Кэрол Мортимер: Sent Klero sutramdymas

Dievulėli, vėl kaista skruostai ir daužosi širdis lyg kokiai jauniklei.

– Tikrai, – tarė Gideonas kimiu balsu. – Gal jau eikite, gerai? – paragino matydamas, kad ji kažko lūkuriuoja.

Žvilgtelėjusi į jį prisimerkusi Džoja pastebėjo, kaip žybtelėjo jo akys, – ar tai ženklas, kad jį jaudina jos artumas? – ir kaip raustelėjo jo skruostai. Prieš atsakydama ji apsilaižė staiga išdžiūvusias lūpas.

– Jaučiuosi kalta, kad galėsiu miegoti lovoje, o jums teks vartytis ant sofos.

– Labai gerai.

Ji išplėtė akis.

– Gideonai!

Šaipydamasis jis kilstelėjo antakius.

– Aš jau sakiau: kaip pasiklosi, taip išsimiegosi.

– Ką gi, užuominą supratau. – Ji linktelėjo galva. – Virtuvėje yra kavos, jei iš ryto atsibustumėte anksčiau, nes aš...

– O aš tikėjausi, kad pusryčius atnešite man į lovą.

Džoja įtariai pažiūrėjo į jį.

– Jūs ir vėl juokaujate, ar ne?

Jis nusišypsojo.

– O kaip jūs manote?

Ji irgi šyptelėjo.

– Nesitikėkite ir nelaukite – pusryčių į lovą aš jums nenešiosiu.

– Dar vienas mažytis gyvenimo nusivylimas. – Jis demonstratyviai atsiduso.

Džoja nežinojo, kaip reaguoti į tokius Gideono juokelius. Jie, švelniai tariant, ją gerokai trikdė!

– Labos nakties, Gideonai, – tarė ji nenatūraliai pakeltu balsu ir pasisuko eiti.

– Labos, Džoja, – tyliai atsakė jis.

Uždariusi savo miegamojo duris, ji atsirėmė į jas jausdama, kaip daužosi širdis ir kaista skruostai.

Tai tikrai juokinga. Jai dvidešimt aštuoneri ir ji gana gerai žinoma teisininkė – ne aštuoniolikos mergiotė, geidžianti vyro, kurio vis tiek negalės turėti! Taip, ji geidžia jo. Geidžia Gideono ir žino, kad niekada jo neturės, – bent jau taip, kaip jis to norėtų. Kad ir kaip knietėtų, trumpas meilės romanas jos neviliojo.

Vos Džoja uždarė paskui save miegamojo duris, Gideonui dingo bet koks noras juokauti ir jis, nebelikus reikalo dėtis nerūpestingam, pradėjo žingsniuoti po kambarį.

Kaip, po velnių, jis gali miegoti ant tos sofos žinodamas, kad Džoja yra vos už kelių žingsnių? Gal netgi nuoga!

Ar ji tikrai miega nuoga?.. Gideonui skausmingai ėmė dilgčioti tarpukojį vien nuo minties, kad taip galėtų būti, ir įsivaizdavus jos svaiginamai putlias krūtis, liauną jos liemenį, gundomai apvalius klubus ir jos kojas, išskėstas tarp šilkinių paklodžių...

Išgirdęs, kad miegamojo durys vėl prasivėrė, Gideonas staiga atsigręžė ir, nutaisęs abejingą veidą, pažvelgė į ją.

– Man reikia į vonią, – tyliai tarė Džoja, kuri miegamajame jau buvo persirengusi plačiais baltais šlaunis dengiančiais trumparankoviais marškinėliais.

Apie nuogą miegančią Džoją gali tik pasvajoti, – pasijuokė iš savęs Gideonas, Džojai pradingus už vonios kambario durų koridoriaus gale. Nors marškinėliai irgi savotiškai viliojo, slėpdami ir kai ką daugiau nei tas švelniai geidulingas jos formas...

Ar verta save apgaudinėti? Nors ir su maišu, ji vis tiek jam atrodytų seksuali!

– Dar kartą labanakt, – sumurmėjo ji nežiūrėdama į jį ir, sugrįžusi į miegamąjį, uždarė paskui save duris.

Gideonas, ir vėl apimtas beviltiško geismo, stovėjo vidury kambario ir kelias sekundes žiūrėjo į uždaras duris. Žinojo, kad Džoja ten, už tų durų. Kad jis skausmingai geidžia įsisiurbti į jos švelnias ir putlias lūpas. Apglėbti ją rankomis ir prispausti ją prie savęs. Glostyti jos kūną, myluoti tol, kol ir ji pajus tokį pat jaudulį...

Ak, teprasmenga viskas velniop!

Jis čiupo savo krepšį ir per koridorių nuskubėjo į vonią. Kuo greičiau norėjo palįsti po dušu. Stovės po juo ilgai – labai ilgai! – ir būtinai po šaltu. Tikėjosi, kad bent jis padės...

Džoja neatminė, kad kada nors būtų taip blogai miegojusi. Bet argi ji galėjo būti rami ir nesijaudinti žinodama, kad jos svetainėje ant sofos miega Gideonas?

Per naktį ji, kūnui skausmingai dilgčiojant, kelis kartus buvo išlipusi iš lovos ir ketino eiti pas jį arba pasikviesti pas save į lovą ir baigti tai, ką tą rytą buvo pradėję.

Bet jai kažkaip vis pavykdavo susitvardyti. Ji prisiversdavo grįžti į lovą. Bet po kelių minučių vėl pašokdavo, apimta tos pačios aistros.

Kai rytmečio šviesa ėmė skverbtis pro miegamojo užuolaidas, jai palengvėjo. Prie lovos stovintis laikrodis rodė beveik pusę aštuonių. Ar bus padoru ir suprantama, jei ji dabar atsikels?

Šiaip ar taip, Džoja toje sukuistoje lovoje daugiau nebegulės. Iš pradžių eis į vonią išsivalyti dantų, o paskui į virtuvę, kur išsivirs arbatos. Didelį puodą!

Pirmąją užduotį įvykdyti pavyko – per koridorių į vonią ji nubėgo net nežvilgtelėjusi į Gideoną, bet neatsispyrė grįždama atgal. Pažvelgus į sofą jai užėmė kvapą, nes Gideonas gulėjo ant pilvo, savo nuogybę pridengęs vos viena antklode. Džoja net neabejojo, kad jis nuogas, nes matė jo nugarą ir tokias ilgas raumeningas kojas.

Pagauta pagundos ji tyliai priėjo arčiau ir, žiūrėdama į jį iš viršaus, vos susilaikė nenubraukusi auksinės plaukų sruogos, užkritusios jam ant kaktos. Ilgos blakstienos metė šešėlį ant vyriškų bruožų veido, o lūpos, įkvepiant ir iškvepiant, šiek tiek prasiverdavo.

Jei Džoja būtų pasilenkusi dar labiau, būtų galėjusi jas pabučiuoti...

– Neužuodžiu jokio pusryčių kvapo! – Tos ilgos blakstienos netikėtai pakilo, ir Gideonas įbedė į ją pašaipų žvilgsnį.

Džoja išsigandusi atšoko ir vos nesuklupo, susipynus kojoms.

– Maniau, kad jūs dar miegate! – šūktelėjo ir pajuto, kad skruostai vėl liepsnoja.

– Ir suklydote. – Gideonas susisupo į paklodę ir pažiūrėjo į ją. Jis gerai žinojo, kad tam tikra jo kūno dalis krutėjo net jam miegant, o pažvelgus į ką tik pakirdusią Džoją dilgčiojimas tik sustiprėjo.

Ji irgi tai pastebėjo ir išplėtusi akis žiūrėjo į po antklode krutantį kauburį!

– Ką dar galiu pridurti? Tik tiek, kad bent viena mano dalis džiaugiasi jus matydama, – liūdnai sumurmėjo Gideonas.

Nuraudusi Džoja pašaipiai kilstelėjo antakius.

– O kaip kitos dalys?

Gideonas užkišo ranką už galvos ir nugriuvo ant pagalvės.

– Jau sakiau, neužuodžiu jokių gaminamų pusryčių kvapų.

Jis ką tik pagalvojo, kad miegoti ant sofos buvo visai patogu. Sunkiausia buvo atsispirti pagundai pasibelsti į jos miegamojo duris ir prigulti šalia.

Veltui jis stovėjo po šaltu dušu, ir tai paaiškėjo, prigulus ant sofos. Gideono mintys visą laiką sukosi apie tai, kaip jis bučiuoja Džoją, kaip myluoja ją ir kaip ji myluoja jį...

Pamačius šį rytą jos švelnius, bet susivėlusius raudonus plaukus, jos žalias sunkaus miego – o gal nemigos? – paženklintas akis, visi tie erotiniai vaizdiniai ėmė kamuoti dar smarkiau.

– O aš dar vakar jums sakiau, kad tokių kvapų nebus, – atkirto Džoja. – Virtuvėje yra duonos ir bandelių, galite valgyti, jei išalkote. – Ir ji pasisuko eiti.

Gideonas ištiesė ranką ir švelniai suėmė jai už riešo.

– Išeinate? – tyliai paklausė jis.

Ji puikiai jautė jo pirštus ant liauno riešo. Numanė, kad po plona antklode jis guli nuogas. Po ja matyti ryškūs jo lyties kontūrai...

Ji sunkiai nurijo seiles.

– Einu į virtuvę, išvirsiu kavos ir arbatos.

Gideonas švelniai spustelėjo riešą.

– Bet ką tik, prieš kelias minutes, ketinote pažadinti mane bučiniu, ar ne?

Supratusi, kad taip lengvai išsidavė, ji plačiai atsimerkė. Kambarį netikėtai užtvindė erotinė įtampa...