Sonia Rossi - Studentė prostitutė

Ar ryžtis? Neskubėjau skambinti, sukiojau tą iškarpą tarp pirštų, surūkiau bjauriai smirdinčią suktinę. Nuojauta kuždėjo, kad nuo to skambučio priklausys tolesnis mano likimas, ir kelio atgal nebebus. Jeigu darydama tai, ko ketinau imtis, patirsiu baisybių, jos lydės mane visą gyvenimą – tai buvo aišku kaip dieną.

Galiausiai prisisėmiau drąsos, paėmiau mobilųjį ir iš lėto surinkau numerį. Atsiliepė žemas moteriškas balsas. Prisistačiau kaip Nensė – ir čia, kaip ir čatuose, nenorėjau figūruoti tikruoju vardu. Nensė priminė man personažą iš idiotiško amerikiečių serialo, kurį kas vakarą žiūrėdavome su Ladja: ten jauna mergužėlė iš turtingos miesčionių šeimos pažįsta tikrąjį, pavojingą gyvenimą.

Nesumojau, ką toliau sakyti. Bet pašnekovė buvo labai maloni. Ji paaiškino, kad kalbame apie viso kūno masažą „su erotine pabaiga“, ir patikino mane, kad neprivalėsiu su klientais užsiimti seksu. Padiktavo man adresą ir mudvi sutarėme kitą dieną susitikti.

Tą naktį beveik nemiegojau, nes galvojau, kas manęs laukia. Įsivaizdavau svetimus, bjaurius vyrus ir kaip jie mane grabalioja. Man nedavė ramybės mintis, ar sugebėčiau ilgai tą ištverti. Nusirenginėti prieš kamerą viena, bet tikras seksas už pinigus man atrodė šiek tiek per žiauru. Bet va būtent – tik šiek tiek. Galiausiai tvirtai nutariau bent kartą pabandyti.

Kitą dieną atsisveikinau su Ladja ir jo draugeliu – prisišniaukštę juodu klausėsi Metallicos – ir apsimečiau išeinanti į universitetą.

Tas namas buvo niekuo neišsiskiriantis, suremontuotas senos statybos pastatas Noikelne, viename iš prastesnių Berlyno rajonų. Iškaboje buvo parašyta „Ekstazė“, prieangyje stovėjo dviračiai ir vaikų vežimėliai. Nedrįsau paspausti skambučio. Išėjau atgal į gatvę, giliai įkvėpiau, surūkiau cigaretę, kurią buvau susisukusi iš paskutinių tabako trupinėlių. Tokias Ladja vadino zonos cizomis.

Kebabų pardavėjas kitoje gatvės pusėje išsišiepė, pamatęs, kaip trypinėju ant šaligatvio. Nežinau, ar man tik taip atrodė, bet jutau, kad jis puikiai nutuokė, ko čia atėjau.

Lig šiol gyvenime tau sekėsi, galvojau aš. Laiminga vaikystė, mama – bibliotekininkė, tėvas – viešbučio savininkas, gimnazija, popietės su draugais, pankų muzika ir slapčiomis traukiamas dūmas pajūry. Didžiausia paslaptis, kurios nežinojo mano tėvai, buvo kad rūkiau. Tokiomis akimirkomis man atrodydavo, kad viskas vyko tik vakar. O man jau dvidešimt, ir namus palikau prieš pusantrų metų. „Kai peržengsi šitą slenkstį, – tariau sau, – sukiši visą praeitį į šiukšliadėžę ir pasuksi iš kelio, kuriuo visai padoriai žingsniavai. Ar to nori?“

„Taip, – atsiliepė kitas balsas manyje, – kaip tik to tu ir nori. Tavo šaldytuvas namie beveik tuščias, tau reikia pinigų.“ Grįžau į realybę: į Noikelną prie vadinamojo masažo salono durų.

Nuspaudžiau skambutį. Netrukus duris atidarė smulkutė blondinė. Ji stovėjo basa, kaip indė apsisukusi drambliais raštuotu audeklu.

– Atsiprašau, kad teko palaukti, buvau užsiėmusi, – sušnabždėjo ji, braukdama ranka per plaukus.

Pastebėjau, kaip jai už nugaros kažkoks šešėlis pradingo už durų.

Ji nuvedė mane į ilgo koridoriaus galą.

– Čia mūsų laukiamasis, – paaiškino ji.

Paprasčiausia virtuvė baltomis plytelėmis. Lentynose – kava ir cukrinės. Iš grotuvo skambėjo atpalaiduojanti muzika. Kaip jogos studijoje, pamaniau sau. Gal šis verslas daug malonesnis, negu tikėjausi. Bet čia pastebėjau įspūdingų matmenų kokių keturiasdešimties metų moteriškę, kuri sėdėjo prie stalo ir skaičiavo banknotus. Ji prisistatė Nora, stipriai paspaudė man ranką ir nudelbė mane žvilgsniu.

– O tu gražutė, – nusprendė ji. – Jeigu labai nesilaužysi, galėsi čia gerai užsidirbti.

Ji paaiškino man, ką reikės daryti. Erotinis masažas: vyras nuogas, tu nuoga ir įtrini aliejumi jo kūną, o paskui ir pimpalą „iki galo“. Seksas nėra privalomas. Žinoma, kai kurios moterys pačios pasiūlo.

– Tai tavo reikalas, – atsiduso ji. – Dulkinimąsi mielai išbraukčiau iš programos, bet laikai keičiasi. Anksčiau galėjai gyventi vien iš masažo rankomis, bet šiandien pigūs viešnamiai dygsta kaip grybai po lietaus. O mums, deja, tenka atlaikyti konkurenciją. – Ji toliau piktinosi: – Žinai, girdėjau, kad Berlyne jau vos už dvidešimt eurų gali gauti visą programą. Neįsivaizduoju, kokia moteris leistųsi už tiek tratinama. Su manim tai jau tikrai neišdegtų, – papurtė galvą.

Netrukus suskambo durų skambutis. Atsistojo indė ir pradingo, paskui sugrįžo.

– Na, mažule, – drąsinamai pažvelgė į mane, – tavo debiutas.

Rankose ji laikė juodą suknelę V formos iškirpte, ilgio sulig keliais, ir raudonas aukštakulnes basutes. Man toks stilius pasirodė viliojantis, net perdėm seksualus. Visą gyvenimą nešiojau medvilnines apatines kelnaites ir sportines liemenėles1.

– Paskutinės durys koridoriaus gale, – tarė ji man. – Svečias jau laukia tavęs. Nuolatinis klientas. Visada moka keturiasdešimt eurų už trumpąją programą. Nepavojingas…

Ji ir toliau tarškėjo, bet nebesiklausiau. Mėginau įsivaizduoti vyrą, kuris manęs ten laukia, tikėdamasis patirti su manimi malonumą. Bet man prieš akis vis išnirdavo Ladjos veidas.

– Ką turėčiau ten daryti? – paklausiau jų. – Neturiu nė menkiausio supratimo apie jokį masažą.

– Juk sugebėsi jam nuleisti, ar ne? – atkirto Nora. – Eik ten, pirmiausia paimk pinigus, o paskui suteik paslaugą. Dešimt minučių, ne ilgiau. – Matyt, tokios buvo pagrindinės taisyklės. – O dabar eik. Eik! Neversk jo ilgai laukti.

Nuėjau iki koridoriaus galo, stabtelėjau prie nurodytų durų, tada žengiau vidun. Kambaryje buvo gerokai tamsiau negu koridoriuje, tad akys turėjo apsiprasti. Įžiūrėjau lovą, aptiestą raudona paklode, ant kurios buvo sudėtos raudonos širdelės formos pagalvės – tokios pat buvo ir erotiniuose čatuose. Aksominės užuolaidos ir kilimas taip pat buvo raudoni. Ant nedidelės komodos stovėjo mėlyna vaza su plastikinėmis gėlėmis ir senamadiška lempa, ant sienų kabojo abstraktūs paveikslai, primenantys Kandinskį – tokių buvau mačiusi per vieną klasės ekskursiją.

Tas vyras ne gulėjo ant lovos, kaip tikėjausi, o sėdėjo nuogas ant fotelio. Jis buvo kokių trisdešimt penkerių, tamsiaplaukis, mažomis akutėmis, kurios gosliai žvelgė į mane. Jis priminė tuos tipelius, kurie kartais kabindavo mane gatvėje, o aš juos iškart atstumdavau – jis visas buvo kažkoks atgrasus ir stipriai trenkė prakaitu. Kai užėjau, jau smaukėsi. Banknotai gulėjo ant stiklinio stalelio šalia lovos. Užsikišau juos už liemenėlės, nes buvau palikusi piniginę laukiamajame, o suknelė buvo be kišenių.

Lėtai priėjau, vildamasi, kad jis nepastebės mano akyse baimės. Žiūrėjau į plakatus dėdamasi atsipalaidavusi.

– Sveika, Nense, – išspaudė jis. – Ar nubausi mane? Buvau labai negeras.

Prie tokių sadomazochistinių žaidimėlių jau buvau pripratusi sekso čatuose, bet gyva patirtis buvo visai kas kita.

Kai pirmą kartą prie jo prisiliečiau, užsimerkiau, bet vėl atsimerkiau ir įsmeigiau akis į stalinę lempą ant komodos. Negalvojau net apie Ladją, galvoje buvo tuščia. Stengiausi sutelkti dėmesį į savo užduotį, kad ko ne taip nepadaryčiau, kartu tikindama save, kad viskas greitai baigsis.

Pirmiausia turėjau lašinti jam ant krūtinės karšto vaško. Tad paėmiau žvakę. Paskui jis pageidavo, kad viena ranka muščiau jam per kiaušius, o kita skaudžiai maigyčiau spenelius.

Prašymą jam teko kelis kartus pakartoti, nes bijojau jį sužeisti. Nebuvau linkusi skriausti žmonių, bent jau prostitutės karjeros pradžioje, tam buvau per daug geraširdė. Bet pagaliau nusileidau ir suteikiau jam tą malonumą.