Teisinga niekuomet nebūna lengva. Niekas to neišmanė geriau už Meikoną.
Pažvelgiau į dangų. Pilki sūkuriai skverbėsi pro lygų mėlį, tokį pat mėlyną kaip mano miegamojo lubos. Kažin, ar tas mėlio atspalvis tikrai atbaido laukines bites? Kažin, ar tos bitės tikrai tiki, kad tai dangus?
Pašėlęs reikalas, ką pamatai, jei iš tiesų nežiūri.
Išsitraukiau iš kišenės „iPod“ grotuvą ir įjungiau. Dainų sąraše buvo nauja daina.
Ilgai į ją spoksojau.
Septyniolika mėnulių.
Spragtelėjau mygtuką.
Septyniolika mėnulių , septyniolika metų ,
Akys, kur Tamsa ir Šviesa susipynusios.
Auksas už „taip“ o už „ne“ gavai žalumą,
Septyniolikai bus lemta sužinot paskutinei.
Padėka
Pirmajam „16 mėnulių“ variantui parašyti teprireikė vos trijų mėnesių. Matyt, rašymas buvo lengviausia dalis. Sutvarkyti tekstą pasirodė sunkiau, todėl teko pasitelkti daug didesnes pajėgas. Štai „16 mėnulių“ šeimos medis:
Raphael Simon ir Hilary Reyl
peržiūrėjo knygą , kai dar nebuvo į ką žiūrėti;
Sarah Burnes iš „The Gernert Company“, nepaprastoji
AGENTĖ,
ją perskaitė ir iškart viską suprato;
COURTNEY GATEWOOD
iš „The Gernert Company“, agentė 007,
perkėlė knygą anapus Atlanto ir dar toliau;
Jennifer Hunt ir Julie Scheina,
MAŽOJI NEGAILESTINGA IR GENIALI BROWNO REDAKTORIŲ KOMANDA,
vertė prakaituoti ir ašaroti , kol padarėme taip , kaip reikia;
Dave Caplan, mūsų talentingasis aiškiaregis dizaineris,
sukūrė tokį kelią į Reivenvudą , kokį ir įsivaizdavome;
Matthew Chupack
išvertė mūsų nemokšišką lotynų kalbą į tikrąją;
Alex Hoerner, žvaigždžių (ir mūsų) fotografas,
padarė mus gražias be jokio ypatingo paruošimo;
mūsų Šiaurės Karolinos giminaičiai, ypač
Haywood Ainsley Early, genealogas,
padėjo pasodinti šeimų medžius;
ir Anna Gatlin Harmon,
MŪSŲ MYLIMA KONFEDERACIJOS DUKTĖ,
paskolino mums savo mergautinę pavardę ir prižiūrėjo,
kad nenusišnekėtume.
Ir mūsų skaitytojai:
Hannah, Alex C, Tori, Yvette, Samantha, Martine, Joyce,
Oscar, David, Ash, Virginia, Jean x 2, Kerri, Dave,
Madeline, Phillip, Derek, Erin, Ruby,
Amanda ir Marcos,
jų noras sužinoti, kas įvyko paskui,
keitė tolesnius įvykius;
Ashly, dar žinoma kaip Paauglė vampyrų karalienė,
Susan ir John, Robert ir Celeste, Burton ir Mare
klausėsi ir drąsino mus, nes jiems priklauso mūsų gyvenimai;
May ir Ema
dukart praleido pamokas , kad išrankiotų iš teksto banalybes,
jos perprato, ko trūksta pabaigoje,
taip gali tik trylikametė ir penkiolikmetė;
Kate P ir Nick bei Stella G
kasnakt užmigdavo užliūliuoti klaviatūros taukšėjimo.
Ir, žinoma,
Alex ir Lewis —
jie aptiko visas skyles
ir pasistengė, kad pro jas neišbyrėtų visata,
jie taikstėsi su viskuo , kas išvardyta aukščiau ,
ir dar kai kuo daugiau.
Apie autores
Kami Garcia, kaip ir Ama, yra labai prietaringa, kaip ir kiekviena save gerbianti pietietiškas šaknis turinti mergina, sausainius ir pyragus kepa pati. Tarp „Amerikos revoliucijos dukterų“ turi giminaičių, bet pati jokiame inscenizuotame mūšyje kol kas nedalyvavo. Džordžo Vašingtono universitete Kami studijavo pedagogiką, yra humanitarinių mokslų magistrė. Ji — mokytoja ir skaitymo specialistė, vadovauja vaikų ir paauglių knygų mylėtojų būreliams.
Margaret Stohl, kaip ir Lina, nuo penkiolikos metų dėl rašinių vis įsiveldavo į kokius nors nemalonumus. Ji parašė ir suprojektavo daug populiarių vaizdo žaidimų — štai kodėl du jos neklaužados skalikai pavadinti Zelda ir Kirbiu. Amherste ir Jeile Margaret įsimylėjo amerikiečių literatūrą, Stanfordo universitete įgijo anglų filologijos magistrės laipsnį, o Norviče, Rytų Anglijos universitete, vadovaujama poeto Goerge MacBetho, mokėsi kūrybinio rašymo.
Kami ir Margaret su šeimomis gyvena Los Andžele, Kalifornijoje. „16 mėnulių“ yra jų debiutinis romanas. Kami ir Margaret kviečia apsilankyti jų interneto svetainėje
www.kamigarciamargaretstohl.com.