Скотт Вестерфельд: Gražūs: pažink savo veidą

Visa intelektinė nuosavybė į šios el. knygos turinį yra saugoma. Pirkėjui leidžiama naudotis el. knyga tokia apimtimi, kiek tokių teisių suteikė autorių teisių turėtojas.

Ši el. knyga skirta tik asmeniniam naudojimui Pirkėjo turimuose el. knygos skaitymo įrenginiuose.

Pirkėjui nesuteikiamos teisės daryti el. knygos ar jos dalių kopijas, platinti, atgaminti el. knygą bet kokiu būdu ir forma ir naudoti ją bet kokiais kitais būdais nei nurodyta šiose taisyklėse (toliau – Taisyklės), išskyrus teisę atgaminti nedidelę dalį el. knygos išimtinai asmeniniais nekomerciniais naudojimosi tikslais, nepažeidžiant galiojančių LR teisės aktų reikalavimų.

Suprasdamas, kad nuosavybės teisė į el. knygos turinį nesuteikiama bei jokios autoriaus turtinės teisės bei kita intelektinė nuosavybė į suteikiamą naudotis el. knygą Pirkėjui neperduodama ir nesuteikiama, Pirkėjas įsipareigoja nenaudoti el. knygos tokiu būdu, kad būtų pažeidžiamos autoriaus turtinės ar kitos intelektinės nuosavybės teisės į el. knygą bei pasižada neperduoti jų jokiems tretiesiems asmenims, nesudaryti sąlygų tretiesiems asmenims jokiu būdu pasinaudoti el. knyga. Jeigu Pirkėjas netinkamai naudojasi (nesilaikydamas šių Taisyklių) el. knyga, el. knygos leidėjas ir (arba) platintojas turi teisę uždrausti toliau naudotis netinkamai naudojama el. knyga, o Pirkėjas įsipareigoja nedelsiant nuo reikalavimo gavimo momento nutraukti naudojimąsi ir įsipareigoja atlyginti dėl to leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirtus visus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Tokį reikalavimą visi nurodyti asmenys turi teisę pareikšti bet kuriuo metu, nes šios Taisyklių sąlygos lieka galioti visą el. knygos naudojimosi laikotarpį bei visą laikotarpį, kol bus tinkamai atlyginti leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirti nuostoliai.

Draudžiama panaikinti el. knygos apsaugą, pašalinti el. knygos pavadinimą, viršelį, šriftų rinkinį ir (arba) ir kitus su el. knygos turiniu susijusius elementus.

El. knygos leidėjas ir (arba) platintojas nėra atsakingi už žalą, atsiradusią dėl netinkamo naudojimosi el. knyga.

Naudodamasis šia el. knyga, Pirkėjas sutinka su visomis aukščiau nurodytomis taisyklėmis ir sąlygomis.

Versta iš:

Scott Westerfeld

PRETTIES

Pirma knyga „Bjaurūs“

ISBN 9786090105047

Text Copyright © 2005 by Scott Westerfeld

Published by arrangement with Simon Pulse, an imprint of Simon & Schuster Children’s Publishing Division

All rights reserved.

© Vertimas į lietuvių kalbą, Donatas Masilionis, 2011

Viršelis: Alfred Saerchinger/zefa/Corbis und photocase.com

© Leidykla „Alma littera“, 2011

Iš anglų kalbos vertė Donatas Masilionis

Redaktorė Loreta Paškevičienė

Korektorės Indrė Petrėtytė, Marijona Treigienė

Viršelį lietuviškam leidimui pritaikė Galina Talaiko

Maketavo Albertas Rinkevičius

I dalis

Miegančioji gražuolė

Atminkite, kad gražiausi daiktai pasaulyje yra patys nenaudingiausi.

John Ruskin, Venecijos akmenys, I

Nusikaltėlė

Sunkiausias dalykas po pietų – nuspręsti, kaip apsirengti.

Kvietime į Valentino rūmus buvo sakoma: „pusiau oficialiai“, bet žodis „pusiau“ kaip tik ir kėlė keblumų. „Pusiau“, kaip ir vakaras be pobūvio, atveria per daug galimybių. Net vaikinams būna gana keblu, nes jiems „pusiau“ gali reikšti švarką ir kaklaraištį (nenurodant konkrečios jo spalvos) arba baltus drabužius ir marškinius ilgomis rankovėmis (bet tik vasaros popietėmis), arba bet kokius švarkus, frakus, klostuotus sijonus ar dailius megztinius. O merginoms toks apibrėžimas, kaip ir visi kiti, čia, Naujųjų Gražuolių Mieste, prilygsta sprogimui.

Talei turbūt labiau patiko pobūviai, kuriuose vaikinai turi ryšėti oficialius baltus ar juodus kaklaraiščius. Tokia apranga nelabai patogi, o pobūviai nebūna linksmi tol, kol visi pasigeria, tačiau bent jau nereikia sukti galvos, kaip apsirengti.

– Pusiau oficialiai, pusiau oficialiai, – suburbėjo ji, apžvelgdama atidarytą drabužių spintą.

Talei mirkčiojant – tarsi spragsint kompiuterio pele – kabyklos karuselė vos spėjo sukiotis pirmyn atgal, drabužiai siūbavo ant pakabų. Tikrai, „pusiau“ – nevykęs žodis.

– Argi tai žodis? – garsiai stebėjosi Talė. Burnoje, kuri po vakarykštės nakties buvo sausa kaip šienas, jis atrodė svetimas.

– Jis reiškia tik pusę, – pasufleravo siena, matyt nusprendusi, kad yra išmintinga.

– Pati suprantu, – sumurmėjo Talė.

Ji susmuko ant lovos ir įrėmė žvilgsnį į lubas, regėjosi, kad kambarys tuoj ims suktis ratu. Tikrai neteisinga, kad tenka kankintis dėl vieno žodžio.

– Tegul išnyksta, – paliepė Talė.

Kambarys ją suprato neteisingai ir ant drabužių spintos užtraukė sieną. Talei stigo jėgų aiškinti, kad iš tiesų omeny turėjo pagirias, kurios išsidriekė galvoje tarsi nusipenėjusi katė, tingi ir nelinkusi judintis.

Vakar ji su Perisu ir kitais nusikaltėliais buvo nuvykusi pačiužinėti, išmėginti naują Nefertitės stadiono čiuožyklą. Ledas, kurį ore laikė pakėlėjų tinklas, buvo plonas, skaidrus ir permatomas, nes tarp čiuožėjų, lyg nervingi vandens vabzdžiai, šmižinėjo daugybė zambonių. Nuo po čiuožykla sproginėjančių fejerverkų ledas švytėjo tarsi šizofreniškas vitražas, kas kelios sekundės keičiantis spalvą.

Visi čiuožėjai privalėjo vilkėti tąsiąsias striukes, kad nesusižeistų, jei ledas įlūžtų. Žinoma, niekas jų nevilkėjo, bet Talė, pagalvojusi, kad pasaulis staiga trakštelėjęs gali subyrėti, baimę slopino šampanu.

Zeinui, neoficialiam nusikaltėlių lyderiui, galų gale pasidarė nuobodu ir jis ant ledo išpylė visą butelį šampano. Vaikinas aiškino, kad alkoholis užšąla žemesnėje temperatūroje nei vanduo, ir galbūt kas nors pro tą skylę drėbsis į fejerverkus. Bet Zeinas išpylė per mažai šampano, tad šįryt Talei plyšo galva.

Kambaryje pasigirdo garsas, pranešantis, kad kitas nusikaltėlis nori pasikalbėti.

– Ei!

– Ei, Tale!

– Šėja-la! – Talė vos prisivertė atsiremti ant alkūnės. – Man reikia pagalbos!

– Dėl vakarėlio? Žinau.

– Ką reiškia „ pusiau oficialiai“?

– Tale, tu amžinai atsilieki! Nejau negirdėjai skimbtelėjimo?

– Kokio skimbtelėjimo?

– Jis nuskambėjo jau kažin kada .

Talė dirstelėjo į savo sąsajos žiedą, vis dar gulintį ant naktinio stalelio. Ji niekada nemūvėdavo jo naktimis – senas įprotis iš tų laikų, kai buvo bjaurulė ir nuolat išsmukdavo iš bendrabučio. Žiedas tyliai vibravo, nes garsas nakčiai buvo išjungtas.

– Ak. Aš tik ką atsikėliau.

– Pamiršk apie „pusiau“. Puota pakeista karnavalu. Privalome ateiti su kostiumais !

Talė dirstelėjo į laikrodį: be kelių minučių penkios vakaro.

– Ką, po trijų valandų?

– Taip, žinau. Mano kambarys užverstas drabužiais. Tikras vargas. Ar galiu ateiti?

– Mielai prašom.

– Penktą?

– Žinoma. Atnešk pusryčius. Iki.

Talė vėl krito ant pagalvės. Lova sukosi tarsi orlentė. Diena vos prasidėjo – ir štai jau artėja prie pabaigos.

Mergina užsimovė sąsajos žiedą ir niršdama išklausė pranešimą: šįvakar nė vieno neįleisią be tikrai burbulingo kostiumo. Taigi jai dabar teks vos per tris valandas sugalvoti ką nors padoraus, kai kiti laiko turėjo į valias.

Talei kartais atrodydavo, kad gyvenimas būtų daug lengvesnis, jeigu ji būtų tikra nusikaltėlė.