Скотт Вестерфельд: Ypatingi: parodyk savo tikrą veidą

Visa intelektinė nuosavybė į šios el. knygos turinį yra saugoma. Pirkėjui leidžiama naudotis el. knyga tokia apimtimi, kiek tokių teisių suteikė autorių teisių turėtojas.

Ši el. knyga skirta tik asmeniniam naudojimui Pirkėjo turimuose el. knygos skaitymo įrenginiuose.

Pirkėjui nesuteikiamos teisės daryti el. knygos ar jos dalių kopijas, platinti, atgaminti el. knygą bet kokiu būdu ir forma ir naudoti ją bet kokiais kitais būdais nei nurodyta šiose taisyklėse (toliau – Taisyklės), išskyrus teisę atgaminti nedidelę dalį el. knygos išimtinai asmeniniais nekomerciniais naudojimosi tikslais, nepažeidžiant galiojančių LR teisės aktų reikalavimų.

Suprasdamas, kad nuosavybės teisė į el. knygos turinį nesuteikiama bei jokios autoriaus turtinės teisės bei kita intelektinė nuosavybė į suteikiamą naudotis el. knygą Pirkėjui neperduodama ir nesuteikiama, Pirkėjas įsipareigoja nenaudoti el. knygos tokiu būdu, kad būtų pažeidžiamos autoriaus turtinės ar kitos intelektinės nuosavybės teisės į el. knygą bei pasižada neperduoti jų jokiems tretiesiems asmenims, nesudaryti sąlygų tretiesiems asmenims jokiu būdu pasinaudoti el. knyga. Jeigu Pirkėjas netinkamai naudojasi (nesilaikydamas šių Taisyklių) el. knyga, el. knygos leidėjas ir (arba) platintojas turi teisę uždrausti toliau naudotis netinkamai naudojama el. knyga, o Pirkėjas įsipareigoja nedelsiant nuo reikalavimo gavimo momento nutraukti naudojimąsi ir įsipareigoja atlyginti dėl to leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirtus visus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Tokį reikalavimą visi nurodyti asmenys turi teisę pareikšti bet kuriuo metu, nes šios Taisyklių sąlygos lieka galioti visą el. knygos naudojimosi laikotarpį bei visą laikotarpį, kol bus tinkamai atlyginti leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirti nuostoliai.

Draudžiama panaikinti el. knygos apsaugą, pašalinti el. knygos pavadinimą, viršelį, šriftų rinkinį ir (arba) ir kitus su el. knygos turiniu susijusius elementus.

El. knygos leidėjas ir (arba) platintojas nėra atsakingi už žalą, atsiradusią dėl netinkamo naudojimosi el. knyga.

Naudodamasis šia el. knyga, Pirkėjas sutinka su visomis aukščiau nurodytomis taisyklėmis ir sąlygomis.

Versta iš:

Scott Westerfeld

SPECIALS

Pirma knyga „Bjaurūs“

Antra knyga „Gražūs“

Trečia knyga „Ypatingi“

ISBN 9786090105054

Copyright © 2006 by Scott Westerfeld

Published by arrangement with Simon Pulse, an imprint of Simon & Schuster Children’s Publishing Division All rights reserved. No part of this book may be reproduced or transmitted in any form or by any means, electronic or mechanical, including photocopying, recording or by any information storage and retrieval system, without permission in writing from the Publisher.

Viršelio iliustracija: photocase.com

Apipavidalinimas: Dörte Dosse

© Vertimas į lietuvių kalbą, Donatas Masilionis, 2011

© Leidykla „Alma littera“, 2011

Iš anglų kalbos vertė Donatas Masilionis

Redaktorė Loreta Paškevičienė

Korektorės Rasa Praninskienė, Giedrė Bulatovienė

Viršelį lietuviškam leidimui pritaikė Galina Talaiko

Maketavo Albertas Rinkevičius

I dalis

Ypatingoji

Nuplėšdamas žiedlapius, gėlės grožio nenusiskini.

Rabindranatas Tagorė, „Paklydę paukščiai“

Sužlugdyta puota

Šešios orlentės grakščiai slydo tarp medžių tarsi kortos, elegantiškai išmestos į orą ir dabar sklendžiančios ant stalo. Orlenčių pilotai, sulenkę kojas per kelius ir išskėtę rankas, juokdamiesi linkčiojo ir nardė tarp apledėjusių šakų. Jiems pavymui švytėdamas liejosi krištolo lietus – mėnesienoje spindintys mažyčiai ledo varvekliukai, nupurtyti nuo pušų spyglių.

Talė viską jautė labai aiškiai: plikas rankas kandžiojantį vėją, besikaitaliojančią sunkio jėgą, spaudžiančią jos pėdas prie orlentės. Įkvėpus spygliuočių miško oro, gerklė ir liežuvis tarsi pasidengė tirštu sirupu.

Šaltame ore garsai buvo aiškesni: palaidi bendrabučio striukės skvernai pliaukšėjo tarsi vėjo plevenama vėliava, kiekviename posūkyje cyptelėdavo kibiapadžiai batai. Faustas siuntė šokių muziką tiesiai į anteną, įmontuotą merginos odoje, bet muzika buvo daug tylesnė nei garsai aplink. Kad ir skubėdama, Talė jautė kiekvieną naujo savo kūno raumenėlį, sutvirtintą monopluoštu.

Nuo šalčio Talė prisimerkė, akys ėmė ašaroti, bet dėl to regėjimas tapo tik aštresnis. Pro šalį lėkė spindinčių ledo varveklių virtinės, mėnesiena užliejo pasaulį sidabru, ir mergina jautėsi lyg sename nespalvotame kine.

Štai ką reiškia būti pjaustytoja: dabar viskas persmelkta lediniu šalčiu, tarsi kas būtų nudyręs odą.

Šėja nėrė pro Talę, pirštais brūkštelėjo draugei per ranką ir šyptelėjo. Talė taip pat pamėgino nusišypsoti, bet, pažvelgus į Šėjos veidą, kažkas suspurdėjo po širdimi. Penki pjaustytojai šįvakar vykdė slaptą užduotį. Jų juodas raineles dengė neišraiškingi kontaktiniai lęšiai, nuožmiai dailius žandikaulius švelnino išmaniojo plastiko kaukės. Pjaustytojai pasivertė bjauruliais, mat šįvakar turėjo sužlugdyti puotą Kleopatros parke.

Maskaradų Talė, bent kol kas, troško mažiausiai. Jau porą mėnesių ji yra ypatingoji, bet žiūrėdama į Šėją tikėjosi išvysti naują, žavingą ir nuožmų geriausios draugės grožį, o ne bjaurulės kaukę.

Saugodamasi apledėjusios šakos, Talė pakreipė orlentę šonu ir nutolo nuo draugės. Visą dėmesį ji sutelkė į tviskančią gamtą ir susikaupusi nardė tarp medžių. Šalto oro gūsis privertė ją galvoti apie tikrovę, o ne apie vidinę tuštumą likus vienai be Zeino.

– Priekyje matau grupelę puotauti susiruošusių bjaurulių. – Šėja ištarė beveik pašnibždomis, bet žodžiai vis tiek nustelbė muziką; juos pagavo Talės žandikaulyje įmontuota mikroschema ir perdavė į odoje esančių antenų tinklą. – Ar tikrai esi pasirengusi, Tale-va?

Talė giliai įkvėpė šalto oro, ir mintys praskaidrėjo. Ji tebevirpėjo iš nerimo, bet trauktis nebuvo kur.

– Nesijaudink, Viršininke. Viskas slys kaip per ledą.

– Turėtų. Juk šiaip ar taip, čia – vakarėlis, – atsakė Šėja. – Taigi linksminkimės, mažieji bjauruliai.

Keli pjaustytojai pažvelgė vienas kitam į netikrus veidus ir sukikeno. Talė ir vėl pajuto ant veido ploną, vos milimetro storio kaukę: spuoguotą ir nesveiką plastikinį veidą darkė dirbtiniai patinimai ir guzai, o po jais slėpėsi žaviai besisukiojančių blyksinčių tatuiruočių tinklas. Nelygūs vainikėliai slėpė aštrius tarsi skustuvas dantis, ir net ant tatuiruotų rankų buvo užpurkšta netikros odos.

Užteko dirstelėti į veidrodį, ir Talė iškart suprato, į ką ji panaši: į bjaurulę. Nerangią, riestanosę, nekantriai laukiančią kito gimtadienio, operacijos, po kurios imama mąstyti burbulingai, ir kelionės į kitą upės krantą. Kitaip tariant, – niekuo neypatinga penkiolikmetė.

Tai buvo pirmoji Talės užduotis, jai tapus ypatingąja. Mergina tikėjosi, kad dabar yra pasirengusi bet kam – po daugybės operacijų jos naujieji raumenys tapo šalti kaip ledas, o refleksai staigūs lyg gyvatės. Be to, ji du mėnesius treniravosi pjaustytojų stovykloje: gyveno laukiniuose tyruose, mažai miegojo ir nieko nevalgė.

Tačiau užteko dirstelėti į veidrodį, ir Talės pasitikėjimas savimi susvyravo.

Menkai guodė ir tai, kad pjaustytojai į miestą atvyko pro Sukriošėlių Miesto priemiesčius. Jie skrido virš begalinių eilių visiškai vienodų namų pritemdytais langais. Pamačius nuobodžią vietovę, kurioje Talė užaugo, merginos rankos pasidarė tarsi lipnios, į naują jautrią odą nemaloniai trynėsi bendrabučio uniforma. Talei regėjosi, kad dailiai apkarpyti žaliojoje juostoje augantys medžiai ją ėmė spausti, lyg norėtų sutrinti ir vėl paversti vidutine. Talei patiko būti ypatingąja, gyventi lediniame šaltyje už miesto ir jaustis pranašesne , todėl ji nekantraudama laukė, kada galės grįžti į tyrus ir nusiplėšti nuo veido šią bjaurią kaukę.