Sonia Rossi: Studentė prostitutė

Nenorėjau būti tėvams našta. Juk pati nusprendžiau išvykti studijuoti į Vokietiją. Į Vokietijos švietimo ministerijos paramą aš, užsienietė, pretenduoti negalėjau, tad nebeliko nieko kita, kaip suktis pačiai.

Taigi kiūtojome su Ladja savo vieno kambario bute be pinigų, valgėme makaronus su pomidorų padažu iš stiklainio, pirkto su nuolaida už šešiasdešimt centų, sukome suktines iš pigaus tabako ir svajojome, kaip važiuosime į zoologijos sodą arba baseiną.

Berlyne gyvenau jau metus, kai kartą per RTL2 pamačiau reportažą apie merginas, teikiančias sekso internetu paslaugas, internetinio striptizo šokėjas, linksmai pasakojančias apie savo profesijos kasdienybę. Viena kaip tik dėstė, kiek daug galima uždirbti vien tik nusirengiant priešais vaizdo kamerą. Viskas atrodė gana nekaltai.

– Ką sakytum, jeigu ir aš tuo užsiimčiau? – paklausiau Ladjos. Tą akimirką galvojau tik apie tai, kad galima būtų greitai užsidirbti.

Jis gūžtelėjo pečiais.

– Nieko čia bloga – niekas tavęs negraibo, ir viskas vyksta absoliučiai anonimiškai.

Kadangi Ladja nieko aiškaus neatsakė, jaučiausi atrištomis rankomis, kitą dieną nusipirkau laikraštį ir ėmiausi ieškoti atitinkamų skelbimų. Jų iškart radau. Viena firma siūlė „lengvai erotines paslaugas internetu“. Giliai įkvėpiau ir surinkau nurodytą numerį. Atsiliepė malonus vyras. Iš pradžių mano balsas virpėjo iš jaudulio, bet pašnekovas kalbėjo kaip apie paprasčiausią darbą. Jis sakė, kad nieko baisaus, jeigu tą darysiu pirmą kartą. Galiausiai susitarėme kitą dieną susitikti, kad jis man viską smulkiai paaiškintų.

Vos nenusigalavau, kol nukakau iki to namo. Valandą kračiausi autobusu, tada pagaliau atvykau į mažą gyvenvietę užmiestyje. Išlipau ir klupinėdama patraukiau išpuoselėtos blokuotų namų bendruomenės gatvėmis, kurių gyventojai slėpėsi už baltų užuolaidų. Iš pradžių maniau, kad būsiu ne ten išlipusi, bet paskui iš tikrųjų radau tą adresą.

Duris atidarė aukštas šviesiaplaukis. Pasisakė esąs Torstenas ir pasiūlė man limonado, nes karštis buvo nepakeliamas. Atsisėdome ant baltos odinės kušetės svetainėje žaliai nudažytomis sienomis, apstatytoje juodais baldais.

Šalia mūsų prisėdo dar vienas vyras – Torsteno verslo partneris. Jo vardas buvo Andrėjas. Jis iškart paaiškino tose apylinkėse neįprastą aplinkybę: jis buvo tamsiaodis, mat gimė Peru, bet dar vaikystėje jį įsivaikino viena vokiečių pora, ir jis išaugo Rytų Berlyne. Tas darbas esąs visai paprastas, dėstė jis. Tereikėsią bendrauti su vyrais čatuose ir nusirenginėti. Kai kurios moterys naudoja ir dildo, „smaginasi“ su juo prieš kamerą, bet tai nesą būtina. „Pamainą“ galima laisvai rinktis – ryte, popiet arba naktį. Valandinis atlygis – dešimt eurų, išmokamas kito mėnesio dešimtą dieną. Tokios buvo jų sąlygos. Man jos pasirodė visai priimtinos, tad sutikau.

Paskui dar valandą jis kalbėjo savo mėgstama tema – kaip Brandenburgo žemėje sukurs nedidukę pornoimperiją, o jo verslo partneris visą laiką linksėjo galvą ir rūkė vieną cigaretę po kitos.

Galiausiai Andrėjas uždavė man dar kelis klausimus. Jam labai patiko, kad spalį ketinu pradėti matematikos studijas. Jis ir pats studijavęs teisę, pasisakė man, tik po dvejų metų metęs, nes tingėjęs vaikščioti į paskaitas. Nusišypsojau. Žinojau, kad man taip nenutiks, aš per daug ambicinga.

Kitą dieną lygiai vidurdienį atvykau į tą sublokuotą namą su langeliais padalintais stiklais, apsuptą rožių lysvėmis, pradėti internetinio striptizo darbo. Kaip darbo drabužį pasirinkau geltoną maudymosi kostiumėlį su kuteliais, kuris man atrodė pakankamai seksualus.

Liauna mergina juodom garbanom ir mažom apvaliom krūtim jau sėdėjo ant gulto. Kambarys buvo kokių aštuonių kvadratinių metrų, be lovos, ten dar stovėjo kelios metalinės lentynos, kuriose kažkodėl buvo sukrautos kulinarijos knygos. Moters paskirtis šiame versle aiški, pamaniau sau. Nors tam ir nepritariau, už pinigus galėjau įsijausti į nerealios namų šeimininkės vaidmenį.

Toji mergina prisistatė Žaneta ir pasisakė jau penkis mėnesius dirbanti Endžiui ir Torstenui.

– Šaunūs vaikinai. Ir visada laiku sumoka, – dalijosi ji patirtimi.

Tuo metu kaip tik prie vaizdo svetainės prisijungė naujas lankytojas. Žaneta įsitaisė priešais internetinę kamerą, kuri buvo pritaisyta prie ekrano, nusitraukė juodus stringus ir pradėjo glostyti ranka savo nuskustą putę. Ji net ir dejavo, nors garso kanalas visai nebuvo įjungtas. Aiškiai simuliavo, nes jokia moteris pagal komandą per dvi sekundes taip nesusijaudins. Bet tam svečiui jos šou, regis, patiko. „Tu mane užvedi“, – parašė jis ir „Tęsk, gašli kumele, mano botagas jau pastiręs.“ Po trijų minučių jis atsijungė, ir Žaneta galėjo vėl apsirengti.

– Paprastai jie prisijungia trumpam, pasižiūri į spenelius, į putę ir pasismauko. Yra ir tokių, kurie nori, kad priešais kamerą siusiotum arba susikištum visą kumštį, tačiau jeigu nenori, gali to ir nedaryti.

Po dešimties minučių Žaneta turėjo eiti namo. Ji turinti mažą vaiką, o jos vyras dirbantis. Kai ji atsistojo, pastebėjau, kad jos nugara visa ištatuiruota – undinė su kardu rankoje.

– Iš mano patrakusių laikų, – paaiškino ji.

Mane tai nuramino: striptizas internetu, suprask, yra ne toks patrakęs gyvenimo būdas.

Likau viena. Įsitaisiau ant širdelės formos pagalvės ir susikaupiau. Iš susijaudinimo mane išpylė prakaitas, bandžiau įsivaizduoti, kokie vyrai netrukus apsireikš man čate. Laimė, aš jų nematysiu – užtenka, kad jie mane matys.

Užsiregistravau kaip Maša – nė viena sekso internetu paslaugų teikėja nesivadino tikruoju vardu. Po trijų minučių atsirado pirmasis lankytojas. Jis pasivadino Bird ir tiesiog pageidavo pamatyti mane nuogą. Iš lėto nusirengiau ir pasistengiau pirštais sumaigyti kuo seksualesnes žinutes. Teko konstatuoti, kad tuo pat metu nusirenginėti, spaudyti klaviatūrą ir dar rangytis priešais kamerą yra tikras menas. Pasijutau visiška nevėkšla. Rašiau maždaug taip: „Ir aš tavęs geidžiu…“ arba „Ir aš jau taip susijaudinau ir sudrėkau.“

Po kokių dviejų minučių Bird atsijungė. Nustačiau, kad tiek trunka dauguma pokalbių.

Po kelių valandų ir dar kelių klientų perpratau, kas ir kaip. Daugumą jų buvo galima patenkinti vos keliomis nepadoriomis frazėmis. Daugelis prašė duoti jiems savo adresą ir telefono numerį arba klausinėjo, ar negalėtume susitikti, bet tai, žinoma, buvo uždrausta, o ir aš pati nė neketinau prasidėti su kuriuo nors iš tų tipų.

Laimė, tą pirmą dieną man niekas nepaskambino. Sekso telefonu paslaugas mes taip pat siūlėme, bet jos, žinoma, buvo brangesnės už čatus .

Čatai visąlaik prasidėdavo vienodai: „Parodyk man savo papus“, „Pažaisk su savo putyte“, „Parodyk subinę“ – vos tik tą padarydavau, tie tipeliai paprastai iškart atsijungdavo. Kai kurie pokalbių partneriai gale parašydavo dar ką nors malonaus, pavyzdžiui: „Dėkoju, patyriau nerealų orgazmą“, bet daugumas atsijungdavo nė neatsisveikinę.

Iš esmės visa tai buvo gerokai nuobodžiau už biuro darbą. Kiurksai sau viena kambaryje, ir jeigu nėra svečių, galvoji, kaip prastumti laiką. Traukiau vieną cigaretę po kitos, skaičiau atsineštas knygas arba ten rastus laikraščius, smaguriavau Smarties saldainiukais. Netrukus mintinai mokėjau visas tas laikraščių paskalas, tad vis dažniau bendraudavau per ICQ su Andrėjumi, savo šefu, kuris visą laiką sėdėjo biure aukštu žemiau ir taip pat nuobodžiavo. Kone vienintelė mūsų tema buvo seksas, bent jau tuo visada baigdavome.