Максин Салливан - Valenčio meilė

Lana įrodys savo nekaltumą neveldama į rūpesčius Deno.

– Negi tikrai to tikiesi? – nusišiepė vyras.

– Sakau kuo rimčiausiai, Metai, – ji kalbėjo ryžtingai, bet puikiai suprato, kad, jei vyras atsisakys įvykdyti prašymą, ji negalės jo priversti.

Metas gūžtelėjo pečiais.

– Kaip nori. Tik nesitikėk, kad pavyks iš mūsų pavogti dar daugiau pinigų.

Lana įsižeidė.

– Jei to būčiau norėjusi, vogčiau iš dabartinės savo darbovietės, ar ne?

Metas atrodė nustebęs.

– Tu dirbi?

Bet kuriuo kitu metu toks klausimas ją būtų prajuokinęs.

– Kažkaip turiu užsidirbti pragyvenimui.

– Dabar jau nebereikės, – pasipūtėliškai numojo ranka Metas. – Aš išlaikysiu tave ir Meganą. Tau iš viso nėra reikalo dirbti.

Jis neįtikėtinas!

– Dirbti man patinka . Tai mano asmenybės dalis. – Lana matė, kaip jis prisimerkė, ir suprato pasakojanti apie save per daug.

To jai nereikia.

Nenoriu būti Meto išlaikoma, – nusprendė Lana vėl prisiminusi, kas svarbiausia. Jei ji ir priims nedidelę Meto pagalbą, tai tik dėl Meganos. Gerai pagalvojus, viskas gali puikiai pavykti. Vienintelis dalykas, dėl kurio ji gailėjosi tapusi vieniša mama, kad negali skirti dukrelei tiek laiko, kiek norėtų.

– Porą dienų dirbsiu su tavimi, o kitas būsiu namuose su Megana. Sutarta?

Metas kiek patylėjo.

– Sutarta.

– Tačiau metams pasibaigus mes išsiskirsime? – Lana negalėjo įsivaizduoti, kad tektų būti pririštai prie Valenčių bent dieną ilgiau. – Pažadėk man, Metai.

– Galėčiau net prisiekti.

Antras skyrius

– Jei kas nors žino priežastį, kodėl šie du žmonės negalėtų būti sujungti šventaisiais santuokos saitais, tegul kalba dabar arba nutyla amžinai.

Sunerimusi Lanos širdis krūptelėjo klausantis ausis spengiančios tylos, moteris troško, kad kas nors... bet kas... sustabdytų šią beprotybę. Kad bent Megana imtų verkti, gal tada Lanai pakaktų ryžto pasakyti šiai santuokai ne . Civilinių aktų registratorius tęsė ceremoniją. Jau po kelių minučių buvo per vėlu.

– Galite pabučiuoti nuotaką.

O Dieve.

Tarsi supratęs, kad Lana negalėtų pažiūrėti į jį net tuo atveju, jei nuo to priklausytų jos gyvybė, Metas paėmė ją už rankos ir rimtu veidu pasuko į save.

Jis palenkė galvą ir Lana suvirpėjo: Metas sugrįžo į jos gyvenimą vos prieš kelias dienas, bet nepaisyti jo buvimo ji nepajėgė.

O tada jo lūpos prisilietė prie Lanos lūpų – moteris suprato, kad jis ramus ir puikiai tvardosi, kad jam visai nerūpi, ar ji atsilieps į bučinį.

Lana pakluso su malonumu.

Ji neišsiduos, kad nuo Meto prisilietimo kūną vis dar dilgčioja. Suprato šią paslaptį nusinešianti į kapą, nes jo akys buvo tamsios ir paslaptingos.

Registratorius nusišypsojo nedideliam susirinkusių svečių būreliui.

– Pristatau jums poną ir ponią Valenčius.

Lanos širdis nusirito į kulnus, bet Meto šeima – vieninteliai jų svečiai – ėmė sveikinti jaunavedžius ir moteris turėjo laiko susitvardyti. Ji pasakė neturinti šeimos, kurią galėtų pasikviesti, nebent tetą ir dėdę, kurie šiuo metu išvažiavę į Pietų Afriką. Žinoma, ji kalbėjo tiesą, bet apsimetė, kad jai tai nė motais. Nepanoro nuotaka pasikviesti ir tų kelių netekėjusių draugių, kurios jai liko susilaukus Meganos.

Buvo tik Valenčiai.

Tiesa, jų elgesiu Lana skųstis negali. Valenčiai labai žavėjosi ir naująja šeimos nare – Megana. Atrodė, kad į šeimą įsijungus Lanai , visi nuoširdžiai džiaugiasi. Moteris baiminosi, kad vyro šeima nepagalvotų, jog ji specialiai paspendė Metui spąstus, tačiau Sezaras su Izabele buvo tarsi įsikūnijęs geranoriškumas. Sezaras vos atvažiavęs įteikė jai nuostabiausią puokštę gėlių. Ryškiaspalvis popierius puikiai derėjo prie švelnaus, moteriško grietinėlės spalvos Lanos kostiumėlio. Nuotaka užmiršo net nuoskaudas dėl senojo Valenčio kišimosi į jos privatų gyvenimą – juk tikrino dukrelės gimimo liudijimą.

O Izabelė ištraukė iš puokštės vieną žiedą ir papuošė juo tamsius Meganos plaukučius. Toks šeiminis elgesys pribloškė Laną ir ji tankiai sumirksėjo gindamasi išdavikių ašarų.

– Mes norėtume turėti jaunikio ir nuotakos nuotrauką, o paskui nusifotografuos visa šeima, – tarė Izabelė ir išblaškė Lanos mintis.

– Šypsokis, – šnipštelėjo šypsodamas Metas. – Noriu, kad mano šeima galvotų, kad mudu bent jau galime džiaugtis vienas kitu.

– Čia jau perlenki.

Išgirdęs tokius žodžius Metas sumirksėjo ir tyliai sukikeno, nejučiomis nusišypsojo ir Lana – pirmą kartą taip nuoširdžiai.

Tą akimirką spragtelėjo fotoaparatas.

– O, išeis puiki nuotrauka, – apsidžiaugė Nikas, žiūrėdamas į skaitmeninio aparato ekranėlį. – Taip, tikrai nuostabi. Pabandykime dar kelis kartus, o paskui surasime, kas nufotografuotų mus visus.

Lana vis dar šypsojosi, bet tylomis pasidžiaugė, kad fotoaparatas neužfiksavo ankstesnės akimirkos, kai jos rūškanas veidelis kaip diena ir naktis skyrėsi nuo pritrenkiančios Meto šypsenos.

Apie Metą Valentį nieko kita negali pasakyti – jis mirtinai gražus. Nuo rafinuotos išvaizdos ir puikios savitvardos vyro moterys sunkiai prisiversdavo atplėšti akis.

O dabar Metas tapo jos vyru.

Ir Meganos tėvu, – priminė sau Lana. Ji neleido sau užmiršti, dėl kokios priežasties šiandien čia pateko.

Nusifotografavę visi pasuko važiuoti į Sezaro ir Izabelės apartamentus, kur jaunųjų garbei buvo suruošta vakarienė šeimai.

Lana kaip tik sėdo į limuziną, kai akyse žybtelėjo: atrodo, kad kažkas paskubomis juos nufotografavo. Laimei, tą akimirką ji buvo savimi užstojusi Meganą.

Metas nusikeikė ir skubiai užtrenkė dureles.

– Velnio žurnalistai! – suriaumojo jis. – Nenoriu, kad jie fotografuotų Meganą.

Lana nustebusi išpūtė akis. Ir ji jautė tą patį, bet...

– O ar šios vestuvės įvyko ne dėl to, kad norėjai ją pristatyti kaip Valenčių šeimos atstovę?

– Bet ne paskelbti jos nuotraukas. Aš augau žiniasklaidos dėmesio centre, bet pasaulis dabar gerokai pasikeitęs. Tebūnie aš prakeiktas, jei leisiu jiems pasinaudoti mergaite. Susituokėme ne dėl to.

Nuo vyro žodžių Lanos širdis sušilo, moteris skubiai paslėpė veidą tamsiose dukrelės garbanėlėse. Ji pirmą kartą jautėsi rami dėl to, kad Megana neliks viena visame pasaulyje, jeigu kas nors atsitiks jai . Dėdė Denas iš Prancūzijos, žinoma padarytų viską, ką tik galėtų, bet tai ne tas pat, kaip augti globojamai mylinčio tėvo.

Dėl dukrelės sutikčiau ištekėti už tūkstančio tokių vyrų kaip Metas, – pripažino sau Lana ir tik tada suvokė, kokios kvailystės sukasi jos galvoje: juk nėra kito tokio vyro kaip Metas Valentis.

Aleksas su Niku taip pat puikūs vyrai.

Toks ir Metas.

Jis vienintelis.

Ir pats tai žino.

***

Lana niekaip nepajėgė įveikti savęs – jiems sugrįžus į Meto tėvų apartamentus buvo tyli ir užsisklendusi. Metas kurį laiką pasisukiojo aplink ją, o paskui paliko ir nuėjo pavaikštinėti su Megana ant rankų.

Stebėdama vyrą Lana troško, kad dukrelę Metas laikytų savotišku trofėjumi, bet puikiai suprato, kad taip nėra. Jis – išdidus tėvas.

Metas atsitiktinai atsisuko ir nusišypsojo Lanai, bet moteris neabejojo, kad tomis šypsenėlėmis jie nė vieno neapkvailins. Tereikėjo pažvelgti į du jo brolius. Vyrai puikiai supranta, kad brolis buvo priverstas vesti ją tik dėl dukters.