akimis su auskaru bamboje ir aukštakulniais, nusmukusiais iki kelių stringais, o kitus drabužius bei liemenėlę pasidėjusią ant spintelės šalia kriauklės. Kai taip nutikdavo, aš visada garsiai nusistebėdavau, kodėl žmonės nesugeba užsirakinti durų?

Lyg kas nors kada nors įvyktų netikėtai.

Niekada nebūna jokių atsitiktinumų.

Gali būti, kad kažkur traukinyje tarp darbovietės ir namų atidarysi tualeto duris ir ten rasi brunetę, sukeltais ant pakaušio plaukais, ilgais kabančiais abipus švelnaus balto kaklo auskarais, sėdinčią ten be apatinės kūno dalies drabužių. Palaidinė prasagstyta, po ja nieko daugiau nėra, o jos rankos, laikančios krūtis, nagai, lūpos, speneliai sudaro rudos ir raudonos spalvos kryžių. Jos kojos tokios pat švelnios ir baltos, kaip ir kaklas, tokios lygios, kad galėtum prasilėkti mašina dviejų šimtų mylių per valandą greičiu, viso kūno plaukai tokios pat spalvos, ir ji apsilaižo lūpas.

Tu užtrenki duris ir sakai: „Atsiprašau?

Iš vidaus pasigirsta atsakymas: „Be reikalo?

Ji durų taip ir neužsirakina. Durų rankenos padėtis rodo: NEUŽIMTA.

Tai atsitiko tada, kai aš skraidydavau iš Rytų pakrantės į Los Andželą, kai dar studijavau universitete, medicinos fakultete. Skraidydavau atostogų metu. Šešis kartus atidaręs duris radau tą pačią raudonplaukę jogos meistrę, nuogą nuo liemens iki pėdų, sėdinčią sukryžiavus liesas kojas ant unitazo sėdynės, kišančią į panages sierą, nukrapštytą nuo degtukų dėžutės, lyg būtų norėjusi susideginti, vilkinčią tik šilkinę palaidinę, susegtą virš krūtų, ir visus šešis kartus ji žvelgė į savo rausvą šlakuotą putytę ant apskrito oranžinio kelioninio kilimėlio, paskui pakeldavo akis į mane, pasižiūrėdavo metaliniu žvilgsniu ir pasakydavo: „Ar nematai, kad užimta?

Šešis kartus aš užtrenkiau duris.

Sugebėjau tik pasakyti: „Nemoki angliškai?“

Šešis kartus.

Viskas trunka mažiau nei minutę. Nėra laiko galvoti.

Bet taip nutinka vis dažniau ir dažniau.

Kurios nors kitos kelionės metu, galbūt kažkur tarp Los Andželo ir Siedo, atidaręs duris užtiksi kokį blondiną banglentininką, įdegusiomis rankomis besidarbuojantį tarp kojų, ir tasai ponas Kjulis papurtys galvą, atmesdamas užkritusius ant akių plaukus, parodys savo šlapią blizgantį pimpalą ir pasakys: „Ei, vyruti, užeik...“

Taip jau yra, kad kiekvieną kartą, einant į tualetą ženklas rodo, kad neužimta, tačiau viduje visada kas nors sėdi.

Kokia nors moteris, susikišusi du pirštus.

Kitas vyras, savuosius keturis colius šokdindamas nykščiu ir smiliumi, pasirengęs paleisti į laisvę mažus baltus kareivėlius.

Pradedi galvoti, ką iš tikrųjų reiškia žodis neužimta.

Net ir tuščiame tualete užuodi spermicidinių putų kvapą. Popieriniai rankšluosčiai visada būna sunaudoti. Ant veidrodžio pamatai basos kojos atspaudą, šešių pėdų aukštyje, beveik pačiame viršuje, pastebi mažos moteriškos pėdos atspaudą, penkias apvalias dėmeles, paliktas kojos pirštų, ir pradedi stebėtis kas gi čia atsitiko?

Lyg būtum išgirdęs koduotus pranešimus, valsą Žydrasis Dunojus ar kviečiant seselę Flamingo, galvoji kas vyksta?

Ko jie mums nesako?

Pamatai lūpdažio dėmę ant sienos, beveik prie pat grindų, ir gali tik įsivaizduoti, kas čia dėjosi. Pastebi baltas sudžiūvusias dėmes, atsiradusias po paskutinio orgazmo, kurias paliko kažkieno pimpalas, ištaškęs baltus kareivėlius ant plastikinių sienelių.

Dar keleto kitų skrydžių metu sienos išliks drėgnos, o veidrodis bus aprasojęs. Kilimėlis — lipnus. Kriauklė tebebus užkimšta įvairiaspalviais smulkiais garbanotais plaukeliais. Ant spintelės šalia kriauklės puikuosis tobulos formos apskritimas iš kontraceptinio tepalo ir gleivių, likusių po kažkieno apsilankymo, po to kai kažkas ten buvo pasidėjęs moterišką prezervatyvą. Dar keletą skrydžių ten puikuosis du arba trys tobulos formos apskritimai.

Tokie būna ilgesni vietiniai, transatlantiniai skrydžiai arba skrydžiai kertant ašigalį. Dešimties — šešiolikos valandų trukmės skrydžiai. Tiesioginiai skrydžiai Los Andželas — Paryžius. Arba iš bet kurio oro uosto į Sidnėjų.

Septintąjį kartą man atidarius tualeto duris skrendant į Los Andželą, raudonplaukė jogė pasičiumpa sijoną nuo grindų ir išlekia paskui mane. Užsiseginėdama sijoną nuseka iki mano vietos ir atsisėda greta sakydama: „Jei šitaip siekei mane įžeisti, tai galėtum užsidirbti duodamas pamokas?

Jos šukuosena tikriausiai nusižiūrėta iš kokios nors muilo operos, palaidinukė, dabar jau susagstyta, su didele apkritusia apykakle, susegta didele sage.

Tu dar kartą sakai: „Atsiprašau?

Ir tai vyksta skrendant į vakarus, kažkur į šiaurę ar šiaurės vakarus virš Atlantos.

„Klausyk, — sako, — aš tikrai labai daug dirbu, todėl negalima su manimi taip elgtis. Girdi?“

Aš sakau: „Atsiprašau?

„Kiekvieną mėnesį tris savaites aš praleidžiu keliaudama, — sako ji. — Moku už namą, kuriame beveik negyvenu... už savo vaikų futbolo treniruočių stovyklas... tėvo priežiūros kaina slaugos namuose tiesiog neįtikėtina. Nejaugi tik tiek nusipelniau? Aš juk visai gerai atrodau. Galėtum bent neužtrenkti durų man prieš nosį?

Ji iš tiesų taip pasakė.

Pasilenkia, kad įsiterptų tarp manęs ir žurnalo, kurį apsimetu skaitąs. „Ir neapsimetinėk, kad nesupranti, — sako. — Seksas nėra koks paslaptingas reiškinys!“

Aš klausiu: „Seksas?“

Ji užsidengia ranka burną ir atšlyja nuo manęs.

Sako: „O, dievulėliau, labai atsiprašau, pamaniau, kad...“ ir paspaudžia raudoną mygtuką, kuriuo kviečiama stiuardesė. Palydovė prieina ir ji užsako du dvigubus burbono.

Aš tariu: „Tikiuosi, kad abu pati ir išgersi.“

O ji atsako: „Šiaip, abu skirti tau.“

Tikriausiai man tai pirmasis kartas, kai suvokiu, kad tinkamo laiko niekada nebūna.

„Nesipykim, — sako ir ištiesia vėsią baltą ranką. — Mano vardas Ireise.

Geriausia vieta tokiems nuotykiams — Lokheed TriStar 500 su specialiu sanitariniu skyriumi už turistinės klasės salono, kuriame yra penki atskiri tualetai. Erdvūs. Nepraleidžiantys garso. Visiems už nugarų, todėl niekas nemato, kas ten įeina ar išeina.

Todėl belieka tik spėlioti, koks gyvulys sukonstravo Boeing 747-400, kuriame tualeto durys beveik remiasi į unitazą. Be jokio diskretiškumo į tualetą eini per visą turistinės klasės saloną. Ir pamiršk apie vienintelį mažytį biznio klasės tualetą, jei nenori, kad visi lėktuvo keleiviai sužinotų, ką ten veiki.