Максин Салливан - Valenčio isrinktoji

Tik ne šiąnakt.

– Pabučiuok mane, Nikai.

Jo akių gelmėje suliepsnojo ugnis. Be jokių dvejonių Niko lūpos vėl susirado jos burną, jis bučiavo kaip išbadėjęs, toks alkis sukėlė Sašai naujų baimių. Bučinys nuskraidino ją į tokias vietas, kur ji dar niekada nebuvo. Saša troško, kad jis niekada nesibaigtų.

Ji sulaikė kvapą, širdyje palengvėjo, kai Nikas apibėrė bučiniais jos smakrą ir nusileido žemyn kaklu. Jei dabar ją atstumtų, Saša nebeištvertų.

Nikas pabučiavo jai tarp krūtų ir sukuždėjo:

– Visada galvodavau, kad vardas tau tinka. Seksualioji, švelnioji Saša.

Moteris sudrebėjo, ji niekada nemanė, kad šis vyras galėtų jai pasakyti ką nors panašaus. Taip kalba meilužis... vyras, tuojau tapsiantis meilužiu.

Jis atsitiesė ir Sašai nuo peties nusmaukė naktinukų petnešėlę, švelniai apnuogino vieną krūtį. Degančiomis akimis ilgai į ją žiūrėjo. Kai paglostė spenelį nykščiu, Saša aiktelėjo, paskui Nikas suėmė jį dviem pirštais ir apžiojo.

Jis čiulpė, o Saša vos nesuskilo į smulkias šukes. Ji niekada nebuvo pagalvojusi, kad krūtys tokios jautrios prisilietimams... Niko rankoms. O Dieve, Nikas su ja mylisi. Niko lūpos čiulpia jos spenelį. Nikas audrina ją tokiais saldžiais pojūčiais, sklindančiais visu kūnu. Viskas, ką jis daro, kiekvienas jo judesys nustelbia viską pasaulyje.

Jis toliau jaudino spenelį ir Saša pajuto keistą virpulį, kylantį nuo kojų pirštų. Jis vis stiprėjo ir slinko šlaunimis... vis aukščiau ir stipriau, kol pasiekė pačią moteriškumo šerdį po kelnaitėmis. Saša įsitempė, ją sugriebė kažkas neapsakomai malonaus ir laikė, o ji tik kvėpavo aikčiodama pagal savo kūno ritmą.

Viskas baigėsi, vos tik prasidėję: pojūčių verpetas atslūgo, o paskui dingo lyg nebuvęs. Nikas keistai į ją pažiūrėjo.

– Ar tu ką tik patyrei orgazmą?

– Aš... taip manau. Truputį... – Saša jautė, kaip kaista skruostai. Ji gerai nežinojo. – Gal galėtume išjungti šviesą? Aš gėdijuosi.

– Nėra ko gėdytis. Besimylinčių vyro ir moters niekas neturėtų varžyti.

– Šviesą, Nikai. Maldauju.

– Ne, aš noriu tave matyti. Man reikia tave matyti, brangioji. Tave visą, – kalbėjo Nikas ir suėmęs jos naktinukų apačią nuvilko juos per galvą.

Lempos šviesa sklido kambaryje ir atskleidė jam šios moters kūną. Pirmą kartą.

– Tu nuostabi, – kuždėjo Nikas ir ištiesęs ranką uždėjo delną jai ant pilvo. Taip ir laikė tarsi norėdamas sugerti jos odos švelnumą.

Kraujas pulsuodamas ūžė Sašos gyslomis žadinamas nuojautos ir laukimo. Ji troško, kad Nikas ją paliestų daugiau.

Gerokai daugiau.

Bet jis pasilenkė ir prispaudė lūpas toje vietelėje , o vos tik Saša atsigavo nuo šoko, Nikas sunkiai sudejavo ir pašoko iš lovos.

Saša aiktelėjo, bet ne todėl, kad Nikas ją paliko vieną, o dėl to, kad nusimetė chalatą. Akies mirksniu jos akys įsisiurbė į Niko kūną, ji pirmą kartą pamatė vyrą visa jo didybe, ir visi pojūčiai įsisiautėjo. Sustingusi iš nuostabos ji kilstelėjo, kad galėtų jį pasiekti. Matė, kad jos ranka dreba, bet vos tik į jį įsitvėrė, Nikas tapo jos uola.

Oras kambaryje sutirštėjo.

– Saša, – sukuždėjo jis gomuriniu balsu.

Ją jaudino Niko balsas, jo vaizdas, o jei tik ji nesiliaus...

– Man būtinai reikia tave paliesti, Nikai.

Jis sudejavo iš pačių gelmių, ir geresnio paskatinimo Sašai nebereikėjo. Ji nedrąsiai nubėgo piršto galiuku iki pat jo varpos galvutės. Norėjo sužinoti, kokią galią jam turi.

Nikas krūptelėjo.

– Daugiau nereikia, – suurzgė ir sugriebęs patraukė jos ranką.

Tada pasisukęs susirado spintelės, stovinčios prie lovos, stalčiuje prezervatyvą ir pats jį užsimovė – Saša susižavėjo tokiu labai vyrišku jo veiksmu. Ji buvo apie tai skaičiusi žurnaluose, bet tikrovė buvo svaiginamai intymesnė.

– Pasislink, – paliepė Nikas ir atsigulė lovoje šalia jos, tada sugriebė Sašą už liemens ir užsikėlė ant savęs.

Ji pirmą kartą pajuto po savimi ilgą jo kūną, Nikas sugriebė delnais jos užpakaliuką, ir Sašą užliejo karštis.

Jų žvilgsniai susitiko.

Ji norėjo nusukti akis, bet nepajėgė. Tik ne dabar, kai juto, kaip kojų pirštuose ir vėl ima suktis viesulas, dabar ji troško tik suglausti kojas ir trintis į jį.

Netikėtai jis apsuko Sašą ir atsidūrė ant jos tarsi taip ir turėjo būti. Paskui Nikas praskėtė jos kojas ir truputį į ją įsiskverbė.

Saša pajuto nestiprų skausmą ir susiraukė.

Nikas sustingo iš nuostabos išplėtęs akis.

– Tu tebesi nekalta ?

Saša norėjo paneigti. Troško pasakyti, kad ji labai patyrusi, todėl jis drąsiai galįs toliau ją taip gundyti. Bet meluoti ji negalėjo.

– Taip.

Nikas nusikeikė, bet, Sašos nuostabai, nepasitraukė. Jis giliai įkvėpė ir ėmė lėtai judėti nenuleisdamas akių nuo jos veido. Atsargiai ją užvaldė, o kai jau visas buvo joje, sustojo.

– Ar viskas gerai? – iškošė kimiai.

Ji linktelėjo, nuo užplūdusių jausmų nebegalėjo ištarti nė žodžio. Nikas pavertė ją moterimi.

Jo moterimi.

Jis sujudėjo, ir visas pasaulis išnyko. Nebeegzistavo niekas kitas, niekas nebebuvo svarbu. Liko tik juodu, o kai Saša pajuto orgazmą, Nikas nusekė jai iš paskos į jiems vieniems priklausantį pasaulį.

***

Sugrįžęs iš vonios kambario Nikas atsisėdo ant lovos ir paėmė žmonos rankas.

– Kodėl?

Saša sunkiai nurijo seiles.

– Kodėl tau nepasakiau? Tu sakei, kad dėl to niekas nepasikeis ir aš... na... aš norėjau, kad pasimylėtum su manimi.

Jis švelniai nusišypsojo.

– Kvaila vištele. Aš tiesiog būčiau kitaip su tavimi mylėjęsis, o ne atsisakęs mylėtis apskritai.

– Ak.

– Pirmas kartas reikalauja ypatingo švelnumo.

Po akimirkos jis šyptelėjo. Saša jo akyse pamatė gailestį.

– Nikai, tu ir taip buvai man labai švelnus. Ačiū tau.

Jis paskubomis ją pabučiavo.

– Ačiū, kad taip sakai. – Jis pakėlė galvą ir pažiūrėjo skvarbiomis akimis, Saša pasijuto nejaukiai. – Prisimenu sakei permiegojusi su Rendalu Tremeinu.

Saša laukė šios replikos.

– Taip, tikrai taip tvirtinau. Bet tada man tebuvo aštuoniolika, nenorėjau, kad galvotum, jog tas mūsų bučinys man ką nors reiškė, todėl... – ji kilstelėjo vieną petį, – išsigalvojau.

– Gelbėjai reputaciją?

– Taip.

Nikas kiek pamąstė.

– O kodėl nepermiegojai su kuo nors kitu?

– Turbūt norėjau pasaugoti save vyrui, už kurio ištekėsiu.

Jo žandikaulis virptelėjo.

– O aš iš tavęs atėmiau tokią galimybę.

– Ne! – Sašai buvo nemalonu, kad jis graužiasi. – Nikai, mes susituokę daug ką praradome, bet šį tą ir gavome. Aš labai džiaugiuosi, kad kaip tik tu buvai man pirmasis.

Skvarbus Niko žvilgsnis įsmigo į Sašos akis. Jis žiūrėjo ilgai. O paskui jo akys staiga tapo jausmingos ir šiltos, moters širdis suplakė smarkiau.

Nikas atsistojo nuo lovos ir pakėlė ją nuo paklodžių.

– Nikai, kur tu mane neši?

– Į dušą.

Saša neklausė kodėl. Viskas paaiškėjo, kai Nikas pastatė ją kabinoje ir ėmė švelniai, rūpestingai prausti. Saša vos susiturėjo nepravirkusi. Šis turtingas pasipūtęs plevėsa gali būti toks globėjiškas – to ji visiškai nesitikėjo.

Tada jis padėjo muilą, ir, pamiršęs apie maudynes, jau ne glamonėjo prausdamas žmoną, o švelniai su ja mylėjosi.

KETVIRTAS SKYRIUS

Atsibudęs iš ryto Nikas kurį laiką jautėsi sutrikęs. Jis girdėjo uždaromas automobilio dureles, balsus, o tokių garsų paprastai negirdėdavo gyvendamas apartamentuose dešimtame aukšte. Paskui prisiminė.