Линн Шоулз - Hado projektas

Austrijos nacionalinė policija steigia specialios paskirties būrį dingusiai relikvijai rasti ir nustatyti tų trijų vyrų žudiką ar žudikus. Policijos vadovybė mane patikino, jog bus padaryta viskas, kas įmanoma, kad šis šiurpus nusikaltimas būtų išaiškintas. PŽT žinioms — Kotenė Stoun iš Vienos.

Šviesiaplaukė pranešėja tarė:

— Ačiū, Kotene. Žiūrėkite kitas PŽT laidas su naujausiais pranešimais apie Šventosios ieties vagystę. Naujausias žinias galite pamatyti ir mūsų tinklalapyje adresu palydovineszinios.org.

Rusijos prezidentas pultelio mygtuku išjungė televizoriaus garsą, priėjo prie naktinio stalelio ir pakėlė telefono ragelį. Sulaukęs, kol atsiliepė asmeninis sekretorius, rusiškai tarė:

— Paskambink į Palydovinių žinių tinklo Maskvos biurą. Pasakyk, kad man reikia tučtuojau pasikalbėti su Kotene Stoun.

ANOMALIJA

Palydovinių žinių tinklo pranešėja žiūrėdama į objektyvą iš telesuflerio perskaitė:

— Valstybinio etalonų ir technikos instituto Laiko ir dažnių skyrius šiandien pranešė, kad praėjusį vidurnaktį Grinvičo laiku įvyko keista, ligi tol neregėta anomalija. VETI žinioje esantis atominis laikrodis, naudojamas sinchronizuoti beveik visus pasaulio kompiuterius, visuotinės padėties nustatymo ir palydovų sistemas kelias sekundes buvo užskubėjęs lygiai šešiais šimtais šešiasdešimt šešeriais metais. Nespėjus imtis jokių veiksmų atitaisyti klaidą, sistema iš pažiūros pati susitvarkė ir atominis laikrodis vėl ėmė rodyti laiką tiksliai.

Ekranuose pasirodė vaizdo medžiaga — VETI būstinės Kolorado valstijos Boulderio mieste pastatas. Moteris, pristatyta kaip VETI spaudos atstovė, pasakojo:

— Mūsų inžinieriai stengiasi išsiaiškinti šios keistos pasistūmusio laiko anomalijos priežastį. Kol kas manome, kad trumpai buvo sutrikusi neseniai įrengta nauja programinė įranga. Norime visus užtikrinti, kad šis nesklandumas yra nuodugniai tiriamas ir kad neturime pagrindo manyti, jog jis pasikartos ar turės įtakos daugybei sistemų, kurios gali tinkamai suderinti laiką tik pasikliaudamos mumis.

Kamera vėl parodė PŽT pranešėją.

— Tūkstančiai be galo svarbių sistemų gali sinchronizuoti laiką tik pagal atominį laikrodį. Tarp šių sistemų — ir tos, kurias naudoja skrydžių dispečeriai, palydovinės navigacijos sistemos ir kariniai prietaisai bei kitos. Jei atominio laikrodžio gedimas tuoj pat nepašalinamas, tai gali turėti rimtų padarinių visam pasauliui, pradedant mobiliaisiais telefonais ir baigiant atominiais reaktoriais bei tarpžemyninių balistinių raketų paleidimo įtaisais. Kai kurios organizacijos spėja, kad šešių šimtų šešiasdešimt šešerių metų laiko poslinkis ar skaičius iš trijų šešetų turi biblinę ar šėtonišką potekstę. Ar jos teisios? Pagyvensim — pamatysim. Netrukus matysite naujausius sporto pranešimus.

Kotenė stovėjo „KiberSis“ bendrovės lėktuvo salone ir žiūrėjo į televizoriaus ekraną. Iš Vienos atgal į Majamį skrendantis lėktuvas pasiekė kreiserinį aukštį.

— Ar dar kas nors ką tik žiūrėjo televizorių?

Alanas su Džonu kalbėjosi ir girdėjo tik vienas kitą. Lindsė sėdėjo šalia Teros, o ši žaidė kažkokį stalo žaidimą su Devinu. Maksas Volfas dirbo įnikęs į savo nešiojamąjį kompiuterį.

Visi sužiuro į Kotenę.

— Ką matei? — paklausė Džonas.

— Reportažą apie atominio laikrodžio anomaliją.

— Kas tai? — paklausė Lindsė. — Turiu galvoje atominį laikrodį.

— Be kita ko, — pakeldamas akis nuo kompiuterio atsakė Maksas, — atominiai laikrodžiai sudaro palydovinės navigacijos sistemos pagrindą — kiekviename palydove įmontuotas atominis laikrodis. Jie visi sutikrinami vienas su kitu ir su pagrindiniu Valstybinio etalonų ir technikos instituto laikrodžiu, kad, taip sakant, eitų koja į koją.

. — Tai kas negerai, Kotene? — paklausė Lindsė.

Kotenė pasisuko į bendrakeleivius.

— Reportaže sakė, kad šiąnakt įvyko kažkoks keistas dalykas. Kelias sekundes VETI laikrodis buvo užskubėjęs lygiai šešis šimtus šešiasdešimt šešerius metus.

Maksas nubraukė atgal savo tankius rudus plaukus.

— Ar sakė, dėl ko taip nutiko?

— Galimas daiktas, sugedo programinė įranga, — atsakė Kotenė.

— Manau, taip galėjo būti, — Maksas vėl įniko į kompiuterį.

— Trys šešetai, — tarė Džonas. Jis atsistojo ir priėjo prie Kotenės. — Įdomus skaičių derinys.

— Kodėl taip sakot? — eidamas jam iš paskos paklausė Alanas.

— Trys šešetai yra gerai žinomas kaip žvėries ženklas, — atsakė Džonas. — Apreiškime Jonui — Apokalipsėje — sakoma: „Čia slypi išmintis! Kas išmano, teapskaičiuoja žvėries skaičių, nes tai žmogaus skaičius, ir jis yra šeši šimtai šešiasdešimt šeši.“

— Prisimenu jį iš filmo „Lemties ženklas“, — tarė Lindsė. — Tie skaičiai buvo ant berniuko viršugalvio.

— Tikrai taip, — patvirtino Kotenė. — Gal čia tik sutapimas, bet dabar, kai iš Kei žinome apie Hado projektą, galime spėti, kad esama kažkokio ryšio su juo. Maksai, Majamyje mums sakei, kad virusas gali būti paleistas tik per kokį pasaulinės reikšmės įvykį. Gal čia toks ir yra?

— Gal, — gūžtelėjo pečiais Maksas. — Virusą aktyvuoti gali koks neįprastas įvykis, visų manymu, niekada negalintis nutikti — kad ir toks neįtikimas laiko postūmis. Visi laikrodžiai tarp jų ir atskiruose žemynuose esantys atominiai, nustatomi pagal palydovinės navigacijos sistemos laikrodžių laiką. Tam kad laikrodžiai imtų netiksliai rodyti laiką, reikia, kad kažkas galintis prieiti prie vyriausybinio serverio, įleistų į jį virusą ir pakeistų visą sistemą. Kasdien milijonai kompiuterių jungiasi prie serverių ir iškart sutikrina laiką pagal atominį laikrodį. Jei kompiuteryje slypi Hado kirminas, pakeistą laiką kompiuteris gali palaikyti ženklu jį aktyvuoti.

Niekas netiki, kad kas nors gali prilįsti prie svarbiausiųjų vyriausybės serverių. Taigi jei atominio laikrodžio laikas trumpai pasistumtų į priekį, visi palaikytų tai kažkokia neregėta anomalija. Bet tyčia tai padaryti, kaip sakiau, gali tik žmogus, dirbantis su vyriausybės serveriais.

— Ar sunku būtų valstybės saugumo sekretoriui įkišti savo žmogų į vyriausybės įstaigą, kurios žinioje yra atominis laikrodis? — paklausė Kotenė.

Atrodė, visi tą pačią akimirką suprato, ką ji turi omenyje.

— Nelabai sunku, — pripažino Alanas.

— Tarkime, Meisui pavyko įtaisyti savo žmogų į Valstybinį etalonų ir technikos institutą ir jam pavyko užkrėsti sistemą kirminu, — tarė Džonas. — Ir tarkime, kad ta pasistūmusio laiko anomalija davė ženklą milijonams užkrėstų kompiuterių. Kaip manai, kas įvyktų toliau?

— Jei to imčiausi aš, padaryčiau taip, kad virusas apmulkintų sistemą ar priverstų ją atsisakyti liekaninės kontrolės, — atsakė Maksas ir kiek pamąstęs pridūrė: — Arba dar geriau — apmulkinčiau prie valdymo prietaisų dirbančius žmones, tokius kaip skrydžių dispečeriai. Įteigčiau jiems, kad kažkas sugedo, nors iš tikrųjų viskas veikia gerai. Žmogus elgiasi nuspėjamai, taigi galima neabejoti, kad dispečeris ar kas kitas reaguos į tai, ką palaikys kritine padėtimi, ir įves pataisą. Iš tikrųjų dėl pataisos ir rasis bėdų.

— Kokių? — paklausė Kotenė.

— Tarkime, dispečeris pamanys, kad keleivinis lėktuvas skrenda trim šimtais metrų aukščiau negu iš tikrųjų, — pateikė pavyzdį Alanas. — Tada didelė tikimybė, kad bandydamas nutūpti lėktuvas smigs tiesiai į žemę.

— Arba atominėje elektrinėje koks vyrukas pamato, kad staiga smarkiai sumažėjo reaktoriaus aktyviosios zonos temperatūra, — pridūrė Maksas, — ir įveda per didelę pataisą. Tada nė mirktelėti nespėsi, kai kuro strypai nulėks tiesiai į Kiniją, o žemė aplink elektrinę kelis tūkstantmečius kainuos pigiau grybų.