Нора Робертс - Devino Makeido meilė

Devinas jos nepaleido, kol Kesės rankos iš lėto nuslydo nuo jo riešų ir nusviro žemyn.

Ji vis dar buvo užsimerkusi, kai Devinas pakėlė galvą ir atitraukęs rankas jai nuo skruostų apkabino per pečius. Matė, kaip ji suspaudė lūpas, tarsi norėdama sulaikyti bučinio skonį ir dar kurį laiką juo pasimėgauti.

– Kese.

Ji atsimerkė, žvilgsnis buvo liūdnas, apniukęs ir sutrikęs.

– Aš nežinau, ką tau pasakyti. – Suprato, kad tikrai nežino. – Ar dar kartą mane pabučiuosi?

Dvylika kančios metų padėjo Devinui nuryti garsią dejonę.

– Tik ne dabar, – atsakė jis atstūmęs ją kiek toliau nuo savęs. Jei tik ji bent kiek priartėtų, jis negalėtų atsakyti už save – užsimestų ant peties ir nusineštų už artimiausios uolos. Žinoma, jis nebuvo įsitikinęs, ar abu jau tam pasirengę.

– Manau, kad turėtume truputį susilaikyti.

– Manęs dar niekas taip nebučiavo. Niekada taip nesijaučiau.

– Kese. – Nuo jos žodžių jo vyriškas įnagis ėmė pūstis. Žvilgtelėjęs žemyn jis paėmė Kesę už rankos. – Geriau grįžkime. Aš... dar nepietavau.

– O, turbūt miršti iš alkio.

– Žinoma. – Tempdamas Kesę atgal į laukus Devinas galėjo iš savęs tik pasijuokti.

5 Runs batted in (angl.) – statistinis beisbolo terminas, nurodantis žaidėjo atmušimais pelnytų taškų skaičių.

6 Earned run average (angl.) – statistinis beisbolo terminas, nurodantis priešininkams per 9 kėlinius leistų pelnyti taškų vidurkį.

5

– Aš tikrai labai tau dėkinga, Kese. – Regana apkamšė gagenantį Natą supamojoje kėdutėje, tada pasilenkusi pabučiavo ir vaikas džiaugsmingai pasimuistė. – Šįryt į parduotuvę atvažiuos pirkėjai iš užmiesčio, negaliu vaiko pasiimti kartu. O Reifas turi prižiūrėti dvi darbininkų brigadas.

– Tikras vargas, – pasišaipė Kesė stovėdama prie kriauklės. – Neįsivaizduoju nuobodesnio užsiėmimo kaip žaisti su kūdikiu.

– Jis nuostabus, ar ne? Negaliu patikėti, kad jam jau penki mėnesiai. – Regana įjungė kėdutėje įtaisytą grotuvą, užgrojo muzikėlė ir Natas patenkintas ėmė mosikuoti kojytėmis. – Pamaitinau jį prieš valandą, palieku tau daugybę buteliukų, vystyklų, dvi pamainas drabužėlių ir...

– Regana, aš moku elgtis su kūdikiais.

– Žinoma, kad moki. – Kvailai šypsodamasi Natui Regana atmetė atgal plaukus. – Taip elgiuosi todėl, kad tau ir taip pakanka darbo viešbutyje.

– Judu su Reifu kaip vergvaldžiai, kas tiesa, tai tiesa, bet aš atsilaikysiu.

Pralinksmėjusi Regana atlošė galvą.

– Tu juokauji ir šypsaisi, esu įsitikinusi, kad įeidama girdėjau tave dainuojant.

– Aš laiminga. – Kesė dėjo lėkštes į indaplovę. Pusryčių laikas buvo pasibaigęs, svečiai išėjo pasivaikščioti arba ilsėjosi savo kambariuose. – Net nemaniau, kad galiu būti tokia laiminga. Šie namai patys nuostabiausi pasaulyje.

Regana padavė Natui spalvingą kramtomąjį žiedą.

– Vadinasi, dirbdama čia jautiesi laiminga?

– Taip, tikrai. Negaliu pasakyti, kad pas Edę buvo blogai, bet... man labai patinka čia gyventi, Regana. – Ji džiugiai dirstelėjo į vaizdą pro langą. – Vaikams čia labai gera.

Regana liežuviu persibraukė per dantis.

– Tai todėl šiandien dainavai?

Kesė kiek labiau pasilenkė ir susikaupusi krovė indus.

– Tiesą sakant, ne visai. Bet tau turbūt reikia skubėti atidaryti parduotuvę.

– Dar turiu kelias minutes. Kai suki savo verslą, nesi taip suvaržytas.

Jei su kuo nors ir buvo galima pasikalbėti, tai tik su Regana. Kesė atsitiesė ir giliai įkvėpė.

– Devinas... tai dėl Devino. Bet aš tikriausiai viską išpučiu. O gal kaip tik nepakankamai vertinu. Tiesiog, na... Gal nori kavos?

– Kese.

– Jis mane pabučiavo, – išpyškino ji, bet išgirdusi Reganos juoką užsidengė ranka burną. – Tikrai, jis mane pabučiavo. Ne taip kaip bučiuoja Reifas, Šeinas ar Džeradas. Noriu pasakyti, pabučiavo kaip... Man net dabar delnai prakaituoja.

– Jau seniai laikas, – jausmingai pasakė Regana. – Maniau, jis niekada neprisiruoš.

– Tu visai nenustebai?

– Kese, tas vyras dėl tavęs šliaužtų nuogas per žarijas. – Nusprendusi, kad nori kavos, Regana nuėjo prie viryklės ir įsipylė. – Na, kaip tai nutiko?

Reganos klausimas privertė Kesę nervingai persibraukti plaukus.

– Kas kaip nutiko?

Tyliai kikendama Regana sriūbtelėjo gurkšnelį ir atsirėmė į spintelę.

– Turiu pripažinti, kad jis su Reifu turi daugiau panašumų nei ūmų būdą ir puikią išvaizdą. Todėl tai turėjo būti velniškai puikus bučinys.

– Tai atsitiko prieš dvi dienas per šventę. Man dar dabar zvimbia galvoje.

– Taip. Jis tikras Makeidas. Ką dabar darysi?

– Nežinau. – Suraukusi antakius Kesė paėmė drėgną skudurėlį ir ėmė valyti stalviršį. – Regana, kai pradėjau draugauti su Džo, man dar nebuvo šešiolikos. Aš niekada nebuvau su kitu vyru.

– O. – Regana sučiaupė lūpas. – Štai kaip. Na, tada visai suprantama, jog truputį nerviniesi pagalvojusi, kad gali užmegzti artimus santykius.

Kadangi delnai iš tikrųjų buvo drėgni, Kesė padėjo skudurėlį ir nusišluostė juos į prijuostę.

– Man seksas nepatinka, – kategoriškai nukirto ji ir vėl ėmėsi indų, todėl nepastebėjo, kaip Regana kilstelėjo antakius, o akyse pasirodė susirūpinimas. – Nesu tam tinkama ir paprasčiausiai jo nemėgstu.

– Kiek žinau, Kese, psichologo konsultacijos tau padėjo.

– Taip, padėjo, ir esu tau dėkinga, kad įkalbėjai mane nueiti. Dabar daug geriau jaučiuosi, labiau pasitikiu savimi. Suvokiu, kad nenusipelniau užgauliojimų, nedaviau jokio pagrindo smurtui ir gerai padariau visa tai užbaigusi. – Kesė atsiduso. – Bet tai kas kita. Ne visos moterys gali mėgautis seksu. Skaičiau apie tai. Vis dėlto, – tęsė ji neleisdama Reganai įsiterpti, – aš žiūriu į ateitį. Bet nesu kvaila, Regana. Suprantu, kad Devinas turi poreikių, todėl esu pasirengusi juos tenkinti.

– Tai tikrai kvaila, – atkirto Regana. – Meilės aktas nėra tokia nuobodybė kaip... kaip... – Susijaudinusi ji mostelėjo į kriauklę. – Kaip tų prakeiktų indų plovimas.

– Aš taip ir nemanau. – Kesė nusišypsojo draugei. – Norėjau pasakyti, kad Deviną aš myliu. Jau seniai. Tačiau visai kitaip. Nežinojau, kad aš jį traukiu. Jaučiuosi pamaloninta.

Nesugalvodama, ką atsakyti, Regana nusikeikė panosėje, o Kesė dar plačiau nusišypsojo.

– Tai tiesa. Jis toks gražus ir toks geras. Žinau, kad niekada manęs nenuskriaustų.

– Tikrai nenuskriaustų, – tyliai tarė Regana. – Jokiu būdu. – „Bet ar tu jo neįskaudinsi?“ – pagalvojo.

– Su juo buvo taip malonu bučiuotis, man regis, mylėtis irgi turėtų būti smagu.

Tai išgirdusi Regana vos nepaspringo kava. Jeigu Devinas bent kiek panašus į Reifą, žodis „smagu“ visiškai netiko.

– Ar jis siūlė pasimylėti?

– Ne. Net nesutiko dar kartą pasibučiuoti, kai paprašiau. To ir norėjau tavęs paklausti. Kaip man elgtis, kad jis suprastų, jog neatsisakyčiau su juo... to daryti?

Jei Reganos akys neišlipo ant kaktos, tai tik dėl jos valios stiprybės. Atsargiai ji padėjo į šalį puodelį su kava.

– Man tai ne prie širdies, Kese, tam prieštarauja visos iki vienos mano kūno feministinės ląstelės, tačiau šiuo atveju turiu pasikliauti intuicija ir tuo, ką žinau apie tave ir Deviną. Norėčiau patarti, kad leistum jam diktuoti tempą, bent jau pradžioje. Prisitaikyk prie jo. Atsipalaiduok ir mėgaukis gyvenimu. Man regis, gali juo pasitikėti: jis padarys taip, kaip geriausia jums abiem. Ir tada, kai tu būsi tam pasirengusi. Labai svarbu, Kese, galvoti ir apie save, ne vien apie Deviną.